Šiaulių miesto vandentiekio ir kanalizacijos ūkio istorija siekia XX amžiaus pradžią. To meto šaltiniai teigė, kad vandentiekis higieniniu atžvilgiu irgi turįs didelę reikšmę. Aptarsime svarbiausius etapus ir įvykius, susijusius su vandentiekio ir kanalizacijos sistemų plėtra Šiauliuose, kurie vėliau tapo pagrindu UAB "Šiaulių vandenys" veiklai.
Priešistorė: Pirmieji vandentiekio bandymai
Dar 1900 m. iki 1914 m. Karpio dvare (Rėkyvoje) veikė vandentiekis. Po Pirmojo pasaulinio karo Šiauliai pradėjo ruoštis vandentiekio ir kanalizacijos darbams. Reikėjo paruošti topografinį miesto planą. Buvo kreiptasi į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto doc.
Tarpukario laikotarpis: Planavimas ir pirmieji darbai
Didžiausią norą iš Lietuvos miestų statyti kanalizaciją pareiškė Šiauliai. 1922 m. Šiauliuose įrengta 7031 m lietaus ir kitų dengtų kanalų. 1929 m. sausio 19 d. Kanalizacijos kolektoriaus statybos darbai Tilžės g. 1929 m. birželio mėnesį Valdybos kvietimu kartu su S. Kairiu į Šiaulius atvyko žinomas vandentiekio-kanalizacijos specialistas, Berlyno aukštosios technikos mokyklos prof. Briks. 1930 m. lapkričio 19 d. Kanalizacijos tinklų statybos darbai Gluosnių - Dvaro g. sankryžoje.
1931 m. pradedami kloti fekalinės kanalizacijos tinklai. 1935 m. Iki 1937 m. pabaigos tarp Talkšos ir Ginkūnų ežerų iškasta duobė - sėsdintuvas, nuo jos iki Tilžės gatvės iškastas atviras griovys. Vanduo, praėjęs pro sėsdintuvą, buvo nuleidžiamas į Talkšos ežerą, o toliau - į Kulpės upelį.
1938 m. gruodžio 31 d. Šiaulių burmistras Petras Linkevičius, kalbėdamas su laikraščio „Įdomus mūsų momentas“ korespondentu, sakė: „Ateinančiais metais vandentiekiui įrengti pradžia bus tikrai padaryta. Inžinierius S. Kairys pažadėjo pasiskubinti su vandentiekio plano sudarymu. Vandentiekio bokšto statybos darbai. 1939 m. balandžio 27 d. miesto burmistras P. Linkevičius paskelbė privalomą įsakymą Nr. 1939 m. Kanalizacijos tinklų statyba Vilniaus g., Ch. Frenkelio fabriko rajone.
Nuo būsimo vandentiekio bokšto vietos pradėta kloti 300 mm skersmens vandentiekio linija, kuri ėjo K. Venclauskio, Ežero, Vilniaus gatvėmis iki Papievių gatvės. Kanalizacijos tinklų statyba. Tarpukario nepriklausomybės metais Šiauliuose paklota apie 6 km vandentiekio ir apie 9,6 km kanalizacijos tinklų. 1939 m. pradėti ruošti pamatai vandentiekio bokšto statybai. Miesto kanalizacijos ir vandentiekio tiesimą buvo numatyta užbaigti 1942 m. Vandentiekio bokšto statybos pradžia.
Karo ir pokario metai: Atstatymas ir plėtra
1941 m. vasario mėn. Šiaulių m. Vykdomasis komitetas svarstė naujai statomos ligoninės vandentiekio ir kanalizacijos klausimą. Pranešimą skaitė A. Janulionis. „Jeigu bus laiku gauta visa reikalinga medžiaga, tai šių metų rudenį galės pradėti veikti miesto vandentiekis“, - sakė A.
1941 m. vasario 12 d. buvo patvirtinti Šiaulių miesto vykdomojo komiteto komunalinio ūkio skyriaus vandentiekio ir kanalizacijos dalies etatai - iš viso 25 pareigybės, iš jų: 5 administracinės ir 20 darbininkų.1941 m. kovo 31 d. inžinierius A. Janulionis pranešė, kad Šiaulių miesto vandentiekio statybos reikalams yra išleista kreditų: vandentiekio bokšto statybai - 550 tūkst. rublių, vandentiekio šulinių galerijos statybai (buv. Aleksandrijos dvaro laukuose) - 135 tūkst. rublių. Jis taip pat pageidavo, kad vandentiekio tinklų statybai prie ligoninės ir bokšto būtų išskirta papildomai dar 245 tūkst. Vandentiekio tinklų statybos pradžia Ugniagesių g. 1941 m. balandžio 10 d. buvo patvirtintas Šiaulių miesto vandentiekio ir kanalizacijos įmonės statutas (iš penkių skyrių).
