Rainiai - tai kaimas, turintis gilias istorines šaknis ir išsaugojęs savo unikalų žavesį. Šiandien, kai sodybos Rainių kaime tampa vis patrauklesnės pirkėjams, verta prisiminti šio krašto praeitį, papročius ir žmonių likimus.
Kaimo vietovės ir istorinės įžymybės
Piktagalio kaimas buvo įsikūręs už pusės kilometro nuo vieškelio Kavarskas-Traupis. Iš pietų pusės palei visą kaimą teka upelė Pienė. Iš vakarų stūkso medžiais apaugęs kalnelis, kurį vadina Piliakalniu, iš pietryčių - šilas, iš šiaurės - miškelis, vadinamas Beržyte, iš rytų - Pienionių dvaras, kurį valdė ponas Siesickas.
Dar yra ir garsusis Klembelis, ties kuriuo kelias sukdavosi Piktagalin. Prie Klembelio stovėjo didelis medinis kryžius, o prie jo - ar ne keturi akmeniniai, į žemę įkasti stulpeliai - suolai. Mes, vaikai, ant jų sėdėdavom per Šv. Jono atlaidus laukdami, kada į namus grįžtantys žmonės pames mums saldainių.
Kaimo pradžioje telkšojo bala, apaugusi ajerais, vadinta Telėtniku. Tebėra ir Ličgalys - tai kelio pradžia iš kaimo vieškelio link. Tebėra ir Linmarka, ir Untšvalkis - tokios balos; vienoje merkdavo linus, o kitoje perėdavo laukinės antys. Ir paskutinės kaimo įžymybės: Balnapėlis, Stuburytė, Tarpinyčia, Pūkynė, Padvarė.
Ir dabar man tikra palaima aplankyti tas vietas, kur basomis bėgiojo mano vaikystės ir jaunystės dienos... Čia neapsakomai gera, ramu.
Prisiminimai apie šeimą ir vaikystę
Gimiau 1928 metais Ukmergės apskrities Kavarsko valsčiaus Piktagalio kaime. Šeimoje augome šeši broliai ir penkios seserys. Iš tėvų pasakojimų žinau, kad 1928-ųjų žiema buvo labai šalta ir labai brangūs tais metais buvo linai. Gimiau per pačius šalčius, sausio 29-ąją.
Kadžionių šeima kaime turėjo valaką žemės - vadinasi, ne vargšai. Tačiau tai buvo bendra Kadžionių giminės žemė, o kai tėvai kėlėsi į vienkiemius, veikiausiai, 1935 m., jiems atiteko tik šeši ha dirbamos žemės ir keturi - miško, kuris buvo gal už septynių kilometrų nuo namų, Troškūnų girioje.
1933 metų lapkričio 1-ąją mirė mano brolis Petras (jis buvo kitos motinos). Mūsų tvarto stogas buvo labai žemas, vaikai jį pasiekdavo rankomis. Kartą mes su Kaziu vaikštinėjome prie tvarto, o jis sumanė uždegti stogą. Kaip tarė, taip ir padarė. Liepsnai įsiplieskus Kaziukas ją užspaudė rankutėm ir tuokart „žaidimas“ baigėsi laimingai.
Mūsų namas buvo dviejų galų, o per vidurį - didelė priemenė. Jokio apavo neturėjau ne tik aš, bet ir kiti mūsų šeimos vaikai, o basas toli nenužygiuosi, nes seniau žiemos būdavo labai šaltos, tvoros nuo šalčio pyškėdavo.
Mūsų sodyba stovėjo ant kalno, gražioje vietoje. Dviejų galų namas buvo pastatytas iš naujų sienojų, mat tėvai turėjo apie keturis hektarus miško. Vienkiemyje gyvenimas labai pagerėjo, nors gyvuliams miltus maldavome namuose, bet čia duonos jau niekas neberakindavo. Laikėme tris karves, porą arklių, keletą avių ir pulką kiaulių, žinoma, ir vištų.
Į mokyklą pradėjau eiti 1937 metais. Ėjome kartu su broliu Kaziu. Atstumas ligi mokyklos - maždaug du kilometrai. Vasarą tai niekis, bet žiemą - ne kas. Drobines kelnes nudažydavo juodai ar mėlynai, jos buvo be jokių kišenių, be jokių apatinių, o drobė reta kaip sietas - kai eini prieš vėją, tiesiog degina kojas, net saldu daros. Dviem žmonėms - viena pora pirštinių. Taigi viena ranka pirštinėta, kita - užantyje.
