Dujiniai katilai yra vienas populiariausių šildymo sprendimų Lietuvoje. Tai yra efektyvus, nebrangus ir labai patogus būdas šildyti būstą ar patalpas. Dujinis katilas kaina ir našumu tikrai pranoksta kai kuriuos kitus šildymo sprendimus. Dujinis šildymas yra lengvai priderinamas prie namuose išvedžiotų šildymo mazgų (tinka radiatoriams ir grindiniam šildymui), o nebrangios dujų sąnaudos domina labai daug vartotojų. Vienintelis dalykas, kurio reikia nepamiršti - kasmetinis profilaktinis patikrinimas.
Vilniaus katilai yra pasiruošę ne tik padėti jums išsirinkti geriausią dujinį katilą rinkoje, bet ir jį sumontuoti. Mūsų geriausi dujiniai katilai kaina ir kokybės aspektu yra bene geriausias pasirinkimas visoje rinkoje, todėl tikrai rasite būtent tai, ko jums reikia.
Jeigu jums kyla klausimas - „Kokio galingumo dujinio katilo reikia?“ - drąsiai kreipkitės į mus ir mes padėsime išsirinkti. Patarsime ar atmosferinis dujinis katilas tikrai yra tinkamiausias sprendimas jūsų atveju. Jeigu taip, nesunkiai rasite geriausią katilą mūsų prekių kataloge internetu. Jį galėsite įsigyti, o mes pasirūpinsime tinkamų darbų atlikimu ir padėsime jums be jokio papildomo vargo džiaugtis tuo, kaip puikiai veikia naujasis dujinis katilas jūsų namuose!
Dujinis katilas yra gerokai pranašesnis sprendimas už kieto kuro katilą, mat jam nereikia atskiros patalpos. Toks įrenginys dažniausiai montuojamas pačiuose namuose, virtuvėje, prieškambaryje, sandėlyje ar kitose patalpose. Vienintelės sąlygos patalpai - jos aukštis turi būti daugiau nei 2,2m ir joje turi būti langas (jo matmenys reglamentuojami, jeigu nėra avarinių pagalbinių sistemų) arba kitokia vėdinimo sistema.
Dujų katilai yra saugūs bei patikimi, visiškai rūpesčių nekeliantys šildymo įrenginiai, kurie pasižymi efektyvumu ir ilgaamžiškumu. Nereikia vargti surenkant pelenus ar kitas atliekas, viskas vyksta automatiškai, tad taupomas jūsų laikas ir pinigai.
Beveik visada dujiniai katilai yra montuojami juos pakabinant ant sienos, retesniais atvejais - pastatant. Paprastai reikėtų, kad prie jų būtų galima prieiti iš šonų bei apačios, tačiau ne visada tai pavyksta, todėl reikia ieškoti optimaliausios vietos savo patalpose arba būste.
Kondensaciniai Dujų Katilai: Efektyvumas ir Privalumai
Verta žinoti ir apie kondensacinius dujų katilus. Jie ypač efektyvūs yra tada, kai namuose vyrauja grindinio šildymo sistemos. Jie gali būti su integruotu vandens šildytuvu, su momentiniu vandens šildytuvu arba su galimybe jį prijungti.
Kaip ir sako pats pavadinimas, kondensacinis katilas su integruotu boileriu, o jeigu tiksliau - dujinis kondensacinis katilas su integruotu vandens šildytuvu yra iš dviejų pagrindinių dalių sudarytas šildymo įrenginys. Šį prietaisą sudaro kondensacinio tipo katilas bei vandens šildytuvas, plačiau žinomas kaip boileris. Vandens šildytuvas yra montuojamas pačio katilo viduje ir tada nereikia pirkti atskiro šildytuvo bei skirti jam vietos.
Pagrindinis kondensacinio katilo išskirtinumas - 100% viršijantis naudingumo koeficientas. Įprastai katile sudegintos dujos ir sugeneruoti garai yra išmetami laukan. Tačiau kondensaciniame katile susidarantys vandens garai (dujų virtimas skysčiu - kondensacija) generuoja energiją. Katilas grąžina tą energiją į šildymo sistemą ir pasiekia dar didesnį efektyvumą nei 100%.
