UAB "Lelija": Nuo Siuvimo Fabriko Iki Nekilnojamojo Turto Vystymo

UAB "Lelija" - tai įmonė, turinti ilgą ir turtingą istoriją Lietuvoje, apimančią ne tik siuvimo pramonę, bet ir nekilnojamojo turto (NT) vystymą bei nuomą. Šiame straipsnyje apžvelgsime įmonės veiklą, naujausius projektus ir planus. Siuvimo fabrikas „Lelija“ Vilniuje buvo vienas pirmųjų sovietmečiu pastatytų pramoninių objektų, turintis savitą istoriją ir likimą.

Vietoje anuomet čia dirbusių tūkstančių siuvėjų keliasi technologijų specialistai.

"Lelijos" Istorija Ir Dabartis

Valstybinę vyriškų ir moteriškų drabužių siuvyklą Nr. 5. nutarta statyti 1940 m. gruodžio mėnesį. Vietinės pramonės liaudies komisaras Motiejus Šumauskas įsakymą pradėti statybą pasirašė 1940 m. gruodžio mėn. 12 dieną. Jos direktoriumi paskirtas Vladas Balceris.

Projektavimo darbai pradėti 1940 m. gruodžio mėn. 20 d. Statybinę siuvyklos projekto dalį rengė 1940 m. įkurta Pramonės projektavimo kontora „Pramprojektas“. Dviaukščio mūrinio pastato projektą sudarė inžinierius Tadas Zatorskis.

1941 m., pritrūkus lėšų, Vietinės pramonės liaudies komisariato kapitalinės statybos skyrius įsakė mažinti darbų apimtis. Siuvyklos statybas nutraukė prasidėjęs karas su nacistine Vokietija.

1944 m. liepos mėn. 7 dieną, kovojant dėl geležinkelio stoties mazgo, aviacijos bombardavimo metu sudegė siuvyklos Nr. 5 mūrinių patalpų medinės konstrukcijos. Pastatas nukentėjo ir 1945 m. sausio mėnesį 12 dieną 16 val 45 min. įvykus galingam sprogimui geležinkelio stotyje.

Valstybinis siuvimo fabrikas „Lelija“ veiklą pradėjo 1947 m. liepos mėnesį. Pakviesti dirbti siuvėjai namudininkai pagamino pirmuosius gaminius. Nuo rugsėjo mėnesio darbuotojų gretas papildė ir amatų mokyklas baigę darbininkai. Fabrike dirbo 146 darbininkai, tačiau greitai jų skaičius sumažėjo iki 107.

1948-1950 m. buvo statomi nauji „Lelijos“ siuvimo fabriko korpusai. Juose planuota įrengti nuo 200 iki 400 siuvimo mašinų. 1950 m. įkurtas vyriškų klasikinių švarkų siuvimo cechas. 1962 m. vyko fabriko reorganizacija, buvo įkurti filialai kitose miestuose. XX a. septintame - aštuntame dešimtmetyje buvo statomi nauji „Lelijos“ siuvimo įmonių gamybinio susivienijimo korpusai.

Daugiau nei penkis dešimtmečius įmonėje dirbanti vadovė Genė Zaveckienė pasakoja apie „Lelijos“ istoriją, šių dienų aktualijas ir skirtingas veiklas.

Gamybos Apimtys Ir Filialai

Šiuo metu apie 250 žmonių darbuojasi maždaug 7 tūkst. kv. m išsinuomotame plote. „Lelija“ dar turi penkias siuvyklas kituose miestuose: Molėtuose, Rokiškyje, Kupiškyje, Šeduvoje ir Širvintose. Jose iš viso vis dar dirba apie 400 žmonių. Be siuvyklų, Lietuvoje veikia devynios „Lelijos“ firminės parduotuvės: po tris Vilniuje ir Šiauliuose, po vieną Kaune, Panevėžyje ir Alytuje.

