Senos Sodybos Lietuvoje: Istorijos, Atsiliepimai ir Atnaujinimo Iššūkiai

Senos sodybos Lietuvoje - tai ne tik praeities reliktai, bet ir erdvė kūrybai bei poilsiui nuo miesto šurmulio. Daugelis žmonių, pavargę nuo miesto ritmo, ieško ramybės gamtoje ir renkasi įsigyti senas sodybas, kurias atnaujindami gali įgyvendinti savo svajones ir sukurti jaukią oazę.

Tradicinė lietuviška sodyba.

Sodybos Įsigijimo Istorijos: Dievo Ženklas

Vienas vyras, vardu Vaidas, prisiminė, kaip su žmona, svečiuodamiesi pas draugus, pamatė sodybą su žalia pieva ir didžiuliu ąžuolu. Jie abu iškart panoro tos sodybos. Nors pastatai buvo apleisti, jie jau įsivaizdavo, kaip juos remontuos ir tvarkys aplinką.

Tačiau sodybos šeimininkai neplanavo jos parduoti, todėl užsiprašė neadekvačios kainos. Tai pastūmėjo Vaidą ieškoti kito varianto internete. Galiausiai jie rado sodybą su didžiuliu ąžuolu, dar didesniu ir gražesniu nei pirmasis. Vyras pasakojo: „Nuvykom su žmona apžiūrėti ir supratom, kad čia tai, ko mes norim - senas sodas, didžiuliai medžiai, autentiški pastatai ir dar - svarbiausia - didžiulis ąžuolas, dar didesnis, senesnis ir gražesnis, ko gero, skaičiuojantis ne pirmą šimtmetį“.

Nors su žmona jie gyveno nuosavame name, jiems reikėjo erdvės kūrybai. Tai buvo 30-tieji jų bendro gyvenimo metai, o sodyba buvo pažymėta 30 numeriu, ką jie palaikė dievo ženklu.

Senas Liūdnas Namelis: Gamta Kūrybai

Šeimininkai teigė, kad kai sodyboje niekas negyvena, gamta turi laisvės kūrybai. Viskas buvo apaugę žolėm ir dilgėlėm, pilna krūmynų, šabakštynų, nereikalingų daiktų, akmenų ir šiukšlių.

Pasak Vaido, trys sodybos pastatai (dviejų galų, 100 kv. m ploto namas, klėtis ir kluonas) buvo registruoti 1905 metais, o tvartas su daržine - 30 metų jaunesni. Po to, kai sodyba buvo parduota pirmųjų savininkų, ji turėjo dar du šeimininkus. Vienas jų, amerikonas, investavo daugiausiai - apkalė namą lentelėmis, pakeitė lubas, uždengė skardinį stogą, bet po juo paliko seną skiedrinę dangą. Tačiau jam nebuvo lemta grįžti į Lietuvą, ir sodyba buvo parduota kitam šeimininkui, kurio galimybės buvo ribotos, todėl renovacijos sustojo.

„Įsigiję seną liūdną namelį, neplanavome jo paversti į gulbę, bet žingsnis po žingsnio jis pats gražėja“, - juokais sakė Vaidas, prasitaręs, kad čia su žmona gali atvykti tik laisvu nuo darbo metu.

"Darome Sau ir Savaip"

Šeimininkai pasakojo, kad viduje dar nieko nedarė - tik išsivalė ir apsitvarkė vieną namo galą, kad galėtų gyventi. Atnaujindami namą, jie stengiasi išlaikyti autentiškus dalykus, bet nedaro senovinio muziejaus. Šiuolaikiškumas ir kai kurie patogaus gyvenimo standartai nugali. Jie turi savų svajonių ir fantazijų, kurias nori čia realizuoti, tad bando tai suderinti.

Taigi, šeimininkai įrengė sodyboje valymo įrenginius, įvedė elektrą, vasaros vandentiekį, kad galima būtų naudotis šulinio vandeniu lauke ir namo viduje. Šiais metais jie įrengė didelę terasą prie namo, kurią išgrindė plytomis ir akmenukais. Taip pat atėjo laikas namo dažymui.

