Lietuvos liaudies buities muziejus įkurtas prieš beveik 60 metų vaizdingoje Kauno marių pakrantėje. Įkūrimo sukaktį švenčia Lietuvos liaudies buities muziejus - vienintelis etnografinis muziejus šalyje. Su bočių gyvenimu geriausiai supažindina Lietuvos etnografijos muziejus Rumšiškėse.
Net 195 ha plotą užimantis, didžiausias Europoje etnografinis muziejus panašesnis į tikrą kaimą nei į muziejų. Tai lyg sumažinta XVIII-XX amžių laikotarpį menanti Lietuva, kurioje išvysite šimtametes sodybas, malūnus, įvairias dirbtuves, žemdirbystės padargus, autentiškuose interjeruose pajusite laikmečio dvasią.
Muziejaus pagrindas yra iš skirtingų Lietuvos regionų (Aukštaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos) perkelti namai, klojimai ir kiti gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, atspindintys kiekvieno krašto savitumą.
Muziejaus teritorijoje įsikūręs ir XVIII amžių menantys Aristavėlės dvaro rūmai.
Lietuvos liaudies buities muziejaus veiklos ir pramogos
Be ekspozicijos muziejus siūlo ir daugybę šalies istoriją geriau pažinti padedančių pramogų:
- Pabėgimo kambarys, kuriame įsijausite į caro kariuomenės išvengti bandančių jaunuolių kailį.
- Orientacinis žaidimas, kurio tikslas - pagauti kontrabandininką.
- Bulvinės bandos kepimas.
Pievelių kaimo istorija muziejuje
Senuosius Pievelių kaimo gyventojus (dokumentuose užfiksuoti 14 sodybų savininkai) palaipsniui iškėlė. Dalis jų apsigyveno Rumšiškėse, Pievelių vardu pavadintoje gatvėje. Statant Aukštaitijos sektorių pasinaudota buvusiu Pievelių kaimo planavimu, t.y. suskirstymu rėžiais, į juos tiksliai patalpinant muziejaus sodybas.
Pradžioje planuota palikti muziejuje vieną Pievelių kaimo sodybą, tačiau to atsisakyta, nes pastatai buvo neseni, muziejinės vertės neturėjo. Į muziejų pateko tik iš Stasio Dagilio įgytas tvartas (dangtis), statytas XX a. pradžioje. Jis nuo 1974 m. 1966 m. liepos mėnesį muziejaus fotografas Algirdas Kubilius fotografavo Pievelių kaimo kraštovaizdį ir kai kurias sodybas, jų detales. Užfiksuota ir vienintelė gyventoja - didžiule skara apsigaubusi Marytė Navickienė.
Kultūros ministerijos sprendimai dėl muziejinių vertybių saugojimo
Kultūros ministerijai atlikus muziejinių vertybių saugojimo ir saugyklų poreikio vertinimo auditą, paaiškėjo, kad iš 16-ai ministerijos pavaldžių muziejų papildomo saugyklų ploto labiausiai reikia Lietuvos etnografijos muziejui, Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui, Lietuvos nacionaliniam muziejui, Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui. Lietuvos etnografijos muziejaus teritorija pasirinkta kaip tinkamiausia vieta atviros centralizuotos muziejinių vertybių saugyklos statybai. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į didžiausią būtent šio muziejaus saugyklų poreikį, taip pat į galimybę spręsti ir kitų muziejų saugyklų klausimus.