Per pirmuosius sovietų okupacijos metus buvo paklota apie 2 km vandentiekio ir 3 km kanalizacijos tinklų. Buvo statoma vandentiekio šulinių galerija buv. Vyriausybė skyrė apie 900 tūkst. rublių lėšų miesto viešiesiems darbams. Prie vandentiekio statybos darbų dirbo J. Jazdauskas, technikai S. Kuzminskas, S. Verbickas, tinklų klojėjas A. Vandentiekio bokšto statyba. 1941 m. birželio 24 d. Vokietijai okupavus Šiaulius, Vandentiekio ir kanalizacijos įmonei ir toliau vadovavo inžinierius A. Janulionis.
Pirmosiomis pokario dienomis pradėti atstatomieji darbai. 1945 m. birželio 21 d. Tarybų valdžios Lietuvoje paskelbimo penktųjų metinių išvakarėse miesto laikraštis „Raudonoji vėliava“ rašė: „Šiaulių mieste sparčiais tempais vykdomi atstatomieji darbai, prie kurių prisideda visi įmonių bei įstaigų dirbantieji bei gyventojai. Sparčiai atstatomas karo metais apgadintas vandentiekio ir kanalizacijos ūkis“. Atnaujinami vandentiekio bokšto statybos darbai, bokšte betonuojamas vandens rezervuaras. Darbams vadovauja inžinierius Jonas Vencius.
Miesto vandentiekio tinklais iš geležinkelio vandentiekio pajungtas vanduo pradėjo tekėti 1948 m. lapkričio 6 d. 1950 m. birželio 1 d. pradėta eksploatuoti Pirmosios (Lepšių) vandenvietės antrojo vandens pakėlimo stotis - iš jos vanduo pradeda tekėti į miestą ir į vandentiekio bokšto rezervuarą. Iš pradžių dirbo vienas 45 kub. m per valandą pajėgumo gręžinys. Nuo stoties paleidimo iki metų pabaigos paduota 135 tūkst. kub.
Sovietmetis: Centralizacija ir nauji iššūkiai
Augant vandens poreikiui, 1952 m. nuspręsta statyti Antrąją vandenvietę Birutės gatvėje. 1953 m. birželio 20 d. išgręžtas pirmas artezinis gręžinys būsimojoje vandenvietėje. 1953 m. šiaurinėje miesto dalyje pradėta miesto kanalizacijos valymo įrenginių pirmos eilės statyba. 1959 m. spalio 29 d. pradėti eksploatuoti mechaninio nuotekų valymo įrenginiai, kurie per parą pajėgė apvalyti 12,5 tūkst. kub. m vandens. Pradėjus veikti įrenginiams, visi nutekamieji vandenys buvo pumpuojami į juos, o iš jų kanalizuotas vanduo nuleidžiamas į Kulpės upelį. Taip sumažėjo Talkšos ir Ginkūnų ežerų tarša.
1967 m., pabaigus visą kompleksą (našumas - 40 tūkst. kub. 1966 m. pradėta eksploatuoti trečioji - Rėkyvos - vandenvietė. Taip pat 1966 metais eksploatacijon atiduoti ir šios gyvenvietės nuotekų valymo įrenginiai. 1973 m. vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, priimti Radviliškio, Šeduvos, Kelmės, Tytuvėnų, Joniškio, Pakruojo, Linkuvos, Kuršėnų vandentiekio - kanalizacijos ūkiai. Sukuriama Šiaulių teritorinė vandentiekio ir kanalizacijos valdyba, pavaldi Respublikiniam gamybiniam vandentiekio ir kanalizacijos susivienijimui. 1991 m. rajonų cechai atsijungė ir tapo savarankiškomis įmonėmis su pavaldumu rajonų savivaldybėms.
1974 m. įamžinant Šiaulių miesto vandentiekio ir kanalizacijos ūkio istoriją ir pasiekimus, vandentiekio bokšto patalpose įkurtas Vandentvarkos muziejus, kuriam 1983 m. Vis augant vandens vartojimui, nuspręsta statyti ketvirtąją vandenvietę ties Bubiais. 1978 m. vandenį į miesto tinklus patiekė Bubių vandenvietė, kurioje 1993 m. Nuo 1983 m. 1988 m. miestui per parą vidutiniškai patiekta apie 55 tūkt. kub. metrų požeminio geriamojo vandens, 40 proc. sunaudojo pramonės įmonės. Vis intensyviau eksploatuojant miesto vandenvietes, pablogėjo vandens kokybė - gausėjo geležies ir amonio, jis tapo kietesnis, drumstas.