„Žmona norėjo, kad spalva būtų panaši į senų rąstinių pastatų, tai pasirinkom iš tamsiai žalios spalvos paletės, nes stogo spalva žalia, ir jau niekur nedingsi, - svarstė šeimininkas. - Bet, manau, pataikėm - dera. Ankstesnė geltona labai išsiskirdavo iš visų pastatų, be to, nudažius tamsiai langai labai išryškėjo“.

Modernus ir tradicinis interjeras sodyboje.

Pelėdžiukai, Kačiukai ir Paties Išskaptuotas Angelas

Trobos langai turi savo istoriją - jie buvo pakeisti pirmiausiai. Vaidas pasakojo, kad visada mėgo senovinius langus su apvadais ir raižiniais, todėl pasirinko paprastą stilistiką. Langai su kačiuku, peliuku ir pelėdžiukais - jo sugalvota idėja. Jis yra kačių mylėtojas ir augina du katinus. Pelėda ant kito lango atsirado todėl, kad ji gyvena kitapus gatvės didžiulėje liepoje.

Angelas ant stogo irgi atsirado netyčiukais: Vaidas norėjo jį nusipirkti, bet vieną naktį užplūdo noras pabandyti paskaptuoti pačiam. Sako, kad angelas labai panašus į jo amžiną atilsį tėvuką.

Akmenų Upė ir Tiltelis

Šeimininkai neslepia, kad viską sodyboje daro patys: Vaidas dirba visus vyriškus darbus, Renata tvarko aplinką. Jie turi nuostabius kaimynus, kurie dalinasi augalais. Visus metus jie valė, pjovė, kirto ir genėjo. Kur tik kokį kampą aptvarkydavo, žmona tuojau kuo nors apsodindavo.

Vėliau dalis sklypo buvo lyginta, frezuota, atnaujinti vandens drenavimo kanalai, pasėta žolė, padarytas takas nuo namo svirno link, iškastas kanalas upeliui. Šį sprendimą padiktavo sklypo reljefas ir daugybė iškastų akmenų. Taip kilo idėja padaryti akmenų upę su kriokliais ir naktiniu apšvietimu bei romantiškais tilteliais per ją. Taip pat atsirado daržai ir gėlynai.

Planų - Keliems Gyvenimams Į Priekį

Nors senas liūdnas namelis akivaizdžiai gražėja, šeimininkai neslepia, kad planų šioje sodyboje dar daug. Vaidas prasitaria, kad svirne norėtų įrengti svečių namus, taip pat restauruoti didžiulį griūnantį kluoną. Dar yra minčių pakeisti stogus kitiems pastatams, įsirengti pirtį, pasidaryti dušą, pasiremontuoti viduje truputį, įsirengti jaukų miegamąjį.

„O tai yra baisi finansinė matematika. Bet mes - svajokliai, vis ko nors prisigalvojam, o viską nulems norai, sveikata ir finansai. Dabar džiaugiamės tuo, ką turime“, - teigė Vaidas.

Kraštovaizdžio Dizainerės Patarimai

Kraštovaizdžio studijos „Kitas vaizdas“ dizainerė Gintarė Dubakienė sako, kad šienavimą galima sumažinti paliekant žydinčių pievų plotus ir medžius jungiant į grupes. Sodyboje galima kurti laisviau. „Kad sodyba būtų patogi, jauki ir nereikėtų jai vergauti, įsigijus seną sodybą, pirmiausia reikėtų pajusti vietą, kurioje įsikursite“, - sakė G. Dubakienė.

Ji pataria nepjauti senų vaismedžių, nes juos galima apgenėti ir atnaujinti. Taip pat siūlo neskubėti atsisakyti jokių augalų, tokių kaip jazminas, šeivamedis, šermukšnis ar seni bijūnai.

