Ugniasiene Reikalavimai Patalpų Plotui: Medinių Konstrukcijų Ypatumai

Statybos pramonėje, ypač projektuojant pastatus su medinėmis konstrukcijomis, ugniasiene reikalavimai patalpų plotui yra itin svarbūs. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, šie reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į pastato aukštį, plotą, paskirtį ir naudojamas medžiagas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip ugniasiene reikalavimai veikia medinių pastatų projektavimą ir kokie skirtumai egzistuoja tarp skirtingų šalių.

Skirtingų Šalių Požiūriai į Ugniasiene Reikalavimus

Lyginant Skandinavijos ir Baltijos šalių statybos techninius reglamentus, pastebimi skirtumai. Kiekvienos šalies teisės aktai skirtingai akcentuoja gaisro sklidimo ribojimą fasadu, nuo fasado krintančių konstrukcijų apsaugą, vidaus patalpų apdailą ar laikančiąsias konstrukcijas. Įvairų požiūrį į saugą lemia kiekvienos šalies istorija ir patirtis.

Pavyzdžiui, Švedijos statybos reglamente laikančiosioms konstrukcijoms nekeliami reikalavimai degumo klasei, tik atsparumo ugniai. Tačiau daugiau nei 3 aukštų pastatams fasadų apdailai galima naudoti tik nedegias (A2-s1,d0 degumo klasės) medžiagas. Nuo 3 iki 8 aukštų pastatams apdailai iš lauko galima naudoti žemesnės degumo klasės medžiagas (medį) tik tuo atveju, jei fasadui atlikti specialūs bandymai arba pastate numatyta stacionari gaisro gesinimo sistema.

Danijoje laikančiosios pastatų virš 4 aukštų konstrukcijos privalėjo būti nedegios (A2-s1, d0 degumo klasės) ir atlaikyti gaisro poveikį iki 60 minučių. Suomijoje konstrukcijos turėjo būti arba nedegios, arba konstrukcijos iš medžio turėjo būti padengtos nedegiais elementais, kurie garantuotų iki 30 min. apsaugą nuo gaisro poveikio, o pačių konstrukcijų atsparumas ugniai - 60-120 minučių. Situacija pradėjo keistis ir atsirado įvairių išlygų, kai galima numatyti žemesnės degumo klasės medžiagas.

Latvijoje medinės konstrukcijos nuo 2015 m. įmanomos tik ribotai pastatų paskirčiai (viešbučiams, gyvenamiesiems ir administracinės paskirties) su sąlyga, kad pastato aukštis iki 18 metrų ir jame numatyta sprinklerinė gaisro gesinimo sistema. Kalbant apie fasadų apdailą, Danijoje turi būti užtikrinta ne žemesnė kaip B-s1,d0 degumo klasė (ką užtikrina impregnuotas medis), o D-s2,d2 degumo klasės produktai gali būti numatyti tik fasadų elementams arba visam paviršiui, bet su sąlyga, kad bus ribojamas liepsnos plitimas fasado paviršiumi. Norvegijoje fasadų degumo klasė turi būti bent B-s3,d0.

Degumo Klasės ir Atsparumas Ugniai

Svarbu suprasti skirtumą tarp degumo klasės ir atsparumo ugniai. Degumo klasė apibrėžia medžiagos ar gaminio sudėtį ir jos įtaką liepsnos plitimui bei dūmų susidarymui. Atsparumas ugniai parodo, ar konstrukcija gali atlaikyti apkrovas įvykus gaisrui ir kiek laiko. Pavyzdžiui, plieno ir betono konstrukcijos nedega (A klasė), bet jų gebėjimas atlaikyti apkrovas gaisro sąlygomis labai skiriasi. Plienas, be papildomų apsaugos priemonių, po 5-10 min. praranda savo savybes.

• pagal liepsnojančių dalelių ir (arba) dalelių susidarymą - d0, d1, d2.

Medienos degumo klasė gali būti pagerinta naudojant antipirenus - specialias medžiagas, kurios sumažina medienos degumą ir padidina atsparumą ugniai. Tai leidžia medinėms konstrukcijoms atitikti aukštesnius ugniasiene reikalavimus.

Atsparumo Ugniai Laipsniai ir Jų Reikalavimai

Pastatai skirstomi į skirtingus atsparumo ugniai laipsnius, kurie nustato reikalavimus patalpų plotui, aukščiui ir žmonių skaičiui. Šie laipsniai yra:

• III laipsnio - paprastai 1-2 aukštų ir nedidelio ploto pastatai. Stipriai ribojamas žmonių skaičius, reikalaujama užtikrinti didesnį vandens kiekį gaisrams gesinti, draudžiami tam tikri sprendimai (pvz., visuomeniniuose pastatuose negalimi atviri vidiniai laiptai). Trumpalaikio apgyvendinimo pastatai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai ir kt. šiandien visai negali būti projektuojami III atsparumo ugniai laipsnio.
• II laipsnio - paprastai iki 4 aukštų, leidžiamas didesnis žmonių skaičius, pastato plotas taip pat galimas didesnis nei III atsparumo ugniai pastatams.
• I laipsnio - didelio ploto ir paprastai aukštesni nei 4 aukštų pastatai. Žmonių skaičius pastate beveik neribojamas.

Atstumas iki kaimyninių pastatų taip pat priklauso nuo atsparumo ugniai laipsnio ir gali sudaryti 6-8 metrus.

Reikalavimai Lietuvoje

Lietuvoje pastatai, kurių grindų altitudė yra didesnė nei 26,5 m, šiandien negali būti projektuojami medinėmis konstrukcijomis arba šioms konstrukcijoms turi būti parinkta apsaugos elementų sistema, kuri užtikrintų konstrukcijai A2-s3, d2 degumo klasę. Iki 8 aukštų pastato laikančiosioms konstrukcijoms gali būti taikoma B-s3, d2 degumo klasė, ką užtikrina antipirenais impregnuotas medis, bet pastato gaisro apkrovos kategorija turi būti 3 (t. y. sudaro iki 600 MJ/m2).

Mūsų šalies architektai, statytojai ir inžinieriai vis labiau įsidrąsina ir stengiasi priimti medinių pastatų iššūkius, suprasdami, kad statybos iš medinių konstrukcijų yra ateitis.

Medinių Konstrukcijų Perspektyvos Lietuvoje

Nors Lietuvoje vis dar jaučiamas tam tikras nepasitikėjimas medinėmis konstrukcijomis, specialistai mano, kad ši sritis turi didelį potencialą. Informacijos sklaida ir teisingas ugniasiene reikalavimų supratimas gali padėti įgyvendinti daugiau sėkmingų medinių pastatų projektų.

Apibendrinant, ugniasiene reikalavimai patalpų plotui yra esminis aspektas projektuojant pastatus, ypač naudojant medines konstrukcijas. Skirtingos šalys taiko skirtingus standartus ir reikalavimus, todėl svarbu atsižvelgti į vietinius teisės aktus ir geriausias praktikas.

tags: #ugniasiene #reikalinga #jei #patalpos #plotas