Mokytis man sekėsi puikiai, egzaminus išlaikiau vienais penketais, bet mokytis labai nenorėjau. Brolis Kazys buvo kur kas stropesnis. Būdavo, pamato, kad kaimynų dukra Monika jau eina į mokyklą, tai nebelaukdavo nei pusryčių - už skrynelės ir pro duris.
Kai pabaigiau keturis skyrius ir egzaminus išlaikiau vien penketais, mokytojas, nepaisydamas tokio mano elgesio, dviračiu atvažiavo pas mano tėvus ir bandė juos įkalbėti, kad mane leistų mokytis toliau. Aš džiaugiausi baigęs keturis skyrius ir labai bijojau tolesnių mokslų. Tęsti mokslus tėvai neleido, - aišku, neturėjo pinigų. Taip ir likau laisvas paukštis.
Karo ir pokario metų išgyvenimai
1939 metai buvo paženklinti karo įvykiais. Prasidėjo bolševikinis teroras. Frontas nusirita į rytus. Prasideda žydų genocidas. pokalbiuose vyrauja okupantų žiaurumo ir karo tematika.
Ūkininkams nustatė duokles (pyliavas). darbams į Vokietiją. namuose virė muilą vietoje cukraus iš runkelių sirupą. virinti. ir varyti naminę degtinę. Į sodybai parduotus produktus, duodavo talonus (punktus).
1944 m. Deja, vasarą karas vėl sugrįžo iš rytų. Lietuvos dalį, frontas laikinai sustojo ties Šiauliais, Raseiniais. užimtų kraštų Žemaitiją užplūdo pabėgėliai. miške įsikūrė lietuvių savisaugos „Vanagų" karinė formuotė. apsigyveno ir pas mus.
Kartenos vasarą skubiai pradėjo kasti apkasus, daryti įtvirtinimus. aplinkinių kaimų į darbus varomi žmonės. „hitlerjugendas". Sovietų okupaciją 1940 m. mokinosi Kauno karo mokykloje. mokykloje kariūnu buvo ir mūsų svečias „vanagas" Br. Saulėnas. geri pažįstami.
1944 m spalio 8 d. (sekmadienį) iš ryto į kelionę susiruošė Butkevičiai. vežimą įsodino ir jauniausią 14 metų dukrą Bronelę. „vanagais" pasekė jų keliais. Apie pietus atėjo pusbrolis K. ir pas juos buvęs „vanagas" Vaitekūnas. laikinai reikia pasitraukti už Kartenos. miltų, lašinių, patalynės rūbų.
Dėstant į vežimą paskutinius pundus, apie 16 vai. pasigirdo pabūklų trenksmas. Noravaišių ir Šateikių pusėje nieko įtartino nesigirdėjo. Prisijungė apie 15-20 kinkinių ir jau važiuoja visa kolona. auštant pasiekėme Kretingą. „Prasiveržėme".
Prie jų ir Jonas su vežimėliu. technikos ir vežimų, grūstis ir kamščiai. Pasisiekė gana sėkmingai palikti miestą. degė keli vagonai, sproginėjo šaudmenys. žlugo, karo kelias mus vedė į vakarus. apleidusių savo namus, gimtąsias vietas pabėgėlių. nė arklių, nė vežimo.
pasiekiame Klaipėdą. atrodo, kad visa Lietuva čia subėgo. lėktuvai, numeta bombų, juos apšaudo zenitinė artilerija. Važiuojame į Melnragės mišką. (būro) tuščią sodybą. Miegame vežimuose. Ryte vėl į Klaipėdą.
sužinojome, kad kelias į Tilžę užkirstas. Visi pabėgėliai išsigandę, sunerimę. Žutautas ir Vaitekūnas vokiečių „kumščio" nelaukia. nusiyrė per marias į Neringą. nuėjo į vakarus. Kiekvienas gelbstisi kaip sugebėjo. minia labai marga. Virš miesto vyksta oro kautynės.
Jaučiamės bjauriai. Ryte sužinome, kad į Neringą kelia keltai. Stojame į eilę. prie kelio miegančią ūkininkę Bagdonavičienę iš Kepurėnų. persikelia ankščiau. Mes vėliau. išnešti sveiką kailį. reikalingus daiktus, šalia eina pėsti. radome išmestų miltų, grūdų - pasiimame.
Moterys apie 30 metų sučiupo gatvėje ir išvežė į Reichą. Dabar važiuoja jo ieškoti. Jis Kretingoje dirbęs komendantūroje vertėju. Reikia jos saugotis. Dažniausiai tenka važiuoti šalikėliais. veikia „lauko paštas".