„Lelija“ yra viena didžiausių Lietuvoje viršutinių drabužių siuvimo bendrovių. Joje šiuo metu dirba 735 darbuotojai, atlyginimų mediana gegužę siekė 676 Eur / mėn. 23 akcininkus turinti įmonė finansų ataskaitos Registrų centrui už 2018 m. dar nėra pateikusi. 2017 m. „Lelija“ gavo 8,3 mln. Eur pardavimo pajamų ir uždirbo 40.000 Eur grynojo pelno. Tų metų pabaigoje bendrovės valdomo turto vertė iš viso siekė 24,1 mln.

Be siuvimo, bendrovė užsiima nekilnojamojo turto (NT) vystymu ir nuoma. Štai pavyzdžiui, Kaune, Laisvės alėjoje, prieš kurį laiką įsigijo vieną caro laikų NT objektą, kurį rekonstruoja ir ruošiasi nuomoti.

Anksčiau jai priklausė apie 30 tūkst. kv. m patalpos Vilniaus Panerių gatvėje, o šiuo metu apie 250 žmonių darbuojasi maždaug 7 tūkst. kv. m išsinuomotame plote. Šis 1947 m. statytas objektas turi naujus savininkus ir po kelių metų tuščios grandiozinės erdvės pavirs technologijų miesteliu.

Apie „Lelijos“ likimą ilgametė įmonės vadovė Genė Zaveckienė nedaugžodžiauja: „Jei Lietuva užsiims finansų ir ūkio tvarkymu, dirbsime toliau. Valstybė turi galvoti, kaip išsaugoti darbo vietas.“

"Tech Zity Lilium" Projektas

Buvusiame „Lelijos“ fabrike projekto darbus planuojama pradėti 2022 metų pabaigoje, o šis daugiafunkcis centras duris atvers 2025 metų pabaigoje. Investicijos į projektą siekia daugiau nei 50 mln. Eur.

Pasak projekto bendrakūrėjo Manto Mikucko:

Šis projektas yra kaip indėlis į Vilniaus Naujamiesčio renesansą. Sostinėje labai trūko tokios ypatingos vietos, kur visą parą vyktų gyvenimas, kur nuolat suptų bendraminčių bendruomenė, įsikurtų geriausi maitinimo ir kiti verslai, kuri nepabostų ir kt., todėl mes tokią erdvę užsibrėžėme sukurti. Tai didžiulė ambicija ir, žinoma, atsakomybė, kurią prisiimame, tikėdami „Tech Zity Lilium“ sėkme.

Projekto viziją ir planus geriausiai atspindi terminas „miestas mieste“, nes čia susipins daug skirtingų veiklų, papildančių viena kitą ir išpildančių šiuolaikinio miesto žmogaus poreikius. Didžiausią dalį ploto - 32 tūkst. kv. m. - planuojama skirti biurų ir bendradarbystės erdvėms. Vienu metu čia patogiai dirbti galės apie 4000 žmonių.

„Tech Zity Lilium“ miestelyje taip pat bus įkurtos ir gyvenamosios erdvės - loftai, renginių salės talpinsiančios iki 1000 žmonių ir renginiams skirtas kiemelis, kavinės, barai, sporto ir grožio paslaugos, įvairios boutique stiliaus parduotuvėlės bei kitos atviros erdvės žmonėms.

Daug dėmesio skiriant bendruomenei, projekto kūrėjai kviečia žmones jau dabar prisidėti kuriant šią erdvę.

Pasak Tech Zity vadovo ir projekto bendrakūrėjo Dariaus Žakaičio:

Kartu mes pastatėme stiprią startuolių ekosistemą - palaikančią ir kuriančią drauge. Aš kviečiu ir šį miestelį statyti kartu - bendras darbas ir idėjos gali būti labai reikšmingos, kuriant mums visiems patinkančią naują erdvę mieste.

Daugelį metų buvusi uždaryta „Lelijos“ fabriko erdvė, planuojama, kartu su „Tech Zity Lilium“ projektu organiškai įsilies į Naujamiestį, nebeliks čia teritoriją juosiančių tvorų. Atsiras atviri kiemai, miesto skveras, kiemelis renginiams. Visa tai bus atvira tiek „Tech Zity Lilium“ bendruomenei, tiek visiems Vilniaus gyventojams ir svečiams.