Kondensacinis dujinis katilas su integruotu boileriu
Kada Verta Rinktis Kondensacinį Katilą Su Integruotu Boileriu?
Dujinis kondensacinis katilas arba dujinis katilas su integruotu vandens šildytuvu puikiai tiks bet kuriame bute ar name. Pats integruotas vandens šildytuvas yra gana vidutinės talpos, todėl jį patariama rinktis tada, kai namuose nėra vonios, o yra dušas arba vonia nėra aktyviai naudojamasi.
Dujinis kondensacinis katilas su integruotu boileriu nepasižymi dideliais šilumos nuostoliais, o jo pasiekiamas energetinis efektyvumas - įspūdingas. Įsigiję tokį prietaisą tikrai taupiai ir ekonomiškai naudosite dujas bei lengvai pašildysite savo namus ir juose reikalingą vandenį.
Kaip Išsirinkti Geriausią Kondensacinį Katilą Su Integruotu Šildytuvu?
Geriausią tokio tipo katilą išsirinksite tada, kai tinkamai žinosite, kokio galingumo įrenginio jums reikia, kokio naudingumo koeficiento tikitės bei svarbiausia - kokio tūrio vandens šildytuvo norite. Įprastai vandens šildytuvo (boilerio) talpa katile svyruoja nuo kelių iki keliolikos litrų.
Pagal dabartines normas ir reikalavimus, galimi tik kondensaciniai katilai.
Alternatyvūs Šildymo Būdai: Šilumos Siurbliai ir Kombinuoti Sprendimai
Šiuo metu ekonomiškiausiai butą šildyti galima būtų su šilumos siurbliu oras-vanduo arba su dujiniu kondensaciniu katilu. Aišku, pageidautinas grindinis šildymas arba gana dideli radiatoriai dėl kaip įmanoma žemesnės šildomo vandens temperatūros.
Šildymo būdo (kuro rūšies) pasirinkimą nulemia investicijos kaina, ir po to galimi eksploatacinių išlaidų sutaupymai. Klausimas, ar eksploatacinių išlaidų sutaupymai per protingą laiko tarpą (5-10 metų) atpirks investicinių lėšų padidėjimą. Paprastai būna taip, kad kuo brangesnė investicija, tuo daugiau sutaupoma eksploatacinių išlaidų. Taigi, pigiausia investicija yra dujinis šildymas. Po to brangesnė yra šilumos siurblys oras-vanduo. Pati brangiausia investicija - geoterminis šildymas, nes gręžiniai labai iškelia kainą. 1 m gręžinio gali kainuoti apie +-30 Eur.
Šilumos siurblio galia priklauso nuo namo energetinės klasės. nuo to priklauso ir gręžinių gylis. Daugiausiai eksploatacinių išlaidų bus naudojant dujas. Mažesnės jos bus su šilumos siurbliu oras-vanduo, o pačios mažiausios - su geoterminiu šildymu. Tačiau nereikia apsigauti, kad eksploatacinių išlaidų skirtumai bus labai dideli. Jų skirtumai yra tokie nedideli, kad praktiškai neatperka didesnės investicijų sumos. Čia pradeda žaisti dar kiti kriterijai. Šilumos siurblys oras-vanduo yra labai priklausomas nuo neigiamų lauko oro temperatūrų. Per didžiausius šalčius ne tik kad labai sumažėja COP, bet ir sumažėja tokio šilumos siurblio galia, kurios gali neužtekti. Todėl tokiu atveju būtinas rezervinis šilumos šaltinis. Jis gali būti į šilumos siurblį įmontuoti elektriniai šildymo elementai arba atskiras dujinis ar kieto kuro (granulinis) katilas arba tiesiog krosnelė (židinys).
