Žemės ūkio veikla Lietuvoje yra labai svarbi šalies ekonomikai ir aprūpinimui maistu. Kasmetinis pasėlių deklaravimas leidžia stebėti žemės ūkio sektoriaus pokyčius, nustatyti problemas ir priimti sprendimus dėl paramos, reikalavimų ir išmokų. Šiame straipsnyje apžvelgsime pasėlių deklaravimo rezultatus Lietuvoje, pagrindines problemas ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymus dėl jų sprendimo.
Įsibėgėja žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas - tradicinis ir labai svarbus procesas žemdirbiams. Anot savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Sandros Balčiūnienės, pasikeitimų iš tiesų daug. Nebeliko pasėlių žalinimo, atsirado ekoschemos ir kiti dalykai. Natūralu, kad visi pokyčiai sukėlė tarp ūkininkų nemaža nerimo - kur jiems dalyvauti, ar jie atitiks kriterijus, kokie bus įsipareigojimai.
Pirmadienį prasidėjus daug diskusijų sukėlusiam pasėlių deklaravimui per dvi dienas pradėta pildyti 2,8 tūkst. paraiškų, kurios apima beveik 10 proc. žemės naudmenų ir pasėlių, sako žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.
Bendros tendencijos ir palyginimai
Šiemet deklaruotas žemės ūkio naudmenų plotas, palyginti su praėjusiais metais, šiek tiek padidėjo - užima 2,904 mln. ha (2022 m. - 2,900 mln. ha). Vis dėlto, palyginti su ankstesnių metų duomenimis, šiųmetis rezultatas jiems nusileidžia. Tarkime, 2018 m. deklaruota 2,910, o 2020 m. - 2,937 mln.
Šiemet, palyginti su pernai, paraiškų pateikta mažiau - 116,2 tūkst. (2022 m. - 118,7 tūkst.). Vis dėlto matyti, kad jau nuo 2012-ųjų kiekvienais metais sulaukiama vis mažiau paraiškų. Pavyzdžiui, 2012 m. jų buvo 159,5, o 2018 m. Juridiniai asmenys pateikė 994, fiziniai - 115 159 paraiškų. Daugiausia juridinių asmenų (231) deklaravo didesnius kaip 500 ha plotus, kurie bendrai siekia daugiau nei 397,9 tūkst. hektarų. Daugiausia fizinių asmenų deklaravo nuo 5 iki 10 ha, tokių buvo 24 243, kurių bendras plotas užima 174,6 tūkst. hektarų. O štai turinčiųjų daugiau kaip 500 ha žemės ūkio naudmenų tarp fizinių asmenų yra mažiausiai - 256. Jie tokių plotų iš viso deklaravo 200,4 tūkst.
Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, šiemet didžiausi žemės ūkio naudmenų ir kiti plotai deklaruoti Panevėžio r. savivaldybėje (109 tūkst. ha), kuri pagal šį rodiklį pastarąjį dešimtmetį nenusileidžia kitoms savivaldybėms. Antrąją vietą užima Kėdainių r. (108,6 tūkst. ha), o trečiąją - Raseinių r. (99,6 tūkst. ha) savivaldybės.
Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, šiemet daugiamečių ganyklųpievų (5 metai ir daugiau) bei natūralių ir pusiau natūralių pievų deklaruota 531,9 tūkst. ha - 4,5 proc. mažiau nei 2022-aisiais (557 tūkst. ha). Daugiausia - Šilutės r. (327 tūkst. ha) savivaldybėje. Nuo 2017-ųjų, kai daugiamečių ganyklų-pievų bei natūralių ir pusiau natūralių pievų buvo 746,8 tūkst. Ganyklų arba pievų iki 5 metų šiais metais deklaruota 164 tūkst. ha, kas yra 2,2 proc. mažiau nei pernai (167,7 tūkst. ha), bet 9,2 proc. daugiau nei 2017-aisiais (150,2 tūkst. ha). Daugiausia jų - 144,2 tūkst. ha - deklaravo Šilalės r. sav. Šlapynių deklaruota 11,8 tūkst. ha, iš kurių daugiausia yra Šilutės r. sav. (2,6 tūkst. ha), o vienmečių ir daugiamečių žolių - 82,4 tūkst. ha. Pastarųjų didžiausi plotai driekiasi Rokiškio r. sav. - 3,9 tūkst. hektarų.