Tvarumo principų laikymasis šiame projekte - ypatingos reikšmės. Planuojant „Tech Zity Lilium“ vertinamas projekto energetinis efektyvumas, poveikis aplinkai, todėl siekiama naudoti tik mažiausią poveikį aplinkai darančias organines medžiagas (pvz., medieną, natūralų akmenį ir kt.), gerinti pastatų energetinį efektyvumą. Taip pat didelis dėmesys skiriamas projekto ilgaamžiškumui.

Šiuo projektu norima prisidėti ir kuriant sveikesnę aplinką, todėl dar vienas iš „Tech Zity Lilium“ projekto uždavinių - atnešti dalelę gamtos į industrinį rajoną. Čia bus kuriamos žaliosios erdvės, daug dėmesio skiriama augalams.

Pasak „Tech Zity“ darbo erdvių projektų vadovės Jūratės Pileckaitės:

Patirtis kuriant „Vilnius Tech Park“ mus išmokė, kad miesto žmogui parko ar tiesiog gamtos erdvė šalia darbo erdvės yra ypatingos svarbos. Todėl šią gerąją patirtį pritaikysime ir „Tech Zity Lilium“ projekte.

„Tech Zity Lilium“ projektu rūpinasi architektų komandų trio: „A2SM Architects“, „DO Architects“ ir „Audrius Ambrasas Architects“.

Daugiabučio Naugarduko G. Projektas

Dokumentai rodo, kad pastatas tebepriklauso bendrovei „Lelija“. Anksčiau kalbėta, kad čia ketinama statyti viešbutį, tačiau planai nebuvo įgyvendinti.

Bendrovės „Lelija“ projektavimo rangos sutartis rodo, kad čia bus suprojektuoti dviejų daugiabučių gyvenamųjų ir vienas administracinės paskirties su galima prekybos paskirtimi pastatai su bendru požeminiu parkingu. Kompleksą projektuoja „Cloud Architektai”, čia ketinama pastatyti 121 butą.

Kultūros paveldo departamento atstovai neseniai apsilankė šiuo metu labai apleistame pastate, susitiko su projekto vystytojais - Darium Žakaičiu, architektu Audrium Ambrasu, kitais komandos nariais - ir susipažino su pastato atgaivinimo idėjomis. Šiuo metu vyksta objekto projektavimo darbai.

Pasak vystytojų, legendinio „Lelijos“ fabriko patalpose įkuriant vieną didžiausių Europoje technologinių industrijų miestelį su milžiniška, iki 1000 vietų konferencijų sale, biurais, kavinėmis, renginių salėmis, parduotuvėlėmis, kitomis miesto žmogaus poreikiams atviromis erdvėmis, bus išsaugotas vietos išskirtinumas, tai, kas šį pastatą išskiria iš kitų pastatų, primena jo buvusią funkciją, kuo jis yra unikalus.

Sostinės Naujamiesčio renesansą šioje milžiniškoje teritorijoje (apie 50 tūkst. kv. m) planuojantys vystytojai žada išsaugoti viską, kas šiuo metu yra išlikę autentiško: langų formas, jų išdėstymą, kolonas pastato viduje, netgi senas „Dvarčionių“ keramikos fabriko plyteles.

Jau dabar pastate surinktos įvairios fabriko įrangos detalės, mechanizmai, kurie planuojami kūrybiškai panaudoti interjere. Taip pat planuojama nugriauti fabriką supančią plytų tvorą ir pastatą labiau atverti visuomenei, įrengti žalių erdvių, kiemelių.

Daugelį metų buvusi uždaryta „Lelijos“ fabriko erdvė (veikiančio „Lelijos“ fabriko vienas cechas sutelpa daug mažesnėse patalpose) atvirais, su gatve besisiejančiais kiemeliais organiškai įsilies į Naujamiestį. Pasak vystytojų, projektu siekiama buvusiam pramoniniam rajonui suteikti naujų spalvų, veiklų.

„Tech Zity Lilium“ projekto darbus planuojama pradėti ateinančių metų pavasarį, pabaigti per metus.