Geoterminio šilumos siurblio atveju COP yra didžiausias ir jis nepriklauso nuo žemų lauko oro temperatūrų, nes žemės gilumoje temperatūra yra pastovi. Taigi, tokiu atveju nebereikia rezervinio šilumos šaltinio.
Iš praktinės pusės dabartiniais klimato kaitos laikais yra svarbu, kad vasarą būtų galima vėsinti patalpas. Su minėtais šilumos siurbliais vėsintis vėsinamomis grindimis nėra labai praktiška, veiksminga ir patogu. Geriausiai tai padarytų šilumos siurbliai oras-oras (kitaip tariant, taip vadinamieji kondicionieriai). Tai, jeigu juos reikės susimontuoti bet kokiu atveju, tai gal verta įsirengti patį pigiausią investicijų požiūriu dujinį šildymą su oro kondicionieriais. Dabartiniai oras-oras šilumos siurbliai (kondicionieriai) yra reversiniai, t. y. jie gali ir šildyti ir vėsinti. Taigi, iki kokių -5 ar 0 laipsnių lauko temperatūros būrų galima šildytis kondicionieriais, o žemiau - dujiniu katilu. Dujinis katilas gali šildyti foniu režimu, o kondicionieriais galima pasikelti norimų patalpų temperatūrą iki norimos. Taip būtų galima mažiausiomis tiek investicinėmis, tiek eksploatacinėmis sąnaudomis turėti komfortišką ir patikimą šildymą bei vėsinimą.
Katilinė HD
Karšto Vandens Ruošimas: Variantai ir Ekonomija
Pats ekonomiškiausias karšto vandens ruošimo būdas yra su momentiniu pratekančio vandens šildymu. Tačiau jo trūkumas, kad jis gali paruošti k. vandens tik vienam čiaupui vienu metu. tai reiškia, kad kol vienas prausiasi po dušu, kitas turi palaukti ir tuo metu virtuvėje neplauti indų. Nes tada k. vandens temperatūra nukris. dar vienas trūkumas, kad vasarą, kada šildymas neveikia ir katilas stovi šaltas, tik atsukus karšto vandens čiaupą užtruks šiek tiek laiko, kol katilas prasipūs degimo kamerą, užsikurs ir pradės šildyti. O tuo metu iš čiaupo bėgs šaltas vanduo. Yra žmonių, kurie to tiesiog negali pakęsti. Tačiau dviem žmonėms susitarti nesunku. Reikia pažymėti, kad tokio tipo katilai yra ir pigiausi.
Kitas variantas, su didesniu komfortu yra su įmontuotais kompaktiniais tūriniais vandens šildytuvais. Paprasto tipo tūriniai šildytuvai viduje turi spiralinį šilumokaitį ir būna 45-60 l talpos. Yra ir gamintojų, kurie turi 8 arba 20 l talpos tūrinius karšto vandens šildytuvus, ir jie visiškai nepralošia anksčiau minėtiems didesniems šildytuvams dėl to pačio karšto vandens kiekio. Reikalas tame, kad jie naudoja dviejų nuosekliai vienas paskui kitą sujungtų šilumokaičių sistemą. Antrasis karšto vandens šilumokaitis būna įmontuotas pagrindiniame katilo šilumokaityje. Tokiu būdu gerokai padidinamas šilumos mainų plotas ir karštas vanduo ruošiamas efektyviau. Pakanka gerokai žemesnės katilo vandens temperatūros, norint paruošti tą patį tokios pačios temperatūros karšto vandens kiekį. Tokiu būdu tokie katilai dirba kondensaciniu režimu ruošiant karštą vandenį (ko negalima pasakyti apie katilus su didesnio tūrio vandens šildytuvais, minėtais aukščiau), taip taupomos dujos. Be to, reikia žymiai mažiau šilumos nuostoliams nuo karšto vandens šildytuvo paviršiaus padengti, nes pats šildytuvas yra gerokai mažesnis. Išleidus karštą vandenį, pakanka mažiau dujų, norint sušildyti naują karšto vandens porciją. Vietoj 45 l, užtenka 8 l, vietoj 60 l užtenka 20 l.