Pasėlių plotų pokyčiai
Palyginti su pernai metais, šiemet labai padidėjo deklaruoti žieminių javų pasėlių plotai: žieminių kviečių - 740,21 tūkst. ha (2018 m. - 464,11 tūkst. ha), žieminių rugių - 40,81 tūkst. ha (pernai - 21,05 tūkst. ha), žieminių kvietrugių - 95,85 tūkst. ha (pernai - 47,59 tūkst. ha).
Įdomu tai, kad šiemet beveik triskart padidėjo žieminių miežių plotas, kuris pasiekė 21,99 tūkst. ha (pernai - 8,32 tūkst. ha). Taip pat beveik patrigubėjo ir žieminių spelta kviečių - 2,99 tūkst. ha (pernai - 1,22 tūkst. ha).
Iš vasarinių javų šiais metais beveik per pusę mažiau negu pernai auginta vasarinių kviečių, kurių deklaruota 157,04 tūkst. ha (pernai - 311,79 tūkst. ha). Taip pat beveik dukart mažiau auginta grikių - 28,64 tūkst. ha (pernai - 54,59 tūkst. ha). Vasarinių miežių plotai irgi gerokai mažesni už pernykščius - 153,32 tūkst. (pernai - 218,38 tūkst. ha). Kukurūzų plotai šį sezoną šiek tiek padidėjo ir siekia 46,23 tūkst. ha.
Žirnių, pupų plotai šiais metais irgi mažesni už buvusius pernai. Žirnių deklaruota beveik 79 tūkst. ha (pernai buvo 112,71 tūkst. ha), pupų - 56,48 tūkst. ha (pernai - 73,20 tūkst. ha). Šiemet padidėjo lubinų, kurių deklaruota 3,92 tūkst. ha, plotas.
Iš vadinamųjų techninių augalų, šiemet padidėjo žieminių rapsų ir pluoštinių kanapių plotai. Žieminių rapsų deklaruota 224,29 tūkst. ha (pernai buvo 145,20 tūkst. ha).
Pluoštinių kanapių plotai šiais metais, palyginti su pernykščiais, išaugo daugiau kaip dvigubai - deklaruota 9,18 tūkst. ha (pernai buvo 3,92 tūkst. ha).
Vasarinių rapsų šiemet auginta net tris kartus mažiau negu pernai, jų deklaruota tik 21,45 tūkst. ha (pernai buvo 63,85 tūkst. ha). Cukrinių runkelių plotai šiemet irgi šiek tiek sumažėjo, iki 14,77 tūkst. ha. Linų auginame tik 453 ha, irgi mažiau negu pernai.
Bulvių plotai šiemet labai panašaus dydžio kaip pernai. O daržovių plotų šį sezoną deklaruota daugiau (iš viso - 5,72 tūkst. ha).
Palyginti su 2022 m., 33,7 proc. išaugo žieminių miežių (šiemet - 44,2, pernai - 33 tūkst. ha), 34,2 proc. - cukrinių runkelių (atitinkamai 15,9 ir 11,8 tūkst. ha), 26 proc. - mišrių sodų (213 ir 169 ha), 24,9 proc. - smidrų (129,7 ir 103,8 ha), 13,4 proc. - avižų (92,9 ir 81,9 tūkst. ha), 8,4 proc. - mišrių uogynų (41,5 ir 38,3 ha) plotai.
