Nusikalstamos veikos pasekmės gali būti labai įvairios - nuo turto praradimo ar nuo sveikatos sužalojimų iki artimo žmogaus netekties. Kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nesukeltų žalos kitiems. Jei žala vis dėlto atsiranda, nukentėjusysis, patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę reikalauti, kad jo patirti nuostoliai būtų atlyginami, o ją padaręs asmuo privalo už ją atsakyti.
Turtinė žalà - tai fizinio ar juridinio asmens turto netekimas ar sugadinimas, patirtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat dėl neteisėtų veiksmų negautos pajamos.
Baudžiamojoje teisėje turtinė žala apima:
- Nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pvz., per vagystę ar plėšimą pagrobti daiktai).
- Materialinius nuostolius, nukentėjusiojo patirtus dėl padarytos nusikalstamos veikos (pvz., sužalotas ar susargdintas žmogus negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jei nebūtų įvykdyta nusikalstama veika).
- Išlaidas, patirtas šalinant nusikalstamos veikos padarinius (pvz., gydymo, laidojimo).
Paprastai žalos atlyginimo reikalaujama baudžiamajame procese. Jei patyrėte turtinę arba neturtinę žalą dėl nusikalstamos veikos, byloje turėtumėte pareikšti civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys paprastai pareiškiamas iškart po to, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas. Tokiu atveju ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai turi pareigą rinkti ir įrodymus, pagrindžiančius civilinį ieškinį. Kaip minėta, Jūs galite reikalauti, kad kaltininkas atlygintų ir turtinę, ir neturtinę žalą.
Taip pat turėtumėte atkreipti dėmesį į tai, kad kai kuriais atvejais galima reikalauti, kad kaltininko padarytą žalą atlygintų kiti asmenys (pvz.: tėvai turėtų padengti jų nepilnamečių vaikų pavogto turto išlaidas, įmonė turėtų padengti žalą, padarytą dėl jų samdomų vairuotojų sukeltų eismo įvykių ir pan.). Turtinę žalą sudaro žala, padaryta tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos (pvz., prarasto turto vertė, vaistų kaina ir t.t.) ir pajamos, kurių negavote dėl nusikalstamos veikos (nuostoliai, pvz.: atlyginimai, kurių negavote, nes negalėjote dirbti).
Jei byloje pareiškiamas civilinis ieškinys, apkaltinamajame nuosprendyje nurodoma, kokia žala turi būti atlyginta ir kokios sumos turi būti sumokėtos nukentėjusiajam. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas gali arba atmesti civilinį ieškinį (jei teismas nusprendžia, kad kaltinamasis nepadarė jam ar jai inkriminuotų veikų) arba palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą, t. y. palikti jį spręsti civilinio proceso tvarka (jei teismas nusprendžia, kad inkriminuotos veikos nebuvo nusikalstamos). Tokiu atveju Jūs turėtumėte teisę pakartotinai pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.
Pavyzdžiui, turtinė žala gali būti įvairaus pobūdžio: prarastų, sugadintų daiktų vertė, gydymosi, laidojimo, kapavietės tvarkymo išlaidos. Ar gali būti atlygintos dar nepatirtos išlaidos, pavyzdžiui, už tik planuojamą operaciją? Tokios išlaidos taip pat gali būti pripažįstamos nusikalstama veika padaryta žala, jei iš konkrečių bylos duomenų bus nustatyta, kad tokios išlaidos yra realios, t. y.
Neturtinė (moralinė) žala
Neturtinė žala - tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad moralinė (neturtinė) žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.
Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti - tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti panaudojant, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą. Neturtinė žala yra asmeninė - ją paprastai gali reikalauti tik pats nukentėjęs asmuo.
Nukentėjusiojo tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo jis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi šio asmens gyvybės atėmimo atveju.
Materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę (moralinę) žalą paskirtis - sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas - jokie pinigai, joks materialus turtas - negali atstoti.
Deja, kartais gydymo metu padaroma klaida ar aplaidumas palieka skaudžių pasekmių. Tokiais atvejais jūs turite teisę į kompensaciją. Pagal galiojantį „be kaltės“ modelį pacientai turi teisę į kompensaciją už sveikatai padarytą žalą be būtinybės įrodyti gydytojo kaltę.
Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
Jeigu Jūs patyrėte nuostolių ar dėl kito asmens neteisėtų veiksmų (neveikimo) Jums ar Jūsų turtui atsirado žala, galime padėti ją atgauti. Paskaičiuojame žalos dydį ir laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, rengiame pretenzijas bei ieškinius/atsiliepimus, kad kliento padėtis būtų atstatyta ir jis atgautų maksimalią patirtų nuostolių ir žalos sumą. Jeigu žalą padarėte Jūs kitam asmeniui, padedame sumažinti žalos dydį, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į paties žalą patyrusio asmens elgesį ir kt. aplinkybes bei išspręsti situaciją kuo mažesniais kaštais.