Tokiuose katiluose esančiuose tūriniuose karšto vandens šildytuvuose yra palaikoma nustatytos temperatūros k. vanduo, todėl ir vasarą, atsukus čiaupą, iš karto gaunamas karštas vanduo. Aišku, tas komfortas kainuoja, nes reikia kartas nuo karto pašildyti atvėstantį karšto vandens šildytuvą. Tokie katilai ir kainuoja maždaug 1,5 karto brangiau.
Taigi, pasirinkimas yra pačio naudotojo, įvertinant turimas lėšas ir pageidavimus. Bet kokiu atveju katilo galingumą nulemia ne šildymo poreikis, o karšto vandens poreikis. Bet kokiu atveju pageidautina 23-25 kW katilas. Kadangi naujausi modeliai turi gana plačias galios moduliavimo ribas (1:9 ar 1:10), tai minimali katilo galia gali siekti apie 2,5-2,9 kW. Tai reiškia, kad esant mažam šildymo poreikiui, katilas junginėsis retai. tai irgi prisideda prie taupymo.
Katilo galingumą nulemia ne šildymo poreikis, o karšto vandens poreikis. Bet kokiu atveju pageidautina 23-25 kW katilas. Kadangi naujausi modeliai turi gana plačias galios moduliavimo ribas (1:9 ar 1:10), tai minimali katilo galia gali siekti apie 2,5-2,9 kW. Tai reiškia, kad esant mažam šildymo poreikiui, katilas junginėsis retai. tai irgi prisideda prie taupymo.
Grindinis Šildymas: Prijungimo Ir Įteisinimo Aspektai
Teoriškai galima, praktiškai nelabai. Pagal visas normas, daugiabutyje savavališkai negalima įsirengti šildomų grindų nuo gyvatuko. Tai yra neteisėta, tai yra įsikišimas į namo bendras sistemas ir jų išderinimas, dėl ko nukenčia Jūsų kaimynai. Be to, jūs sunaudojate daugiau šilumos, už kurią nemokate, už ją sumoka jūsų kaimynai.
Teoriškai gal ir būtų galima įsiteisinti tokį perdarymą, bet reikia susirinkti 50 proc. +1 visų namo gyventojų sutikimus tokiam perdarymui. Po to reikia projekto, po to dar reikia vėl susirinkti visų namo gyventojų dėl pritarimo projekto sprendiniams. Dar reikia pasirinkti atitinkamą šilumos paskirstymo metodą, kad būtų įteisintas teisingas atsiskaitymas ir t. t. ir pan. Praktiškai tai įvykdyti yra nerealu.
Todėl pigiau yra atsijungti savo grindinį šildymą, kol dar kas neįpaišė kokios baudos ir gal būt galvoti apie elektrinį grindų šildymą, kuriam nereikia jokių suderinimų ir pritarimų. Teisingai, padidės sąnaudos už elektrą, bet, įvertinus, kiek kainuotų vandeniu šildomų grindų įteisinimas ir papildomi mokesč...
Grindinis šildymas daugiabutyje
Šildymo Sistemos Montavimo Eiliškumas
Kadangi paprastai šildymo sistema yra grindinė, būna ir radiatorinė, tai viskas montuojama grindyse. Vėdinimo sistema su rekuperatoriumi paprastai vedžiojama lubomis. Tokiu būdu, nėra skirtumo, kada montuoti vėdinimo sistemą su rekuperatoriumi.
Aišku, reikia atkreipti dėmesį į kai kuriuos niuansus. Iš rekuperatoriaus (ypač jeigu jis su plokšteliniu šilumokaičiu) reikia nuvesti kondensatą į nuotekų vamzdį. Tai, prieš betonuojant grindis, reikia numatyti ir padaryti nuotekų vamzdžių atšaką (su sifonu). Sifonas gali būti ir sienoje.