Pirmiausia dizainerė siūlo suskirstyti plotą į zonas: ūkinę dalį, daržą, poilsio zoną, gėlynus ir įvažiavimą. Tuomet aiškiau, koks augalas liks savo vietoje, ką reikės persodinti. Nebūtina iš karto prisodinti vien tik naujų augalų.

Turint didelę erdvę, nebūtina visko skusti savaitgaliais, galbūt palikti įdomios formos žydinčią pievą. Tai suteikia sodybai daugiau gyvybės ir įvairovės.

Dabar sodyboje nebereikia svirno ar daržinės, tačiau kuriant ją galima arba kviestis, kas patartų, arba bandyti susikalti kuoliukus, išsitempti virveles ir įsivaizduoti, kur kas galėtų būti.

Kalbant apie augalus, taip pat galima įkalti didelį kuolą, taip įsivaizduoti būsimą lają, kur augalas mes šešėlį. Galiausiai, sukūrus gėlyną, bet kada galima jį pakeisti, praplėsti, sumažnti - sodyba niekada nebus užbaigta iki galo.

Sodyboje galima leisti daugiau klaidų, eksperimentų ir kūrybiškumo. Geriau paieškoti alternatyvų egzotiniams augalams, kuriuos reikia specialiai paruošti žiemai. Jei norisi rožių, galima pasisodinti erškėtrožių.

Didelėse erdvėse projektuoti ir planuoti augalus, jų išdėstymą ir parinkimą taip, kad šie susilietų su supančia aplinka. Jei aplinkoje daug beržų, jų pasodinkite ir savo sodyboje. Taip išsitrins riba tarp sodybos ir ją supančios gamtos. Geriausia sodinti kuo mažiau pavienių medžių, patogiau juos prižiūrėti grupėmis.

Sodybose reikalinga gyvatvorė - ne vien dėl grožio, bet ir privatumo bei vėjo. Svarbu, prieš sodinant gyvatvorę, apgalvoti, kiek laiko jai norima skirti. Jei gyvatvorės griežtas stilius, ją reikės genėti.

„Sodybose nepatariu sodinti tujų, nes jos nėra mūsų kraštovaizdžiui būdingos. Skroblas atrodytų daug geriau. Jei pakanka drėgmės, jei yra šešėlio, puikiai tiks eglutės. Gali būti sodinamos mišrios gyvatvorės - derinant alyvą, pūslenį, klevą. Sprendimas - ne vien tujos“ - teigė G. Dubakienė.

Takai sodyboje irgi labai svarbūs. Trinkeles siūloma dėti ten, kur būtina pereiti sausomis kojomis. Pavyzdžiui, tarp namo ir garažo aikštelės. Yra žmonių, kurie automobilių aikštelę ir taką iki namo paruošė taip pat kaip ruoštų kloti trinkeles, tik panaudojo mažesnės frakcijos žvyrą, ir trinkelių neklojo.

Sena Sodyba - Jauna Šeima

G. Kancytės žodžiais, pora niekada ir negalvojo apie gyvenimą naujos statybos name. „Mes neturime to įsitikinimo, kad viskas turi būti nauja, kad būtinai reikia gyventi naujų statybų name, kuriame apstu naujovių. Juk seną daiktą galima ir atnaujinti. Taip daug tvariau ekologijos atžvilgiu, o ir iš finansinės pusės tai buvo daug protingesnis sprendimas. Esame jauni, pinigų daug neturime, finansinių įsipareigojimų nenorime, o savo lizdelio norisi“, - samprotavo 25-erių mergina.

Gabrielė ir Benas ieškojo būtent tokios sodybos. „Ieškojome senos statybos namo, tačiau vengėme griuvėsių. Rinkomės iš daugybės variantų. Ir šią sodybą gan anksti nusižiūrėjome, tačiau iš pirmo žvilgsnio ji ne visai mums patiko. Bet vis grįždavome prie skelbimo, pasižiūrėdavome darkart ir taip pamėgome namą, kol galų gale jį nusipirkome“, - pasakojo G. Kancytė.