Daugiabučio Naugarduko G. Projekto Parametrai

Naujai projektuojamame pastate pirmas aukštas bus skirtas komercijai, šiame aukšte bus įrengtos 6 komercijai skirtos patalpos. Nuo antro iki septinto aukšto planuojama įrengti 48 butus. Pastato požeminė dalis (automobilių stovėjimo aikštelė) suprojektuota pirmuoju etapu.

Projekto techniniai parametrai:

• Planuojamo objekto adresas - Naugarduko g. 62, Naujamiestis.
• Sklypo plotas - 5 847 kv. m.
• Apželdintas sklypo plotas - 2 631,15 kv. m (45 proc. sklypo ploto).
• Pastato bendras plotas - 3 147,38 kv. m:
  • komercinių patalpų plotas - 454,98 kv. m;
  • gyvenamųjų patalpų plotas - 2 692,40 kv. m;
• Statinio aukštis - 7 aukštai (iki 23 m aukščio).
• Pastato energetinio efektyvumo klasė - A+.
• Administracinių patalpų kiekis - 6 vnt.
• Butų kiekis - 48 vnt.
• Automobilių stovėjimo vietų skaičius (I ir II etapai) - 115 vnt. (109 vnt. - požeminis, 6 vnt. - antžeminis).
• Dviračių laikymo vietų skaičius - 35 vnt.
• Vaikų žaidimo aikštelės plotas - 166 kv.

Duomenų lentelė:

Naugarduko g. Du iš trijų korpusų būtų gyvenamieji, jie būtų 4-7 aukštų, o ties Kauno gatve projektuojamas administracinės paskirties 5 aukštų korpusas, kurio 1 aukšte numatytos patalpos prekybai, o aukšto plotas biurams sieks apie 200 kv.

Vis dėlto, akivaizdu, jog keičiantis tendencijoms nekilnojamojo turto rinkoje, pasikeitė ir įmonės ketinimai - vietoj verslo centro nuspręsta statyti septynių aukštų gyvenamąjį namą. Naujausiuose savivaldybei pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose pateikiami daugiabučio gyvenamojo namo vaizdiniai.

Vienas seniausių sostinės Naujamiesčio pastatų - 1947 m. veiklą pradėjęs legendinis siuvimo fabrikas „Lelija“ - netrukus prisikels naujam gyvenimui. Šių metų rudenį čia prasidės rekonstrukcijos darbai - didžiausia šalies siuvykla pavirs technologijų miesteliu „Tech Zity Vilnius“. Siuvimo mašinų ūžesį ir siuvėjas čia pakeis kompiuteriai ir naujųjų technologijų specialistai. Planuojama, kad iš viso čia tilps apie 5000 technologijų ir kūrybinių industrijų darbuotojų, kaip kadaise ir pačios „Lelijos“ siuvėjų. Vienu metu įmonė turėjo apie 4600 darbuotojų.

Tiesa, drabužių gamyba iš čia niekur nedingo - „Lelija“ vis dar įsikūrusi toje pačioje teritorijoje, tik mažesnėse - 7 tūkst. kv. m - patalpose, apie 250 darbuotojų kasdien eina į darbą ir toliau pietauja „Lelijos“ valgykloje. Kitos fabrikui priklaususios patalpos - atlaisvintos ir laukia naujakurių.

2021 m. Panerių g. įsikūrusį objektą įsigijo verslininkai Darius Žakaitis ir Mantas Mikuckas, jie priėmė iššūkį ne viską nugriauti ir statyti iš naujo, o rekonstruoti sovietmečiu statytus pastatus ir atverti juos technologijų bendruomenei bei vilniečiams. Planuojamos investicijos sieks daugiau nei 50 mln. eurų.

„Tech Zity“ atstovai - partnerysčių vadovas Linas Ramanauskas ir komunikacijos vadovas Karolis Žukauskas - Delfi aprodė paskutinius mėnesius skaičiuojančias senąsias fabriko erdves, papasakojo, kas čia stovėjo dar iki jo, ir kokie pokyčiai laukia.

tags: #uab #lelija #nekilnojamas #turtas