„Aktualioji istorija“ (76): Aisčiai ir Roma: Kiek tiesos Palemono legendoje?
priešlėktuviniai pabūklai. Liko žmona su dviem vaikučiais. bet nežinai kur tavęs tyko giltinė. bliūdukų ir šaukštų ir puodo išsivirti. Padėjo kitų nelaimės. pakelyje visai neblogą katiliuką košei virti, radome ir šaukštų. metalinių konservų dėžučių pasidarėme arbatai gerti puodukus.
Kuršių Nerija važiavome gal tris paras. Krane (Krantas). gentainių prūsų, gyvenusių, istorinėse žemėse. miestelis prie Baltijos. surenkami visi pabėgėliai. vamzdžio vanduo iš Kuršių nerijos plūsta nauji. pažįstamų, giminių, šeimos narių. Butkevičius.
Vokiečiai daro tvarką (ordnungą). Butkevičiai išvyko ankščiau su jais ir Bronelė. aš su dviem vežimais ir trimis arkliais vėliau. Pusiaukelėje į Karaliaučių apie Rudavą, viename dvare nakvojome. kartą pamaitina. Liūdnas tas mūsų „špacierius", palikus namus.
jau prie Gumbinės. Miestas eina iš rankų į rankas. į katilą įsilieja jau ir Rytprūsių gyventojai. Vokiečių vežimai dideli, su guminiais ratais. arba Ardėnų veislės. Mūsų vežimų ratai kaustyti metalu. 200 kaustytų arklių.
Keliaujame kaip čigonai tabore „po savo stogu". pusdienį eilėje pervažiuojame pakeliamu tiltu per Priegliaus upę. prieigose priešlėktuvinių pabūklų pozicijos, vaikšto patruliai. Nutolus gal penkis kilometrus išgirdome skrendant lėktuvus. skrenda į Karaliaučių. vokiečių naikintuvai. Vyksta oro mūšis. Karas primena save.
Važiuojame per kaimus, miestelius. Darosi problemų su nakvyne. Visur pilna pabėgėlių. atgal. pas ūkininkus laukia kada galės grįžti atgal. situacija. Deja, kasdien tolstame nuo savo gimtųjų namų. Spalio pabaiga.
tebeveikia. Viename dideliame lauke rusų belaisviai ima runkelius. reikalingos kortelės. Atvykstame į didelį, gražų miestą prie Aistmarių įlankos Elbingą. taip ramu, nebesigirdi pabūklų griausmų, neskraido rusų lėktuvai. parazitais (kurių jau nestokojame) neužkrėstume Reicho. pirtį (dušą). Duoda po gabaliuką muilo, nukerpa plaukus. sukiša į termokameras iškepinti, ten įsimetusius „gyventojus". laikyti apačioje. Iš tikrųjų jo tiesa. burokų ir bulvių sriuba. virtos dešros. rutuliukai. svarbiausia, kad gauni šilumos į skrandį.
Vakarop sustojome dideliame dvare prie Marijienburgo. kavos, duonos, arkliams pašaro. šeimą. Jie gyvena įrengtame bute prie tvartų. Kolonos seka viena po kitos. buvusi Kryžiuočių ordino sostinė. žygiai į Lietuvą. prisigrobtu turtu. nesustojame. Privažiuojame didelę kryžkelę. į Berlyną ir į pietus Marinverderį. Mes pasukame į pietus. Kuo tolyn, tuo jis sunkėja. Kaip ten namuose, kaip mama? jaučiu ant skruosto atsisveikinant nukritusią mamos ašarą. Galionas?
kumelę Raudąją jos sūnų Rauduką, sūnėną Kuzį. Kad būtų lengviau vežti patepa vežimo ašis. Jau šimtai kilometrų mums liko už pečių. O kur pabaiga? taboras toliau ritasi į pietus. Marijenverderis. Kadaise čia gyveno prūsų gentis pamedėnai (pamedė). čia riteriai ruošdavo žygius į prūsų, jotvingių ir lietuvių žemes. ten būdavo parvaromi vergai, parvežamas grobis.pastatais. Važiuojame į pietus. į buvusią Lenkijos teritoriją - Dancigo koridorių. Lenkijos dalis, o čia atkėlė kolonistus vokiečius. miestelių pavadinimus vokiškais, įvedė savo kalbą ir tvarką. panašumo. Lenkijos pusėje miesteliai ir kaimai atrodo skurdžiau. Privažiavome didelį miestą Brombergą. Lenkai vadino Bidgoščiu.
