UAB "Skorpionas" ir Žemės Sklypų Pirkimo Kaune Kontroversijos

Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio sulaukia žemės sklypų pirkimo ir pardavimo schemos Kaune, ypač kai į tai įsitraukia su vietos valdžia susiję asmenys. Portalo „Kas vyksta Kaune" atliktas tyrimas atskleidžia, kaip verslininkai, supirkinėdami žemės sklypus iš savininkų ar paveldėtojų, sugeba juos pelningai parduoti, uždirbdami milijonus. Tarp tokių verslininkų minimas ir mero Visvaldo Matijošaičio sūnus - verslininkas Šarūnas Matijošaitis, Kauno savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir paslaugų komiteto narys.

Šiame straipsnyje panagrinėsime detales, susijusias su žemės sklypų įsigijimu ir pardavimu Kaune, įvertinsime galimą korupcijos riziką ir aptarsime savivaldybės įmonių privatizavimo pavojus.

Žemės Sklypų Sandoriai Šilainiuose

Portalas mini du sklypus, esančius Šilainių mikrorajone, Baltijos gatvėje. Dabartinis Kauno Šilainių mikrorajonas yra pastatytas buvusių Kauno rajono kaimų - Šilainių, Smelių, Linkuvos, Milikonių teritorijoje.

Sklypas Baltijos g. 48: Nuosavybės teisė į šį sklypą 2022 metais atkurta mirusio savininko turto paveldėtojui, o šis už 46 tūkst. Eur jį pardavė kitiems asmenims. Pastarieji pirkėjai tais pačiais metais pardavė sklypą bendrovei „Lidl Lietuva".

Sklypas Baltijos g. 48 A: „Lidl Lietuva" Baltijos gatvėje, šalia pirmojo sklypo, įsigijo ir antrą sklypą - Baltijos g.48 A, kurio plotas - 63,7 arai. Šiame sklype, anksčiau priklausiusiame valstybei, daugiau nei kelis dešimtmečius veikė ilgalaikio automobilių stovėjimo aikštelė. Šią paslaugą teikė UAB „Autoeta". 2022 metais „Autoeta" šią valstybės žemę, kurią kelis dešimtmečius nuomojosi, nusipirko iš valstybės už 405 tūkst. Eur, ir tais pačiais metais brangiau pardavė „Lidl Lietuva".

Tad „Lidl Lietuva", ketinusi abiejų sklypų vietoje pasistatyti dar vieną prekybos centrą, sumokėjo už abu sklypus 3,335 mln. Eur. Naujasis „Lidl" prekybos centras jau veikia.

Žemės Reforma ir Galimos Spragos

Tiesa, po šio pelningo sandorio gana greitai Kaune pasibaigė ir žemės reforma. Remiantis mero V.Matijošaičio potvarkiu, nuo 2024 m.

A.Jankuvienė patikino: „Panašiu principu ir kiti asmenys buvo supirkę sklypų ir kituose patraukliuose Kauno mikrorajonuose." Ji pridūrė: „Man tai visiškai nėra nauja schema. Ir Žaliakalnyje, ir Panemunėje, ir kitose Kauno vietose taip buvo grąžinama žemė. Šita schema Kaune veikė labai plačiai. Atgauni žemę su sąlyga, kad ją parduosi konkrečiam asmeniui. Ta schema jau nuo 2000-ųjų naudotasi. Naudojosi tie, kas per tą laiką buvo Kauno valdžioje."

Ekspertai teigia, kad tokie sandoriai kelia klausimų dėl galimo informacijos nutekėjimo ir interesų konfliktų. „Tai labai negerai, jeigu savivaldybės tarybos narys, o ne šiaip iš šono žmogus, eilinis verslininkas perka sklypus. Nes savivaldybės tarybos narys turi įtakos. Anksčiau tai būtų pavadinta spekuliacija, o dabar tai verslas normalus," - teigia ekspertai.

Verslininkas, neturintis informacijos, rizikuoja, bet jeigu tu esi savivaldybės tarybos narys, arba tavo žmonės sėdi valdžioje, tai tu gali gauti informaciją, kad, pavyzdžiui, šitoje pusėje miestas plėsis, gal kelią ties ir tavo sklypo vertė didės. Kai turi daugiau informacijos, tu žaidi nelygiomis sąlygomis su kitais verslininkais. Tu jau nerizikuoji taip, kaip eilinis verslininkas, kuris gali ir išlošti, ir pralošti. Taip, įstatymai nėra pažeisti, bet gal tik pačiame paviršiuje nepažeisti? Gal tu priėjai prie informacijos, kuri nebuvo viešai išspausdinta? Kas atrodo įstatymiška, nebūtinai būna teisinga.