Tačiau buvo ir tokių plotų, kurie išsiplėtė kartais. Fiksuotas ir tam tikrų plotų mažėjimas. Pavyzdžiui, 57,2 proc. - ridikėlių (šiemet - 6, pernai - 13,2 ha), 53,1 proc. - pluoštinių kanapių (atitinkamai 2,5 ir 5,3 tūkst. ha), 47,8 proc. - rapsukų (246,6 ir 472,4 ha), 31,6 proc. - brokolių (9,5 ir 13,9 ha), 22,6 proc. - grikių (45,8 ir 59,1 tūkst. ha), 15,8 proc. - pašarinių runkelių (32,7 ir 38,9 ha), 8,7 proc. - moliūgų (1,7 ir 1,4 tūkst.
Šiemet žaliasis pūdymas užskaitytas kaip negamybinė veikla, todėl jo plotas per metus padidėjo daugiau kaip 27 proc. - deklaruota 79,5 tūkst. hektarų. O štai juodojo pūdymo deklaruota net 82 proc. mažiau - 24,9 tūkst.
Lietuvoje populiariausių kultūrų - žieminių kviečių, vasarinių miežių ir žieminių rapsų - plotai taip pat kito. Žieminių rapsų sumažėjo 10,7 proc. (šiemet - 300,4, pernai - 336,5 tūkst. ha), o žieminių kviečių - 0,3 proc. (atitinkamai 833,2 ir 835,7 tūkst. ha), vasarinių miežių padidėjo 13,8 proc. (117,7 ir 103,4 tūkst.
Ekologinės sistemos ir kraštovaizdžio elementai
Naujuoju 2023-2027 m. finansiniu laikotarpiu pradėtos taikyti ekologinės sistemos. Daugiausia pareiškėjų rinkosi kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybines veiklas: „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ (258,3 proc. suplanuoto ploto), „Augalų kaita“ (218,1 proc.), „Tarpiniai pasėliai“ (176 proc.). Tarp populiariausių negamybinių veiklų - „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“ (87,9 proc. O štai ekologinę sistemą „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ rinkosi retas - siekia mažiau nei 7 proc. suplanuoto ploto.
Populiariausi kraštovaizdžio elementai - medžiai ir krūmų grupės, miškeliai, apleistos sodybvietės ir ūkiniai pastatai.
Pasibaigęs pasėlių deklaravimas parodė, kad ekologinės sistemos Lietuvos žemdirbiams, palyginti kitų ES šalių žemdirbiais, labai rūpi. Trys gamybinės veiklos viršijo suplanuotą plotą: Augalų kaita siekė 218,1 proc., Tarpiniai pasėliai - 176 proc., Neariminė žemdirbystė - 258,3 proc. Populiarus buvo ir Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius - 91,1 proc., o žolių juostos siekė 61-88 proc.
Šiemet kraštovaizdžio elementus deklaruoti rinkosi ne tik mažai pareiškėjų, bet ir deklaruotas plotas (7 proc.) buvo gerokai mažesnis nei suplanuotas Strateginiame plane. Lūkesčių nepateisino ir perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo (29,6 proc.) bei su pievų tvarkymu susijusios priemonės (5-49 proc.).
Šiemet ekologiškai ūkininkaujančių plotai Lietuvoje sumažėjo 15 proc. Palyginti su 2022 m., deklaruota 75 proc. suplanuoto ploto. Tuo tarpu Strateginiame plane numatyta iki 2030 m. ekologinius plotus padvigubinti.
Daugiamečių pievų iš viso deklaruota 560 tūkst. ha, o Lietuva yra įsipareigojusi šiuos plotus išlaikyti 2018 m. lygyje (746 tūkst. ha) su galimybe nukrypti iki 5 proc. Europos Komisijai išsiųstas pagrindimas koreguoti 2018 m. referencinį dydį iki 694 tūkst. ha. Deklaravimo rezultatai rodo, kad gali tekti atstatyti daugiau nei 100 tūkst. ha daugiamečių pievų.
Remdamasi pasėlių deklaravimo statistika, ŽŪM nustatė pagrindines problemas ir pasiūlė jų sprendimo būdus: kokius reikalavimus galima tobulinti, kokius - atlaisvinti ar sugriežtinti, kaip keisti išmokų dydžius.