Mūsų kontoros teisininkai turi ilgametę patirtį ruošiant ieškinius/atsiliepimus dėl nuostolių atlyginimo šiose srityse:
- Nuostolių atlyginimas pastebėjus broką statybų metu arba nusipirkus nekilnojamąjį turtą, namą/ butą su defektais;
- Nuostolių atlyginimas nuomininkui atlaisvinus išnuomotas patalpas, kurios nuomininko buvo apgadintos;
- Nuostolių atlyginimas buto užliejimo atveju;
- Nuostolių atlyginimas dėl bet kokio kito turto sugadinimo;
- Nuostolių atlyginimas, kai nevykdomos šalių pasirašytos sutartys;
- Nuostolių atlyginimas nusipirkus transporto priemonę su paslėptais defektais;
- Kiti atvejai, kai buvo patirti nuostoliai dėl neteisėto veikimo ar neveikimo.
Taip pat mūsų kontoros teisininkai ne tik surašo reikalingus dokumentus teismui, tačiau kliento vardu surenka reikalingas pažymas iš registrų, atstovauja klientus civilinėse bylose, teikia būtinus dokumentus teismui kliento vardu.
Ką daryti, jei užliejo butą?
Jei kaimynai užliejo butą, situacija yra ne tik nemaloni, bet ir brangi. Pavyzdžiui, kai sprogsta vamzdis ar plyšta žarnelė viršuje esančiame bute, žala apima ne tik Tavo butą, bet ir baldus, elektros prietaisus bei grindis. Vos pastebėjus, kad užliejo butą, svarbiausia yra išlikti ramiam. Pirmiausia, sustabdyk vandens tekėjimą. Jeigu vanduo teka iš Tavo buto, užsuk vandens ventilius. Jeigu jis bėga iš kaimynų, kuo greičiau susisiek su jais ar namo administratoriumi, kad būtų užsuktas bendras stovas. Tada išjunk elektrą, nes trumpasis jungimas gali būti pavojingas. Kai vanduo sustabdytas, imkis gelbėti turtą. Kilimus, baldus ir daiktus perkelk į sausas vietas, surink likusį vandenį. Patalpas vėdink, naudok drėgmės surinkėjus arba šildytuvus, bet ne per karštus, kad paviršiai nesutrūkinėtų.
Jei turi buto draudimą ar turto draudimą, kreipkis į savo draudimo įmonę, kad gautum išmoką už patirtus nuotolius. Net jei emocijos verda, nepamiršk, kad visa, kas įvyko, turi būti užfiksuota. Nufotografuok ar nufilmuok buto būklę, vandens dėmes, šlapius baldus, grindis. Dar geriau yra kreiptis į įvykio nustatymo ekspertą dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Namo administratorius taip pat turi būti informuotas apie įvykį. Jis fiksuoja avarijos vietą, surašo aktą ir, jei reikia, iškviečia avarinę tarnybą.
Jei kaimynai užliejo butą, bet turto draudimo nėra, atgauti pinigus už žalą įmanoma, tačiau procesas bus ilgesnis ir sudėtingesnis. Pagal Lietuvos teismų praktiką, buto savininkas privalo naudotis savo turtu taip, kad nedarytų žalos kitiems. Jei įrodyta, kad vanduo tekėjo iš viršuje esančio buto, kaimynas turi atlyginti nuostolius.
Kai turi būsto draudimą nuo užliejimo, viskas vyksta greičiau ir paprasčiau. Kuo greičiau pranešk draudimo bendrovei apie įvykį - tai galima padaryti internetu ar telefonu. Ekspertas įvertins žalą, sudarys aktą ir paskaičiuos kompensaciją. Draudimas gali padengti ne tik remonto išlaidas, bet ir patalpų džiovinimą, kvapų naikinimą ar laikino būsto nuomą, jei bute gyventi neįmanoma.
Jeigu kaimynas vengia atsakomybės, nesutinka kompensuoti žalos ar kaltina kitus, verta kreiptis į teisininką. Įvykio nustatymo eksperto surašytas protokolas yra svarbus įrodymas, kad užliejimo šaltinis buvo būtent kaimynų butas viršuje.
Kai užliejo butą, svarbiausia reaguoti iš karto - stabdyti vandens tekėjimą, fiksuoti žalą, informuoti namo administratorių. Turto draudimas nėra privalomas, bet jis tikrai palengvina kančias. Jis ne tik padeda greičiau atgauti pinigus už patirtus nuostolius, bet ir sutaupo nervų bei laiko. Jei kaimynai užliejo Tavo butą, o draudimo neturi, nenusimink, nes teisinės priemonės gali padėti.
Žalos atlyginimo procesas dažnai tampa sudėtingas ir varginantis. Galime padėti gauti patirtos žalos tiek turtinės tiek moralinės (neturtinės) atlyginimą. Žinome, kad jokie pinigai nesugrąžins sveikatos ar ramybės, tačiau teisingas žalos atlyginimas gali palengvinti patirtas kančias ir suteikti moralinę satisfakciją. Įstatymas stojasi jūsų pusėn, tačiau be profesionalios pagalbos žalos atlyginimo procesas dažnai tampa sudėtingas ir varginantis. Galime padėti gauti patirtos žalos tiek turtinės tiek moralinės (neturtinės) atlyginimą.
6.249 straipsnis. 1. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. 2. Jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. 3. Teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe.
Žalos atlyginimo tipai
| Žalos tipas | Apibrėžimas | Pavyzdžiai |
|---|---|---|
| Turtinė žala | Turto netekimas ar sugadinimas, patirtos išlaidos, negautos pajamos dėl neteisėtų veiksmų. | Prarasto turto vertė, gydymo išlaidos, laidojimo išlaidos, negautas atlyginimas. |
| Neturtinė žala | Fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas. | Dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. |