Atgimimas ir nepriklausomybė: Ekologinės problemos ir modernizacija
Atgimimas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis išryškino sovietmečio metais susikaupusias problemas ir vandens ūkyje. 1988 m. spaudoje paviešinamos nutekamojo vandens valymo ir dumblo tvarkymo problemos. Straipsnyje pažymima, kad per parą į kanalizacijos valymo įrenginius (Pakruojo g.), kurių našumas 40 tūkst. kub. m per parą, vidutiniškai atiteka 57 tūkst. kub. m nutekamojo vandens ir 27,5 tonos teršalų. 72 proc. Tame pačiame pranešime visuomenei rašoma, kad mažai užterštas paviršinis vanduo laikomas tada, kai jo tūryje organinių medžiagų yra 4 mg/l, stipriai užterštu - 8,18 mg/l, labai stipriai užterštu - daugiau kaip 18 mg/l. Kulpės upės prie Šiaulių užterštumas siekė 91-132 mg/litre. Į upės vandenį per parą buvo išleidžiama apie 9,8 tonos organinių teršalų. „Tokiame vandenyje ne tik maudytis, bet ir nusiplauti rankas nedrįsta gyventojai. Vanduo - nenusakomos spalvos, dvokia iš tolo“, - rašoma straipsnyje.
1990 m. Aukštrakiuose (dabar Jurgėliškių k. 5, Šiaulių kaimiškoji seniūnija, Šiaulių r.), buvo pradėti statyti biologinio nuotekų valymo įrenginiai, kurių pajėgumas 60 tūkst. kub. m per parą su galimybe išplėsti iki 120 tūkst. kub. m. Buvo numatyta pastatyti ir dumblo apdirbimo cechą. Tačiau netrukus, Lietuvai tapus nepriklausoma, 32,5 mln. rublių kainuojantis projektas buvo sustabdytas. 1992 m. Baltijos jūros šalys sudarė detalią Baltijos jūros aplinkosaugos veiksmų programą, skirtą jos ekologiniam balansui atstatyti. Šiauliai įvardinti vienu didžiausiu Lielupės baseino, Rygos įlankos ir Baltijos jūros teršėju, prioritetiniu „karštu tašku“.
1995 m. valstybinė Šiaulių miesto vandens tiekimo įmonė buvo reorganizuota į specialiosios paskirties UAB „Šiaulių vandenys“. 1995 m. įmonė viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo taikyti geoinformacinius principus ir naudoti geografinių informacinių sistemų (GIS) technologijas, t.y. požeminių komunikacijų brėžiniai iš popieriaus buvo perkelti į elektroninį formatą. Paruoštos kompiuterizuotos GIS darbo vietos, įsigyta kompiuterinė įranga. 1996 m. buvo pasirašytos Pasaulio banko paskolos ir Šiaulių aplinkosaugos projekto sutartys, kurias ratifikavo Šiaulių miesto savivaldybės taryba ir Lietuvos Respublikos Seimas. Taip UAB „Šiaulių vandenys“ tapo viena iš šešių Baltijos šalių vandens paslaugų įmonių, vykdančių Pasaulio banko finansuojamus aplinkosaugos projektus.
Projekto tikslas - sumažinti iš Šiaulių į Kulpės ir Lielupės upes bei Baltijos jūrą, Rygos įlanką patenkančią taršą, gerinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybę, patikimumą ir finansinį efektyvumą Šiauliuose. Projekto vertė - 22,85 mln. JAV dolerių. Projekto finansuotojai: 33 proc. - Lietuvos Vyriausybės subsidija; 30 proc. - Pasaulio banko paskola; 20 proc. - Švedijos Vyriausybės subsidija; 8 proc. - Suomijos Vyriausybės subsidija; 7 proc. - Norvegijos vyriausybės subsidija; 2 proc. 1996 m. su Švedijos Kristianstado „C4Teknik“ bei Norvegijos Trondheimo „Trondheim Bydrift“ vandens kompanijomis pasirašytos bendradarbiavimo sutartys ir įgyvendinta 11 bendrų projektų.