koloną nuvedė prie miesto pakraštyje raudonų plytų mokyklos. išrikiuoja sporto aikštėje, iškinkome arklius. trečiame aukšte esančią tuščią klasę. Pasieniais pridėta šiaudų. Klasėje „suguldo" po 30-40 asmenų. daug ir įvairių tautybių: lietuvių, latvių, estų, rusų. Mūsų klasėje tik lietuviai. Kubilienė. pagauto vyro. Mes visi savotiškai pasimetę. vaikučiais.
pašarai. Labai pravertė pora maišų avižų, rastų Neringoje. virsta košmaru. Visokių garsų girdisi. leidžia garsiai dujas. Patalpoje jau ne oras, o tvaikas.Karas. Kieme, pastatytose didelėse palapinėse, kariškos viryklės. marmeladu ir margarinu. duonos. ir nestoros. vežimų. Stovime nutirpę. Neramiai jaučiasi ir mūsų žirgai. atsisveikinimas su gyvąja mūsų Pakutuvėnų komandos dalimi. savaitėmis jie buvo mūsų šeimos dalis. kalbėjomės. kraujas. mokyklą. karo kelias?
atsisukusi dar pažvelgia į mus. rankove nubraukė ašaras. Mudu su Jonu per jas žemės nematėme. visko ant kortelių. mišrainės. Kažkas paskelbė, kad jį vokiečiai verda iš žydų lavonų. Logiška. visko trūksta? apsidairydamas, papasakojo, kad gyventojų. „folkdoičius". „reichdoičiai". vokiečių tvarkai, kalbės vokiškai. „angedoičių" Bromberge gyveno apie 60% gyventojų. Tarp pabėgėlių nemažai buvo ir mano bendraamžių.
ginkluoti hitlerjugendo vaikėzai. Ačiū Dievui, mokykloje likome nesubombarduoti. sunkvežimiai ir mus su visa manta nuvežė į geležinkelio stotį. kryptimi. Ryte išsodino mažoje stotelėje miške. į lagerį. Viduryje didelė aikštė. viela, su sargybos bokšteliais. apkirpo, iškaitino skudurus. sustatyti dviaukščiai gultai. virtuvės, valgykla. parsinešdavome visam barakui. Pietūs pamainomis valgykloje. duona. Visai tvarkai vadovauja SS kareiviai.
Išeiti draudžiama. Visus mus kamuoja baisus nerimas. esame Reichui tik našta. prisiklausėme visokių gandų. kaminą. Nežinome, net kur gyvename, aplink tik miškas. Fortūna vėl mums palanki. bažnyčios šventorių ir iškraustė. Sakė čia gyvensime. šlapdriba. Į vidų neįleidžia, nėra raktų. ir turtą dekiais ir pratūnojome visą naktį. apsirengusi juodu smulkiais taškučiais uniforminiu rubu. ji asocijavosi su paukščio povo patele (pakaške). praminta. „Pakaškė" atrakino duris ir mes susikraustėme. šiaudų, tai šokome pasiglemžti kuo daugiau, kad minkščiau gulėtume. apsigyvenome anabaptistų bažnyčioje. suolai. Mūsų čia apie trisdešimtis šeimų, žmonių virš šimto. įvairaus amžiaus. Šeimos įvairios sudėties. ir 12 metų sesutė iš Kybartų. kasti. Juos siunčia į pafrontę kasti apkasų. Varšuvos kasa apkasu...
Sodybų pardavimas šiandien
Šiandien Rainių kaime galima rasti įvairių sodybų, kurios puikiai tinka tiek nuolatiniam gyvenimui, tiek poilsiui. Tai galimybė įsikurti gamtos apsuptyje, pajusti kaimo ramybę ir prisiliesti prie istorijos.
Sodybų kainos Rainių kaime gali skirtis priklausomai nuo jų dydžio, būklės ir vietos. Tačiau, palyginti su didmiesčiais, čia galima rasti patrauklių pasiūlymų už prieinamą kainą.
Sodybų kainų palyginimas
| Sodybos tipas | Plotas (ha) | Apytikslė kaina (€) |
|---|---|---|
| Senas namas su žemės sklypu | 1-2 | 50,000 - 80,000 |
| Naujas namas su erdviu kiemu | 2-5 | 100,000 - 150,000 |
| Ūkininko sodyba su pastatais | 5-10 | 150,000 - 250,000 |
Investuoti į sodybą Rainių kaime - tai ne tik įsigyti nekilnojamąjį turtą, bet ir tapti dalimi bendruomenės, kuri puoselėja tradicijas ir saugo savo krašto istoriją.
tags: #pasrduodamas #rainiu #kaime #sodyba