Kartu su socialiniais partneriais ir mokslininkais ekspertinėje grupėje aptartos pagrindinės spręstinos sritys - daugiamečių pievų atstatymo poreikis, ekologinio ūkininkavimo paramos sistemos peržiūra, kraštovaizdžio elementų populiarinimas ir kompleksinės ekologinės sistemos gamybinių veiklų tobulinimas.
Siūlomi sprendimai ir pokyčiai
Sprendžiant pievų mažėjimo problemą siūloma kurti naują ekologinę sistemą daugiamečių pievų įrengimui / atnaujinimui, pagal kurią būtų mokamos išmokos. Jeigu būtų sutarta dėl šios naujos sistemos, ekspertams būtų pavesta apskaičiuoti išmokų dydžius ir pasiūlyti paramos gavimo sąlygas.
Manoma, kad ekologinių plotų mažėjimą lėmė ir sumažėję ekologinės produkcijos supirkimo kainų skirtumai, palyginti su tradiciniu ūkininkavimu.
Ministerija siūlo ekologiškai ūkininkaujantiems leisti dalyvauti trijose (iki šiol buvo 2) kompleksinės ekologinės sistemos gamybinėse veiklose (Augalų kaita, Tarpiniai pasėliai ir Neariminė žemdirbystė).
Taip pat siūloma:
- nustatyti maksimalius perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo išmokų dydžius, kurie esant poreikiui (preliminariais ekspertų vertinimais maksimali riba galėtų sudaryti apie +25 proc. nuo dabartinio numatyto išmokos dydžio) galėtų būti taikomi jau nuo 2024 m.;
- padidinti ekologinių ūkių daugiamečių žolių išmokų dydžius (ekspertų vertinimu išmokos dydis galėtų didėti iki 15 proc. bei šiems dydžiams papildomai numatyti maksimalias išmokų ribas (preliminariais vertinimais sudarytų apie + 15 proc.);
- ekologinį plotą, viršijantį 200 ha, leisti remti ne 70 proc., o 85 proc. intensyvumu (šis intensyvumas yra preliminarus, nes galutinių išvadų ekspertai dar nepateikė);
- visas ekologinio ūkininkavimo veiklas remti iš II ramsčio, o perėjimą prie ūkininkavimo - iš I ramsčio lėšų.
Ministerija siūlo ūkiams, dalyvaujantiems kompleksinėje ekologinėje sistemoje ir iš 4 proc. 8 GAAB standarto 1 proc. punktą skirsiantiems kraštovaizdžio elementų priežiūrai, leisti dalyvauti gamybinėse veiklose, papildomai nereikalaujant negamybinių veiklų.
Taip pat siūloma peržiūrėti ir pagal galimybę didinti visų kraštovaizdžio elementų (ypač pakrančių apsaugos juostų) užskaitos koeficientus.
Planuojama nustatyti maksimalius kraštovaizdžio elementų išmokų dydžius (didžiausia riba +30 proc. dabar Strateginiame plane nustatytos išmokos), kurie galėtų būti pritaikyti, esant poreikiui, nuo kitų metų.
Šiemet Lietuvoje deklaruota 1,2 mln. ha neariminės žemdirbystės plotų, o tai yra 2,6 karto daugiau nei buvo suplanuota. Tačiau tik dalis ūkininkų naudoja tiesioginę sėją, kuri reikšmingai mažina šiltnamio efektą sukeliančias dujas.
Tarpinių pasėlių deklaruota 1,8 karto daugiau (344 tūkst. ha) nei buvo suplanuota. Nors sąnaudos ir nauda dirvožemiui skiriasi, mokama vienoda išmoka už posėlį, įsėlį ir tarpinius pasėlius per žiemą.
Augalų kaitos veikloje ūkininkai dalyvavo taip pat labai aktyviai - deklaravo 2,2 karto daugiau nei buvo suplanuota. Tačiau augalų kaitos reikalavimus įgyvendino labai skirtingai - trečdalis ūkininkaujančių pasirinko skirti mažiau nei 10 proc. ploto kuriai nors iš privalomų keturių kultūrų; apie 4 proc. visų pareiškėjų pagrindinei kultūrai numatė daugiau nei 70 proc. ploto.