Kitas niuansas, jeigu namas yra dviejų aukštų ir numatoma vėdinimo sistemos vamzdžius išvedžioti antro aukšto grindyse, tada, aišku svarbu montavimo eiliškumas. Tokiu atveju, vėdinimo sistemą reikėtų sumontuoti prieš šildymo sistemą. Vienu žodžiu, kiekvienu atveju reikia žiūrėti konkrečiai. Šiaip, geriausia, kad būtų projektas arba reikėtų pasitarti su projektuotoju.
Grindinio Šildymo Įrengimo Kainos
Apytikslės grindinio šildymo įrengimo kainos 80 kv.m namui:
- Medžiagos (šilumos izoliacija, plėvelė, kompensacinė juosta, metalinis tinklas, pririšimai, daugiasluoksnis vamzdis, betonas, reguliuojamas kolektorius be srauto matuoklių su atšaka vonios gyvatuko prijungimui, spintelė kolektoriui, elektroterminės pavaros ant kolektoriaus ir patalpos termostatai): apie 2978 Eur arba apie 37 Eur/m2.
- Betonavimo darbai: apie 3 Eur/m2.
- Vamzdžių montavimas su tinklu ir kolektoriumi: apie 5 Eur/m2.
- Elektriko darbas ir laidai: neįvertinta.
- Viso: apie 45 Eur/m2 arba apie 3600 Eur.
Taigi viso apie 45 Eur/m2 arba apie 3600 Eur.
Grindinio šildymo įrengimo kaina
Šilumos Siurblys Su Integruotu Boileriu Ar Atskirai Pastatomu?
Vidinis šilumos siurblio blokas su integruotu k. v. šildytuvu turi privalumų, kad užima mažiau vietos. Be to jame jau yra visi reikalingi šildytuvo sujungimai ir aprišimai: trieigis srautus nukreipiantysis vožtuvas arba siurbliai, dažniausiai išsiplėtimo indas (-ai), vamzdynai, reikalinga armatūra (uždaromieji, apsauginiai, drenažiniai vožtuvai ir pan.) ir elektriniai sujungimai. Taip pat k. v. šildytuvas ir cirkuliacinis siurblys jau iš gamyklos būna parinktas tinkamų techninių parametrų (šilumokaičio plotas), kas užtikrina tinkamą šilumos siurblio darbą. Labai dažnai tokiame šildytuve būna sumontuotas papildomas elektrinis šildymo elementas, kas palengvina ir pagreitina (gal būt šiek tiek atpigina) karšto vandens paruošimą ir terminę dezinfekciją.
Gali būti, kad tai yra šiek tiek brangesnis variantas.
Vidinis blokas, skirtas ir atskirai stovinčio/pakabinamo tūrinio k. v. šildytuvo prijungimui, paprastai yra kabinamas ant sienos. Kadangi tūrinis k. v. šildytuvas dėl reikalingo didelio šilumokaičio ploto ir reikalingos k. v. atsargos paprastai yra gana didelis (>180 l), tai dažniausiai jis bus pastatomas. Taigi, po pakabinamu šilumos siurblio bloku netilps ir dėl to reikės daugiau vietos. Reikės papildomai šildytuvą prijungti prie vidinio bloko. Tai čia sutaupyti kažin ar pavyks. Sutaupyti galima tik pasirenkant prastesnės kokybės k. v. šildytuvą (pvz. emaliuotą, vietoj nerūdijančio plieno ir pan.).
Aišku, ne problema pasirinkti tūrinį k. v. šildytuvą su papildomai įmontuotu el. šildymo elementu.
Jeigu pats naudotojas gali prijungti k. v. reikiamus vamzdynus, armatūrą ir elektrinius sujungimus ir turi vietos, tai tik tada verta pagalvoti apie tokį variantą.
Abu variantai (teisingai parinkus techninius parametrus) užtikrina teisingą šilumos siurblio darbą ir reikiamą karšto vandens ruošimą.
Taigi, gerumą arba varianto pasirinkimą nulemia atskiri niuansai arba veiksniai.