Tvarto Prie Gyvenamojo Namo Projektavimo Reikalavimai Lietuvoje

Projektuojant tvartą prie gyvenamojo namo, būtina atsižvelgti į daugybę reikalavimų, susijusių su atstumais iki įvairių inžinerinių tinklų, melioracijos sistemų bei kitų statinių. Šie reikalavimai yra nustatyti siekiant užtikrinti saugumą, aplinkos apsaugą ir tinkamą infrastruktūros funkcionavimą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį projektuojant tvartą prie gyvenamojo namo.

Elektros Tiekimo Linijos

Elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama statyti, kapitališkai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinerinius tinklus ir kt. Požeminės elektros kabelių linijos apsaugos zona - žemės juosta, kurios plotis po 1 metrą nuo linijos konstrukcijų kraštinių taškų.

Vandentiekio, Lietaus ir Fekalinės Kanalizacijos Tinklai ir Įrenginiai

Statyti pastatus ir įrenginius apsaugos zonose galima pagal nustatytas vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir įrenginius eksploatuojančios įmonės sąlygas ir kt. Vandentiekio bokštų, nuotekų siurblinių ir kitų įrenginių apsaugos zona - ne mažiau kaip po 10 metrų nuo išorinių sienelių.

Dujotiekio Apsaugos Zonos

Dujotiekio apsaugos zona - žemės juosta išilgai dujotiekio trasos, kurios plotis po 2 metrus abipus vamzdyno ašies, skirta normalioms sąlygoms, reikalingoms dujotiekių techninei priežiūrai, sudaryti, ir jų apsaugai nuo galimų pažeidimų. Iki 16 barų slėgio dujotiekio apsaugos zoną sudaro žemės juosta išilgai vamzdynų trasos, kurios plotis - po 2 metrus abipus vamzdyno ašies. Statyti pastatus ir įrenginius, sandėliuoti statybines medžiagas ir pan., sodinti medžius ir krūmus, kasti žemę giliau kaip 0,3 metro ir kt. draudžiama.

Ryšių Linijos

Be raštiško įmonių, aptarnaujančių šias ryšių linijas, leidimo ir darbų metu nesant tos įmonės atstovo draudžiama: kasti žemę giliau kaip 0,3 metro, vykdyti statybos, geologinių tyrinėjimų, sprogdinimo darbus, sodinti medžius, sandėliuoti medžiagas ir kt.

Melioracijos Sistemos ir Įrenginiai

Valstybei nuosavybės teise priklausantiems ir bendro naudojimo drenažo rinktuvams nustatoma po 15 m į abi puses nuo rinktuvo ašinės linijos apsauginė juosta. Apsauginėje juostoje, draudžiama kasti melioruotą žemę giliau kaip 0,7 m, išleisti nuotekas į drenažo sistemas, statyti statinius, sodinti medžius ir krūmus ir kt. Melioracijos grioviai - pagrindiniai melioracijos sistemų statiniai. Draudžiama statyti statinius (išskyrus hidrotechnikos), tverti tvoras, sodinti medžius ir krūmus, ir 1 m pločio daugiamečių žolių apsauginė juosta, kurią galima arti tik persėjant žolę ir kt.

Šilumos ir Karšto Vandens Tiekimo Tinklai

Apsaugos zonoje draudžiama statyti nuolatinius statinius bei įrenginius ir kt.

Kiti Reikalavimai

Gyvenamuosius namus draudžiama statyti: kelių apsaugos zonose, geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose, aerodromų sanitarinėje apsaugos zonoje, rezervinėse teritorijose, gamybinių objektų sanitarinėse apsaugos zonose, pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, sanitarinėse apsaugos zonose ir kt.

Lentelėje nepaminėti reikalavimai, nustatantys atstumus tarp statinių ir inžinerinių tinklų, kitų inžinerinių statinių, įrenginių, nurodomi LR Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose.

Valstybei nuosavybės teise priklauso: sureguliuoti upeliai, grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo, juose esantys melioracijos statiniai, tvenkinių, kurie ribojasi su dviejų ir daugiau žemės savininkų ar kitų naudotojų žeme, hidrotechnikos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos, jeigu jose mechaniškai keliamas vanduo, kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai.

Namo Paskirties Keitimas iš Sodo į Gyvenamąjį

Norint pakeisti namo paskirtį iš sodo į gyvenamąjį namą, reikia atlikti tam tikrus veiksmus. Paskirties keitimui yra tokia pat tvarka kaip ir pastato rekonstrukcijai - būtina topografinė nuotrauka, sklypo kadastriniai matavimai, naujas (šių metų) nuosavybės dokumentas, specialieji architektūriniai reikalavimai, projektavimo sąlygos iš aplinkos apsaugos departamento, elektros tinklų, sodų bendrijos pirmininko sutikimas gyvenamajam namui statyti. Projektuojami inžineriniai tinklai - prisijungimo sąlygos iš vandenų (jei centralizuotų nėra, tuomet vietinė nuotekų valykla/kaupykla ir šulinys/gręžinys). Reikia gauti projektavimo salygas vienbučiam gyvenamajam namui, parengti projektą, suderinti su atsakingomis savivaldos institucijomis, gauti Statybos Leidimą, o po to pastatyti. Kadangi jis jau pastatytas, tuomet lieka "priduoti" ir iregistruoti VI Registrų Centre.

Sodininkų bendrijų įstatymas leidžia sodo sklype statyti ar rekonstruoti, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, vieną vienbutį gyvenamąjį arba sodo namą (pastatą iki 80 kv. m bendrojo ploto ir iki 8,5 m aukščio) su priklausiniais. Sodo namui nereikia nei projekto, nei statybą leidžiančio dokumento (SLD). Pakanka išlaikyti minimalų 3 m atstumą iki sklypo ribų. Norint statyti iki 80 kv. m ploto gyvenamąjį namą miesto ribose esančioje sodininkų bendrijoje, reikia parengti supaprastintą projektą ir gauti SLD. Kai sodininkų bendrija yra ne miesto ribose, SLD neprivalomas.

Jeigu statomo namo plotas didesnis nei 80 kv. Prieš teikiant deklaraciją apie gyvenamojo namo statybos užbaigimą, turi būti atliktas jo energinio naudingumo sertifikavimas. Aukštesnį nei 8,5 m ar dviejų butų namą sodininkų bendrijos teritorijoje galima statyti tik pakeitus žemės sklypo naudojimo paskirtį: iš žemės ūkio paskirties - į kitos paskirties. Mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą įstatymų - Žemės ar Teritorijų planavimo - nustatyta tvarka.

Jeigu yra parengtas savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendrasis planas, konkretaus žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas pagal galiojantį bendrąjį planą keičiami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. Tokie pat reikalavimai taikomi ir rekonstruojamiems pastatams.

Šulinio Apsauginė Zona

Apsauginė zona apie gręžinį nuo 2022 metų yra tik 3 metrai (anksčiau buvo 5). Tai reiškia, kad 3 metrų spinduliu nuo vandens gręžinio gali būti tik veja - jokių trinkelių, automobilių stovėjimo aikštelių ar statinių. Vandens gręžinio apsauginė zona į kaimyno teritoriją gali išsikišti tik su kaimyno sutikimu.

Vietoj gręžinio pasirinkus šachtinį šulinį, apsauginė zona tampa daug didesnė. Remiantis higienos norma, atstumas iki gyvenamojo namo nuo šulinio turi būti 7 m, iki garažo, ūkinio pastato ar šiltnamio - 10 m, iki tvarto, mėšlidės ir kompostavimo aikštelės, išgriebimo duobės - 25 m, iki lauko nuotakyno - 15 m. Statybos techniniame reglamente nurodoma, kad aplink šulinį turi būti įrengtas 2 m pločio akmenų grindinys, betono arba asfalto danga su 10 proc. nuolydžiu nuo šulinio, o aplink šulinius, kurių vanduo naudojamas geriamajam vandentiekiui, reikia įrengti 1,5-2 m gylio ir 0,5 m pločio molio arba priemolio spyną.

Statinio Paskirties Keitimas Regioniniame Parke

Norint pakeisti statinių paskirtį regioniniame parke esančiame sklype, pirmiausia reikėtų gauti specialiuosius architektūros reikalavimus iš savivaldybės administracijos, kuriame yra sklypas, ir remiantis jais, pasirengti rekonstrukcijos/paskirties keitimo projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Jums reikia savivaldybėje gauti specialiuosius architektūrinius reikalavimus, o Regioninio parko direkcijoje projektavimo sąlygas. Po to reikia paruošti paskirties keitimo, bei gyv. namo griovimo projektus, juos derinti, registruoti "Infostatyboje, gauti leidimus.

Šulinio Įrengimas ir Apsauga

Šulinio vieta parenkama atsižvelgiant į šiuos reikalavimus: teritorija turi būti švari, apsaugota nuo potencialios mikrobinės ir cheminės taršos; prieš kasant šulinį arba įrengiant versmės kaptažo įrenginį atliekamas sklypo geologinis ir hidrogeologinis tyrimas.

Pagal gruntinio vandens srautą potencialios taršos objektai turi būti žemiau negu šulinys. Jeigu tokios galimybės nėra, potencialios taršos objektų (ūkiniai pastatai, lauko tualetai, srutų duobės, mėšlidės, trąšų, pesticidų, naftos produktų sandėliai, šiltnamiai ar intensyviai tręšiami daržai, kapinės) atstumas iki šulinio turi būti ne mažesnis kaip 50 m [5.3], prie šulinio ir versmės kaptažo įrenginio turi būti sudaroma apsaugos zona, kurios atstumas iki gyvenamojo namo 7 m, iki garažo, ūkinio pastato ar šiltnamio - 10 m, iki tvarto, mėšlidės ir kompostavimo aikštelės, išgriebimo duobės - 25 m, iki lauko nuotakyno - 15 m [5.2, 5.3]; šulinys ir versmė negali būti įrengiami polaidžio vandenimis užtvindomose teritorijose, pelkėtose vietose ar vietose, kur gali būti nuošliaužos.

Šulinio antžeminė dalis (rentinys) turi būti ne žemesnė kaip 0,8 m. Rentinys gali būti betoninis, gelžbetoninis arba medinis. Aplink šulinį įrengiama 1,5 m gylio ir 0,7-0,8 m pločio plūktinė molio arba priemolio užtūra, kuri užpilama 20 cm storio žvyro sluoksniu. Žemės paviršiuje aplink šulinį turi būti įrengtas 2 m pločio akmenų grindinys, betoninė arba asfaltinė danga su 5 laipsnių nuolydžiu nuo šulinio.

Šulinio Kaptažo Įrenginių Priežiūra

20 m spinduliu apie šulinį ir versmės kaptažo įrenginį draudžiama plauti automobilius, girdyti gyvulius, plauti ir skalauti skalbinius, vykdyti kitą veiklą, kuri gali būti vandens užteršimo priežastis.

Šuliniai ir versmių kaptažo įrenginiai turi būti valomi, remontuojami. Prieš valant šulinį ar versmės kaptažo įrenginį, išpumpuojamas ar išsemiamas vanduo, išvalomas dugnas, nuvalomos rentinio, kaptažo įrenginio sienelės, jeigu reikia, suremontuojamos. Dumblas užkasamas 0,5 m gylio duobėje, iškastoje ne mažesniu kaip 20 m atstumu nuo šulinio, prieš tai užpilus 10% chlorkalkių tirpalu.

tags: #tvarto #prie #gyvenamojo #namo #projektavimas