Miesto Ritmas Nepatiko

Tiek Benas, tiek Gabrielė augo mažuose miesteliuose ir jau anksti žinojo, kad gyvens gamtoje. „Kai susipažinome ir pradėjome draugauti, po kurio laiko apsigyvenome vieno kambario bute Panevėžyje. Labai nepatiko“, - prisimena mergina. „Mes jau vaikystėje daugmaž suvokėme, kad didmiesčio ritmas - ne mums. Bet metus pagyvenome bute, pasižiūrėjom vienas į kitą ir tarėme - varom iš čia“, - vaizdingai apie gyvenimą mieste pasakojo Gabrielė.

Abu sodybos gyventojai turi darbus mieste, tačiau jiems tai netrukdo - Gabrielė ir Benas turi automobilius ir nemato problemos pavažiuoti kiek didesnį atstumą. „Žinoma, juokingas tas atstumas. Gyvenam aštuoniolika kilometrų nuo miesto, todėl didelių problemų nebūna“, - pridūrė G. Kancytė.

Modernūs ir Tradiciniai Akcentai

Sodybos svečią pasitiks ne tik svetinga ir draugiška pora, bet ir tarpukario dvasia dvelkianti, tuo pat metu moderni sodyba. Tiek eksterjero, tiek interjero dalys derintos su senosios sodybos tradiciniais ir moderniais akcentais.

„Siekėme sukurti tokį derinį, nes norime išlaikyti sodybos dvasią. Pradžiai planavome išlaikyti tik daugiau tradicinių detalių, tačiau atsirado įvairių niuansų atnaujinimo metu. Bet dabar taip pat esame labai patenkinti rezultatu, nes atradome tiesiog puikų derinį tarp visiškai skirtingų stilių. Viduje pasidarėme europietiško stiliaus elementą, išlaikant tam tikras medienos dalis ir pasipuošiant lietuviškais siuviniais“, - kalbėjo G. Kancytė.

Sodyboje yra ir senas ūkinis pastatas bei sandėliukas. „Su sandėliuku esu labai užsidegusi. Noriu klijuoti plyteles, atlikti visą remontą. O sename ūkiniame pastate norime įrengti pirtelę, tačiau jau nebe šiais metais. Taip pat planuojame įsirengti tvorą, na ir gyvenimo eigoje turėti šiek tiek gyvuliukų, įsirengti tvenkinį. Planų tiesiog daug“, - svajojo Gabrielė.

Kiemą puošia sodas su senomis obelimis ir beržais.

Gyvenimas Vienkemyje

Anksčiau vietovėje, kurioje pora gyvena, būdavo apie 30 panašių sodybų, tačiau dabar liko tik trys. „Todėl nelabai šią vietą ir kaimu pavadinsi, kai iš viso tik trys sodybos belikę. Tačiau esame labai patenkinti tuo, kad gyvename kone vienkiemyje. Mieste būdami net kuo greičiau namo grįžti norime - čia vėsiau, gaiviau, o gamtos vaizdai pasakiški. Stebėti saulėlydžius ir saulėtekius - tai tikras malonumas, kurį galbūt ir įmanoma patirti mieste, tačiau efektas visiškai kitoks, kai girdi medžių ošimą ir veidą glosto malonus vėjelis“, - šypsojosi mergina.

Informacija apie UAB "Sena Sodyba"

UAB "Sena Sodyba" (kodas 302312852) buvo įkurta 2009-03-10. Pagrindinė įmonės veikla yra kavinės, klubai, barai, restoranai. Įmonę valdo 1 akcininkas (fizinis asmuo). 2024 metais UAB "Sena Sodyba" pardavimo pajamos siekė 168 978 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 53 310 Eur. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 2. Įmonės kredito rizika yra vertinama kaip žema. Šiuo metu UAB "Sena Sodyba" įsikūrusi adresu Naglių g.

Finansiniai duomenys:

tags: #uab #sena #sodyba