Savivaldybės Įmonių Privatizavimo Pavojai

Kitas svarbus aspektas - savivaldybės įmonių privatizavimas. Buvęs Lietuvos laisvosios rinkos instituto direktorius R.Šimašius, atstovaujantis plėšriajam kapitalui, bando nekonkursiniu būdu ir prisidengdamas gražiu lozungu parduoti dalį savivaldybės įmonių akcijų“, - įspėjo Kęstutis Nėnius.

Pasak jo, yra dar ir moralinė šitos problemos pusė: bandymas parduoti vandens, šilumos tiekimo įmones rodo, kad viešasis sektorius nesugeba efektyviai valdyti įmonių.„Atiduosime valdymą privačiam kapitalui, kurio interesai dažniausiai skiriasi nuo visuomenės interesų. Mažai tikėtina, kad verslininkas visų pirma rūpintųsi ne savo, o visuomenės interesais. Todėl neabejotina, kad įmonė ir jos paslaugų vartotojai patirtų žalą ir būtų apsunkinta galimybė visuomenei kontroliuoti įmonės veiklą pridengiant nešvarius darbus komercinės paslapties skraiste.

Politiko teigimu, kai kurių Europos valstybių sostinės bei kiti miestai jau buvo nuėję savivaldybės įmonių privatizavimo keliu, tačiau pamatę, kad sprendimas nepasiteisino, bandė akcijas išpirkti. Talinas, beje, iki šiol savo vandentvarkos įmonę yra iš dalies privatizavęs. Pasekmė - ten vanduo yra daugiau nei dukart brangesnis nei Vilniuje.

Jei nepakankamai investuosi į tinklų, siurblinių, filtrų ir pan. atnaujinimą, jie dėvėsis, 10-15 metų problemos kaupsis, bet nebus pastebimos, o po to, kai ims aiškėti, nukentės visi“, - įspėjo K.Nėnius.

Pavyzdžiui, dabar sostinė viešojo transporto įmonę valdo pati, tačiau organizuoti dalį maršrutų yra pavedusi privatininkams. Jei šie teiks nekokybiškas paslaugas (pavyzdžiui, autobusai nuolat vėluos), sutartį būtų galima nutraukti. O privatizavimas jau yra iš esmės neatšaukiamas reikalas. Arba gyventojams tai itin brangiai kainuotų.

Pašnekovas atskleidė ir vieną skandalingą dalyką. Pavyzdžiui, „Vilniaus vandenys“ 2015 m. turėjo 7,3 mln. eurų nuostolį, o 2016 m. stebuklingai jau deklaravo 19,9 mln. eurų pelną. Iš kur, jei įmonės apyvarta liko ta pati? Ką padarė „nepriklausoma“ valdyba? Ogi „Vilniaus vandenys“ 2015 m. balanse „Vilniaus energijos“ 15,4 mln. eurų skolą parodė kaip beviltišką ir tos sumos apimtimi padidino įmonės nuostolį. 2016 m. „Vilniaus energija“ grąžino skolą ir taip UAB „Vilniaus vandenys“ staiga tapo labai pelningi.

„Nepriklausomi“ valdybos nariai išnaudojo didelę patirtį, kurią įgijo dirbdami bankuose, vadovavę liūdnai pagarsėjusiame valstybinės įmonės „Vakarų skirstomieji tinklai“ privatizavime, kur žaisdami balanso skaičiais sugebėjo iš įmonės per kelerius metus išsimokėti 600 mln. eurų dividendų“, - priminė K.Nėnius.

Išvados

Žemės sklypų įsigijimo ir pardavimo schemos Kaune, ypač kai į tai įsitraukia su vietos valdžia susiję asmenys, kelia rimtų klausimų dėl galimo informacijos nutekėjimo ir interesų konfliktų. Savivaldybės įmonių privatizavimas taip pat gali sukelti problemų, jei nebus užtikrintas viešasis interesas ir tinkama kontrolė.

tags: #uab #skorpionas #zemes #sklypas