1998 m. Lepšių ir Bubių vandenvietėse seni, neekonomiški ir susidėvėję giluminiai bei antro vandens kėlimo siurbliai pakeisti moderniais, ilgaamžiais ir ekonomiškais; jų darbui optimizuoti sumontuotos pavaros - dažnio keitikliai. 2000 m. rekonstruota Birutės vandenvietė - pastatyti modernūs vandens kokybės gerinimo įrenginiai, kuriuose paruoštas (slėginiuose filtruose sulaikomas geležies bei amonio perteklius) ir vartotojams tiekiamas geriamasis vanduo atitinka Lietuvos higienos normos reikalavimus pagal visus kokybės rodiklius. 2000 m. betranšėjinių technologijų metodu (neatkasant vamzdynų) renovuota 3,4 km kritinės būklės nuotekų tinklų miesto centre.
2000 m. nutiesta 8 km nuotekų slėginė linija miesto nuotekoms į valymo įrenginius Aukštrakiuose (dabar Jurgeliškių k., Šiaulių r.) transportuoti. 2002 m. 2004 m. pastatyta nauja moderni Šiaulių miesto nuotekų valykla Aukštrakiuose (dabar Jurgeliškių k., Šiaulių r.), pajėgi išvalyti 50 tūkst. kub. m nuotekų per parą. Nuotekos išvalomos pagal Lietuvos Respublikos ir Helsinkio konvencijos aplinkosauginius reikalavimus. Šiuo požiūriu ypatingai svarbi įdiegta azoto ir fosforo šalinimo technologija, kuri pašalina atvirų vandens telkinių eutrofikacijos (užžėlimo) pavojų. Šiaulių miestas, Helsinkio komiteto įvardytas kaip „karštasis“ taškas“, nebeteršia Kulpės ir Lielupės upių bei Rygos įlankos, Baltijos jūros.
Šiuolaikinis etapas
2001 m. „Šiaulių vandenys“ perėmė miesto paviršinių (lietaus) nuotekų įrenginių Kalinausko gatvėje eksploataciją. 2002 m. įgyvendintas vandens kokybės gerinimo projektas Rėkyvos gyvenvietėje. Rėkyvos gyvenvietės vandentiekis, nutiesus 1,5 km vandentiekio liniją, prijungtas prie Šiaulių miesto magistralinių vandens tinklų. Rekonstravus seną siurblinę Rėkyvos vandenvietėje, sumontuoti modernūs vandens kokybės gerinimo įrenginiai, o vandenvietės gręžiniai užkonservuoti. Tobulinant geriamojo vandens dezinfekavimo technologiją, 2003 m. 2005 m. balandžio 20 d. bendrovės nuotekų laboratorija gavo Aplinkos apsaugos agentūros leidimą atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir aplinkos tyrimus (iš viso 23 parametrams). Aplinkos apsaugos agentūros atstovai atliko laboratorijos patikrinimą ir pripažino, kad laboratorijos veikla, atliekamų tyrimų kokybė bei dokumentai tenkina standarto LST EN ISO/IEC 17025 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencija.
2005 m. liepos 18-19 d. įmonėje buvo atlikta kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų priežiūros resertifikacija. Šio audito tikslas - įsitikinti, kad prieš 3 metus bendrovėje įdiegtos kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos tinkamai funkcionuoja ir yra prižiūrimos. Vadybos sistemų priežiūra įmonei svarbi, siekiant tęsti nuolatinio aplinkos apsaugos veiksmingumo ir teikiamų paslaugų gerinimo darbus. 2005 m. gruodžio mėn. Šiaulių rajono Ginkūnų gyvenvietės vandentiekio ir nuotekų tinklai prijungti prie Šiaulių miesto centralizuotos vandentiekio ir nuotekų tvarkymo sistemos. 2006 m. sausio 3 d. UAB „Šiaulių vandenys“ pradėjo eksploatuoti Šiaulių rajono Ginkūnų gyvenvietės vandentiekio ir nuotekų tinklų ūkį. Šios gyvenvietės vandentiekis prie miesto centralizuotos vandentiekio ir nuotekų sistemos prijungtas 2005 m. vasarą.
UAB Joniškio Vandenys: Administracinės patalpos ir kontaktai
Deja, pateiktoje medžiagoje tiesioginės informacijos apie UAB "Joniškio vandenys" administracines patalpas ir kontaktus nėra. Tačiau remiantis kontekstu, galima teigti, kad įmonė yra susijusi su Joniškio rajono savivaldybe. Norėdami gauti tikslią kontaktinę informaciją, rekomenduojama kreiptis tiesiogiai į Joniškio rajono savivaldybę arba ieškoti informacijos oficialioje savivaldybės interneto svetainėje.
tags: #uab #joniskio #vandenys #adminitracines #patalpos