Ministerija siūlo nuo 2024 m. Neariminės žemdirbystės veikloje taikyti dvi atskiras išmokas: vieną už tiesioginę sėją ir kitą - už kitų neariminių žemės dirbimo būdų (pvz., naudojant seklųjį dirvos skutimą) naudojimą, taip pat ilginti įsipareigojimo laikotarpį iki 4 metų.
Nuo 2024 m. Tarpinių pasėlių veikloje taip pat siūloma vietoje dabar esančios vienos išmokos nustatyti dvi išmokas. Vienas išmokos dydis - įsėliui, posėliui, kitas - tarpiniams pasėliams per žiemą.
Ministerija taip pat siūlo Augalų kaitos veiklai didinti finansavimą, kad išmokų dydžiai svyruotų nežymiai, o naujiems pareiškėjams ir naujiems plotams - nuo 2024 m. tobulinti Augalų kaitos veiklos sąlygas. Visiems Augalų kaitos veikloje dalyvaujantiems augalams turėtų būti skirta po ne mažiau kaip 10 proc. veikloje dalyvaujančio ploto arba pagrindiniam augalui - ne daugiau kaip 50 proc., o azotą kaupiantiems augalams - ne mažiau kaip 10 proc. deklaruoto ploto.
Šie pasiūlymai bus pristatyti rugsėjo pradžioje įvyksiančiame ŽŪM kolegijos posėdyje.
Daugiamečių pievų atstatymo poreikis
Ministerija siūlo ūkiams, kurie turi ne mažiau kaip 40 proc. daugiamečių pievų (nuo deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto), leisti dalyvauti kompleksinės ekologinės sistemos gamybinėse veiklose, papildomai nereikalaujant negamybinių veiklų.
Ūkiams, kurie atstato ar naujai įkuria bent 3 proc. daugiamečių pievų (bet ne mažiau kaip 3 ha) nuo deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto, leisti dalyvauti kompleksinės ekologinės sistemos gamybinėse veiklose, nereikalaujant negamybinių veiklų.
Suprasdama Ukrainos grūdų eksporto į trečiąsias šalis svarbą, Žemės ūkio ministerija kartu su Susisiekimo ministerija bei kitomis atsakingomis institucijomis artimiausiu metu pristatys projektą, skirtą ukrainietiškų javų tranzito per Lenkiją ir Lietuvą bei jų eksporto per Klaipėdos jūrų uostą įgyvendinimui.
Elektroniniai žemėlapiai ir duomenų prieinamumas
ŽŪIKVC, apdorojęs ir apibendrinęs 2019 m. Lietuvoje deklaruotų žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų duomenis, parengė teminius elektroninius žemėlapius.
Elektroniniuose žemėlapiuose pateikiama informacija apie šiemet Lietuvoje paramos paraiškų teikimo metu deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus ir apima populiariausias deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų grupes.
Šiuos teminius elektroninius žemėlapius galima peržiūrėti ŽŪIKVC interneto svetainėje vic.lt, meniu juostoje paspaudus „Žemėlapiai“ ir pasirinkus „2019 m. deklaruotos žemės ūkio naudmenos“arba „Deklaravimo statistika pagal žemės ūkio valdos centrą“.
Pavyzdžiui, žemėlapyje „2019 m. deklaruotos žemės ūkio naudmenos“ galima peržiūrėti pasirinktoje savivaldybės teritorijoje 2019 m. deklaruotų žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų informaciją (pagal geografinę lauko padėtį): bendrą deklaruotų laukų, bendrą ariamosios žemės, žieminių kviečių, žieminių kvietrugių, žieminių rugių, vasarinių kviečių, vasarinių kvietrugių, vasarinių m...
tags: #tveru #kadastro #paseliu #deklaravimas #statistika