Neatlygintino naudojimosi žeme (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) žemę laikinai ir neatlygintinai valdyti ir ja naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti ją tokios būklės, kokios ji jam buvo perduota arba sutartyje numatytos būklės.
Svarbūs aspektai sudarant žemės panaudos sutartį
Pagal šiuo metu galiojančias Civilinio kodekso nuostatas, panaudos sąlygos žemei yra tokios pačios kaip ir kitiems daiktams, o specialusis Žemės įstatymas taip pat nenumato, kokia žemės panaudos forma.
Rašytinė sutartis
Žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė.
Civiliniame kodekse siūloma numatyti, kad „žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė. Žemės panaudos sutarties forma turi būti rašytinė, kai sklypo dydis yra didesnis nei 3 ha ir sutarties galiojimo laikas ilgesnis nei treji metai“.
Sutartyje turi būti nurodytas jos pavadinimas, numeris, sudarymo vieta, o taip pat sutarties priedai - pridedamas išnuomojamo žemės sklypo planas (arba žemės sklypo schema).
Jeigu Seimas pritartų Žemės įstatymo pataisai, būtų įteisinta, kad „žemės sandorių formą nustato Civilinis kodeksas ir šis įstatymas. Prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas iki trejų metų - žemės sklypo planas arba schema. Žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis, išskyrus, kai privatus žemės sklypas perduodamas neatlygintinai naudotis ne ilgiau nei trejiems metams“.
Žemės nuomininkai
Žemės nuomininku gali būti Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.
Sutarties terminas
Privačios žemės nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu.
Šalys gali sudaryti ir neterminuotą žemės nuomos sutartį.
Valstybinės žemės nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip 25 metams.
Žemės naudojimo sąlygos
Žemės nuomos sutarties sąlygos, nustatančios kaip naudoti išsinuomotą žemę, neturi prieštarauti aplinkos apsaugos, gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų bei visuomenės interesams.
Paveldėjimas
Jei miršta žemės nuomininkas, su nuomos sutartimi susijusios teisės ir pareigos pereina jo įpėdiniams, jeigu šie jų neatsisako.
Jeigu žemės nuomininko įpėdiniai žemės nuomos sutarties atsisako, tai jie turi atlyginti nuomotojui dėl to atsiradusius nuostolius.
Ūkininko įsipareigojimai
Kiekvienais kalendoriniais metais iki gruodžio 31 dienos ūkininkas privalo Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atnaujinti ūkio duomenis Ūkininkų ūkių registre.
Norint įregistruoti, išregistruoti ar atnaujinti valdą asmuo pateikia šiuos dokumentus:
- Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
- Ūkininku registruojamo asmens žemės nuosavybės ar kitais pagrindais naudojamos žemės valdymo ir naudojimo teisę suteikiančius dokumentus ar jų kopijas;
Valdų duomenys atnaujinami kiekvienais kalendoriniais metais ne vėliau kaip iki tų kalendorinių metų gruodžio 31 d.
Žemės sandorių formos pakeitimai
Antradienį Seimui planuojama pateikti Civilinio kodekso ir Žemės įstatymo pataisas, kurios numatytų atvejus, kai žemės panaudos sutartis gali būti sudaroma žodžiu, t. y. kai perduodamas neatlygintinai naudotis plotas ne didesnis nei 3 ha ir sandorio laikotarpis ne ilgesnis nei 3 metai.
„Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje žemės ūkio srityje dažnai pasitaiko atvejų, kai žemės ūkio paskirties neatlygintino perdavimo naudoti sandoriai yra sudaromi žodžiu, o toks būdas pagal dabar galiojančias Civilinio kodekso ir Žemės įstatymo nuostatas nėra galimas, ir siekiant išvengti piktnaudžiavimo teise, siūlome papildyti įstatymus, kad žodinė žemės neatlygintino perdavimo naudojimosi sutartis taptų teisinės sistemos dalimi“, - sako projektus ketinantis pateikti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas Jonas Jarutis.
Jo nuomone, tai palengvins ūkininkavimo sąlygas, sumažins biurokratiją.
Panaudos sutarties pavyzdys
Šioje Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka Panaudos davėjas perduoda Panaudos gavėjui laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudoti [daikto pavadinimas bei jį identifikuojantys duomenys] kurio vertė Šalių susitarimu yra [suma] [valiuta] (toliau - „Daiktas“), o Panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti Daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą.