Kultūros centrų vaidmuo Lietuvos miestuose ir miesteliuose yra nepakeičiamas - jie veikia kaip neatsiejama kultūros bei menų sklaidos platforma, kurioje susipina įvairių žanrų pasirodymai, meno renginiai ir kūrybinė veikla.
Šakiai - miestas, esantis Pietvakarių Lietuvoje, Marijampolės apskrityje, žinomas ir kaip Zanavykijos sostinė. Tai ne tik miestas, bet ir urbanistinis paminklas su unikaliu keturkampio aikštės išdėstymo planu viduryje. Viduryje miesto telkšo Šakių tvenkinys, kurio rytiniame ir šiauriniame krantuose galima mėgautis parku.
Šakių kultūros centras šiandien gali džiaugtis ne tik ilgametėmis cirko tradicijomis bei inovatyviais salės konstrukcijos sprendimais, bet ir Kultūros ministerijos apdovanojimu geriausiam pirmos kategorijos kultūros centrui už penkerių metų veiklą.
Vis dažniau kalbama apie Šakių kultūros centro rekonstrukciją, nuo ko ji prasidės, kaip kultūros centras atrodys po atliktų darbų, ką planuojama pakeisti ir t.t.
„Kultūros ministerija teigė, jog Šakių kultūros centras yra pavyzdinis projektas, kaip racionaliai panaudoti lėšas renovacijai. Čia nėra „įsisavinimų“, tik investicijos“, - sako R.Januševičus.
Šakių kultūros centras po renovacijos. Šaltinis: sakiukc.lt
Šakių Kultūros Centro Istorija ir Tradicijos
Savo pažintį su kultūros centru pradedame nuo vieno iš jo padalinių, Cirko mokyklos - Šakių kultūros centro vizitinės kortelės. Treniruotės čia vyksta ir vidurvasarį, tačiau pasak mokyklos vadovų, tai - įprasta praktika. Moksleivių vasaros atostogos neretai yra tas laikas, kai ruošiamos naujos programos.
Pasak R.Januševičiaus, drauge su žmona vadovaujančio Cirko mokyklai, cirkas Šakiuose turi gilias tradicijas - 1959 m. Kudirkos Naumiestyje, Šakių rajone, buvo įkurtas pirmasis saviveiklinis cirkas Lietuvoje ir antrasis tuometinėje Sovietų Sąjungoje.
Cirko studija Šakiuose buvo įsteigta 1976 m. „Jaunystėje su žmona mus suvedė cirko tradicijos, tapome profesionaliais cirko artistais, keliavome po užsienį. Galiausiai, grįžome atiduoti duoklę Šakiams, kadangi jie mums davė galimybę suformuoti mūsų gyvenimo kelią“, - sako R.Januševičius.
Apsidairius treniruočių salėje, panašu, kad Cirko mokykla populiaresnė tarp mergaičių. Ar tai tiesa? I.Užupytė-Januševičienė patikina, jog taip: „Nors vadinamojoj „varliukų“ grupėj daugiau berniukų, bet juos paruošus jie dažnai pereina į karatė, dziudo. Vėliau cirkas tampa ne lygis, bet po mūsų fizinio paruošimo juos medžioja visi.“
Itana Užupytė-Januševičienė ir Raimondas Januševičius. Šaltinis: 15min.lt
Vis tik progresas, net ir intensyviai treniruojantis, nebus matomas iškart. Reikia dvejų, kartais ir trejų ar daugiau metų. Kantrybės užtenka ne visiems. Nors norinčių lankyti Cirko mokyklą netrūksta, situacija su treneriais - sudėtingesnė.
R.Januševičius teigė, jog Cirko mokyklos koncertai vyksta visoje Lietuvoje, o mokyklos jaunuoliai jau kelerius metus dalyvauja Kauno muzikinio teatro pasirodymuose - miuzikle „Karmen“ ir operetėje „Misteris X“: „Tai leidžia kalbėti apie mūsų mokinių lygį, jei mūsų jaunimas gali stoti greta profesionalų į tokią sceną.“
Pasak mokyklos vadovų, dalis jų ugdytinių toliau tęsia cirko artistų kelią ir dirba Švedijoje, Čekijoje bei kituose Europos cirkuose.
„Siekiu, kad Lietuva turėtų stacionarų cirką, kad būtų sukurta grandinė - paruošimas vyktų Cirko mokykloje, kuri turėtų galimybę kurti programas ir dalyvauti stacionaraus cirko programoje, kad mokiniai, atidavę 10-15 metų savo vaikystės ir jaunystės, turėtų perspektyvų toliau tęsti šią veiklą. Manau, ši meno šaka yra nusipelniusi turėti savo bazę, savo erdvę“, - sakė R.Januševičius.
Renovacijos Iššūkiai ir Sprendimai
Kas dvejus metus vykstantis tarptautinis cirko festivalis „Cirko žiburiai“ buvo vienas pirmųjų renginių, įvykusių po kultūros centro renovacijos. „Iš karto startavom su tarptautiniu projektu, į kurį suvažiavo daugiau nei 100 cirko artistų iš septynių šalių, tarp jų ir Kinijos. Pasitikrinome savo erdves, pamatėme, kad galime vienu metu priimti daug žmonų, visus patogiai ir erdviai išskirstyti, kad būtų kur persirengti, repetuoti“, - sako Šakių kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkė Laura Saunorienė.
„Jokios pompastikos. Kad būtų patogu ir racionalu“, - tokius tikslus prieš renovuojant kultūros centrą sako kėlęs R.Januševičius, o pirmieji įgyvendinti projektai, anot jo, liudija, jog šiuos siekius pavyko įgyvendinti. Jis teigia daug keliavęs kaip cirko artistas, susipažinęs su skirtingomis Europos kultūros institucijomis, kurių patirtį norėjo pritaikyti ir Šakiuose.
Renovacijos projektas atsiėjo 2,6 mln. eurų. „Iš seno pastato liko tik keturios sienos. Tikriausiai, būtų buvę racionaliau statyti naują pastatą, bet yra nusistovėjusi politika, kad naujoms investicijoms lėšų nėra, o rekonstruoti pastatus galima. Taip ir padarėm“, - pasakojo centro direktorius.
Viena svarbiausių projekto dalių - salės rekonstrukcija. „Prieš ketverius metus, jei lydavo, statydavom salėje bliūdus, nes vanduo kapsėdavo“, - sako R.Januševičius, atverdamas duris į modernią 450 vietų salę, kuri gali transformuotis vos kelių mygtukų paspaudimu.
Šakių kultūros centras po renovacijos. Šaltinis: 15min.lt
„Kėdžių eilės gali būti išdėstytos ant lygių grindų, gali būti pritaikomas amfiteatrinis režimas. Kėdės gali būti išstumdytos: jų gali likti pusė, gali likti penkios eilės, gali ir visai nelikti - kėdžių eilės susistumia į saugyklą po scena. Scenos platforma gali tapti choro laiptu, orkestrine duobe, scenos ar žiūrovų salės grindimis. Mūsų klausė - ar tikrai mums to reikia, ar tikrai tai panaudosim? Jau dabar galiu pasakyti, kad spėjom pritaikyti daug kombinacijų“, - sako centro direktorius.
Salėje įrengtas ir 3D kino ekranas: „Iškart su perspektyva pirkome 3D ekraną, kad po to nereiktų pirkti antro. Esam pasiruošę dalyvauti kino skaitmeninimo rajonuose projekte, tikimės, kad po jo galėsim rodyti ir 3D filmus.”
Garso izoliacija pasirūpinta ir repeticijų salėse, kultūros centre po rekonstrukcijos įrengta parodinė erdvė ir net rūsys, kurį, pasak direktoriaus, anksčiau visad būdavo užpylęs vanduo, šiandien yra pritaikytas kultūrinėms veikloms.
Kultūros Centras Kaip Bendruomenės Traukos Centras
„Svarbu užpildyti kultūros centrą kokybišku turiniu. Pastatų visi gali prisistatyti, bet kas iš to, jei lieka tik žiūrėti į gražias sienas“, - sako centro direktorius.
Pasak L.Saunorienės, nors vienas pagrindinių Šakių kultūros centro akcentų yra cirkas, čia netrūksta ir kitų renginių: centro kolektyvų pasirodymų, kuriems kartelė iškelta aukštai - „aukščiau nei daugelyje kitų kultūros centrų“, bei atvykstančių atlikėjų renginių.
„Sudarytos visos sąlygos atvažiuoti bet kokio žanro profesionaliems atlikėjams, teatrams, muzikantams. Per šį laiką jau įvyko apie 70 įvairaus pobūdžio renginių. Turėjom renginių su Kauno muzikiniu teatru, planuose - Kauno dramos teatras, Klaipėdos muzikinis teatras. Vyksta ir kino seansai - šiemet pas mus vyko ir „Kino pavasaris“.
Kultūros centre visad mėginam rasti vietos bendruomenėms. Šiandien atėjo Neįgaliųjų draugija, kuri nori čia savo renginį daryti. Ateina žmonės, norintys organizuoti konferencijas. Ateina Jaunimo centras, norintis protmūšius organizuoti. Siekiam, kad kultūros centras taptų miestiečių traukos centru“, - sako L.Saunorienė.
Paklausus, kokia auditorija dažniausiai lankosi kultūros centro renginiuose, L.Saunorienė teigia, jog amžiaus grupė priklauso nuo renginio - lankosi vaikai, senjorai, vidutinio amžiaus žmonės: „Vis tik atlikėjų, renginių, kurie būtų orientuoti tiesiogiai į jaunimą, kol kas turime mažiau. Dar ieškom, kaip jaunus žmones galėtume labiau pritraukti.“
Kokie yra kultūros centro finansavimo šaltiniai? „Reikia mažiau dejuoti - yra lėšų, reikia tik pasilenkti ir pasiimti: Kultūros pasas, Neformalaus švietimo lėšos, Kultūros tarybos projektinės lėšos. Padeda ir vietos verslininkai. Žinoma, savivaldybė, kuri yra steigėja, yra pagrindinis finansuotojas - turime užtikrintą apmokėjimą darbuotojams ir padengiamas komunalinių paslaugų išlaidas. Bet renginiams finansavimo reikia ieškoti iš kitur. Vis tik kai turi sentimentų kraštui, taip labai nesureikšmini piniginės pusės. Jei reiktų vykti į didesnį miestą, svertum, kiek tau tai apsimoka, tačiau dabar apie tai nelabai galvoji. Paprasčiausiai dirbi, nes čia tavo miestas. Ant šitaip galvojančių žmonių labai daug laikosi - kolektyvų vadovai turi tiek entuziazmo, kad uždega visus aplink. Jei viską vertintume tik iš materialinės pusės, regionai tikrai prapultų“, - sakė R.Januševičius.
Kultūros Centras Šakiuose: Ateities Vizija
Šakių kultūros centro rekonstrukciją iniciavo jo vadovas Raimondas Januševičius. Jis prisipažino, kad per tuos trejus metus teko nemiegoti ne vieną naktį, reikėjo ne vienam valdininkui įrodinėti, kodėl reikia daryti būtent taip, o ne kitaip. Direktorius pats, kiek buvo įmanoma, kontroliavo centro statybas, rūpinosi, kad viskas būtų įgyvendinama taip, kaip jis nori.
Raimondas Januševičius. Šaltinis: suduvosgidas.lt
Lenkia didmiesčius Šakių kultūros centras po rekonstrukcijos duris atvėrė tik praėjusių metų rudenį. Darbai vyko daugiau nei tris metus. Visą tą laiką šakiečiai jautė kultūrinių renginių stygių. Jie arba nevyko, arba buvo organizuojami gana ankštose cirko mokyklos patalpose. Vis dėlto laukti buvo verta. Dabar šio Suvalkijos miesto gyventojai džiaugiasi vienu iš moderniausių kultūros centrų visoje Lietuvoje. Pastatas, kuriame sutelktos jį multifunkciniu paverčiančias techninės galimybės, jomis šiuo metu gerokai lenkia tiek Kauno, tiek Vilniaus, tiek kitų miestų kultūros centrus.
„Su cirko grupe 15-20 metų važinėjau po pasaulį, tad žinau, ko reikia ir žiūrovui, ir artistui. Stebėjau daug pasirodymų garsiausiuose bei moderniausiuose teatruose Europoje ir už jos ribų. Viskas, kas šiandien pasaulyje yra techniškai geriausia bei moderniausia, dabar yra ir Šakiuose“, - teigė R.Januševičius.
Direktorius tvirtino, kad rekonstruoti prieš 60 metų statytą kultūros centrą buvo tiesiog būtina. Jis pasakojo, kad seniau, jei lauke lydavo, pro lubas neretai imdavo sunktis vanduo. Kartais prieš koncertus scenoje net tekdavo pastatyti kibirus, į kuriuos ir lašėdavo vanduo. Jie būdavo patraukiami tik likus kelioms minutėms iki pasirodymų.
Akivaizdu, kad naujai suremontuotos patalpos pritaikytos įvairių amžių žmonėms. Pavyzdžiui, prie bilietų kasos dviejuose skirtinguose aukščiuose pakabinti du įvairias emocijas reikšti skatinantys veidrodžiai. Anot R.Januševičiaus, jie yra skirti vaikams, kad šie netrukdytų tėvams, kol šie perka bilietus. Vaikams kultūros centre yra ir daugiau pramogų - jiems įrengtas žvejoti žaislines žuvis skirtas baseinas bei vieta, kurioje jie gali lipdyti iš modelino įvairius darbelius.
Šakių kultūros centras. Šaltinis: 15min.lt
Keliaujant link pagrindinės centro salės neišvengiamai reikia praeiti pro parodų menę. Direktoriaus teigimu, anksčiau Šakiuose nebuvo parodų salės, o dabar menininkai turi vietą, kurioje gali eksponuoti savo darbus.
Patekus į didžiąją salę, darosi akivaizdu, kad čia gali vykti bet kokio lygio pasirodymai. Itin daug dėmesio skirta garso bei šviesos sistemoms, akustikai, scenos sprendiniams. Po rekonstrukcijos salėje telpa beveik 400 žiūrovų - maždaug 300 vietų apačioje ir 82 vietos balkone. Anksčiau Šakių kultūros centre balkono nebuvo.
Verta atkreipti dėmesį, kad vykstant renginiams, tuo pačiu metu kultūros centre gali būti rengiamos orkestro, folklorinio ansamblio, šokių kolektyvų ar choro repeticijos. Patalpos išdėstytos taip, kad savo skleidžiamais garsais kolektyvai vieni kitiems netrukdo. Iš viso čia glaudžiasi 12 saviveiklininkų kolektyvų.
Centre yra ir daugiau modernių sprendinių. Pavyzdžiui, rūbinės pakabas galima pristumti prie sienų, kad jos visiškai neužimtų bereikalingos vietos, o tos pačios rūbinės stalus, esant reikalui, galima transformuoti į baro stalus. Tai - paties R.Januševičiaus sumanymas.
Vis dėlto daugiausiai naujovių - pagrindinėje salėje. Joje sumontuotos stumdomos sėdimų vietų sistemos, kurias galima reguliuoti vieno mygtuko paspaudimu. Esant skirtingoms situacijoms, kėdes galima per kelias akimirkas išdėstyti taip, kad visos jos būtų viename lygyje, tačiau norint, vos per kelias sekundes jas galima sustatyti amfiteatriniu režimu. Viskas suprojektuota taip, kad esant reikalui kėdės gali būti pašalinamos iš salės vos per keletą minučių. Jos perkeliamos į specialią saugyklą, esančią po scena.
„Šioje salėje galime organizuoti įvairius renginius, kuriuose gali pasirodyti bet kokie kolektyvai. Garso ir šviesos sistemos atitinka visus įmanomus reikalavimus. Čia galime rengti koncertus, kino peržiūras, net šokių vakarus ar bušido kovas čia galėtume suorganizuoti“, - juokėsi R.Januševičius.
Pati scenos platforma irgi yra ypatinga, unikali bei išskirtinė. Ji gali atitikti net keturias funkcijas. Tai - scenos grindys, choro laiptas, žiūrovų salės grindys ir orkestrinė duobė.
„Rekonstruodami kultūros centrą, dalį patalpų pristatėme. Greičiausiai būtume padarę dar daugiau, bet mus ribojo turimas žemės sklypas. Labai norėjome dar labiau pagilinti pagrindinę sceną, bet paprasčiausiai neturėjome tam vietos. Tačiau džiaugiamės, kad pavyko viską padaryti taip, kaip gavosi. Atrodo, jog apgalvojome daug niuansų, kurių net galbūt nereikia dabar, bet reikės po dešimties metų. Dabar daug kultūros centrų vadovų atvažiuoja pas mane, konsultuojasi, teiraujasi, kaip visa tai pavyko įgyvendinti“, - pasakojo šakietis.
Visa Šakių kultūros centro rekonstrukcija kainavo maždaug 2,6 mln. eurų. Anot R.Januševičiaus, dėl visų modernių sprendinių projektas išbrango tik maždaug 16-18 proc. Ir nors buvo dalis politikų, kurie tam priešinosi, tačiau galiausiai pavyko įtikinti net didžiausius skeptikus.
„Buvo siūlymų pagrindinės salės kėdes padaryti stacionarias, galbūt atsisakyti kai kurių dalykų, kurie būdingi tik didžiausiems Europos ar pasaulio kultūros centrams. Vis dėlto laikiausi kategoriškos nuomonės, kad mums to reikia ir kad nedideliame miestelyje gyvenantys žmonės yra niekuo neprastesni už didmiesčių gyventojus. Jiems taip pat reikia pramogų, reikia kultūros. Po rekonstrukcijos mūsų salė nuolat būna perpildyta. Dažnai netelpa visi norintys“, - teigė Šakių kultūros centro direktorius.
Anot jo, sprendimus priimantys politikai kartais nepagalvoja apie tai, kad dalis investicijų gali atsipirkti ne tik tiesioginiu būdu. „Pavyzdžiui į mūsų kultūros centro renginius dabar važiuoja žmonės ne vien iš aplinkinių Jurbarko, Vilkaviškio ar kitų rajonų, bet ir svečiai iš Kauno. Jie čia ne tik lankosi kultūros centre, bet ir apsiperka vietinėse parduotuvėse, valgo kavinėse, galbūt naudojasi kirpyklų paslaugomis ar net apsistoja mūsų mieste ilgesniam laikui. Netrukus į Šakius dalį savo repertuaro perkels Kauno valstybinis muzikinis teatras, kuris uždaromas norint renovuoti teatro sceną ir orkestrinę ložę. Tai - mūsų ilgamečio ir nuoširdaus bendradarbiavimo vaisiai. Į kai kuriuos pasirodymus iš Kauno atvažiuos apie šimtą artistų. Jie taip pat čia išleis dalį pinigų, taip keldami Šakių ekonomiką. Tad turėti tokį modernų kultūros centrą apsimoka visam miestui“, - sakė R.Januševičius.
tags: #sakiu #kulturos #centro #renovacija