Šiuolaikinėje statybos industrijoje energinio naudingumo sertifikatas tapo neatsiejama bet kokio naujo projekto dalimi. Tai ne tik reglamentuotas dokumentas, bet ir svarbus įrankis, padedantis užtikrinti, kad pastatai atitiktų griežtus energetinio efektyvumo standartus.
Energijos taupymas nėra tik šiuolaikinė mada. Tai visuomenės siekis mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, mažinti anglies dvideginio emisijas ir sukurti patogesnę, sveikesnę gyvenamąją aplinką.
Kas Yra Energinio Naudingumo Sertifikatas?
Energinio naudingumo sertifikatas (ENS) - tai oficialus dokumentas, kuriame nurodoma pastato ar buto energijos vartojimo efektyvumo klasė. Pastatai klasifikuojami pagal jų energijos suvartojimą, nuo A++ (labai efektyvus) iki G (neefektyvus).
Aukšta klasė rodo, kad pastatas naudoja mažiau energijos, o žema klasė - kad pastato energijos sąnaudos yra didelės, ir jį eksploatuojant gali prireikti daugiau energijos sąnaudų.
Teisiniai Reikalavimai ir Standartai
Naujai statomi pastatai turi atitikti griežtus energetinio efektyvumo standartus. Daugelyje šalių energinio naudingumo sertifikatas yra teisiškai privalomas, ypač kai kalbama apie nekilnojamojo turto pardavimą ar nuomą. ES šalyse šį reikalavimą reglamentuoja 2010 m.
Naujų pastatų atveju energinio naudingumo sertifikatas turi būti išduotas dar prieš pastatą parduodant, išnuomojant ar naudojant. Šis dokumentas ne tik užtikrina, kad statinys atitinka reikiamus standartus, bet ir suteikia pirkėjui arba nuomininkui svarbios informacijos apie tai, kokios bus būsto eksploatavimo išlaidos.
Energinio naudingumo reikalavimai kyla iš noro sumažinti energijos suvartojimą ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Pastatai sudaro apie 40 % viso energijos suvartojimo Europos Sąjungoje, o didelė dalis šios energijos naudojama šildymui, vėsinimui ir apšvietimui.
Nauji pastatai, turintys aukštą energinio naudingumo sertifikato lygį, naudojasi pažangiomis šildymo ir vėdinimo sistemomis, geresne izoliacija bei kitomis technologijomis, kurios padeda sumažinti energijos sąnaudas.
Energinio Naudingumo Sertifikavimo Aspektai
Energinio naudingumo sertifikavimas apima daugelį pastato aspektų, įskaitant:
- Šilumos izoliacija: Tinkama sienų, grindų ir stogo izoliacija padeda sumažinti šilumos nuostolius žiemą ir šilumos perteklių vasarą.
- Langai ir durys: Langų ir durų kokybė bei izoliacinės savybės taip pat turi didelį poveikį energiniam efektyvumui.
- Šildymo ir vėdinimo sistemos: Modernios šildymo sistemos, tokios kaip šilumos siurbliai, rekuperatoriai ar grindinis šildymas, užtikrina efektyvų energijos panaudojimą.
- Atsinaujinančios energijos sprendimai: Naujiems statybos projektams vis dažniau naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai, tokie kaip saulės baterijos ar geoterminis šildymas.
Aukštą energinio efektyvumo klasę turintys pastatai turi keletą privalumų:
- Ilgalaikė vertė: Pastatai išlaiko savo vertę ilgiau.
- Ekologiškumas: Sertifikatas rodo, kad pastatas prisideda prie tvaresnio pasaulio kūrimo.
- Patogumas ir komfortas: Energijos efektyvumas ne tik sumažina išlaidas, bet ir užtikrina didesnį gyvenimo komfortą.
Naujų statybos projektų kūrimas su aukštu energinio naudingumo lygmeniu nėra tik techninis reikalavimas, bet ir socialinė atsakomybė. Statybų sektorius turi svarbią rolę mažinant globalinę anglies dioksido emisiją ir didinant energetinį efektyvumą.
Pastatų Tvarumo Vertinimo Sistemos
Vis dažniau pasaulyje (daugiau nei pusšimtyje šalių) tvariems pastatams projektuoti ir statyti pasitelkiamos savanoriškos pastatų tvarumo vertinimo, reitingavimo ir viešinimo sistemos, kurių pagrindiniai vartotojai - viešosios ir privačios organizacijos, architektų ir projektuotojų komandos, nekilnojamojo turto vystytojai ir valdytojai. Savanoriškos tvarumo vertinimo sistemos padeda geriau suvokti ne tik pastatų poveikį žmonėms ir aplinkai bet ir kaip tą poveikį optimizuoti, kartu pagerinant patalpų mikroklimatą ir naudojimo komfortą, be kita ko, sumažinant eksploatacijos išlaidas.
Tokių vertinimo sistemų naudojimas ne tik skatina tvarų miesto, regiono, šalies vystymąsi, inovacijas, bet ir įgalina efektyviai taikyti pastato gyvavimo ciklo principus nuo dizaino iki jau sukurto objekto valdymo, renovacijos ar konversijos.
Britiškasis BREEAM (Building Research Establishment Environmental Assessment Method) ir amerikietiškasis LEED (Leadership in Energy and Environmental Design) yra bene labiausiai pasaulyje žinomi ir plačiausiai taikomi tvarių pastatų vertinimo standartai. Tai savanoriškai pasirenkamos vertinimo metodikos, kurios nustato geriausią tvarių pastatų projektavimo ir statybos praktiką. Šiais sertifikatais ženklinami pastatai ir net ištisi kvartalai, darantys mažiausią poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai per visa savo gyvavimo laikotarpį.
Populiarėjantis WELL standartas yra skirtas įvertinti pastatuose sukurtų erdvių poveikį žmonių sveikatai ir gerbūviui pagal 7 pagrindines koncepcijas (oras, vanduo, mityba, šviesa, sveikatingumas, komfortas ir protas).
Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos sukurta Lietuvos pastatų tvarumo vertinimo sistema (LPTVS) yra skirta projektuojamiems, pastatytiems ar jau eksploatuojamiems pastatams sertifikuoti, o ją sudaro 29 vertinimo kriterijai, suskirstyti į 8 kategorijas (sveikata, energija, transportas, sklypo naudojimas ir ekologija, medžiagos, atliekų tvarkymas, vandentvarka ir projekto valdymas).
Atkreipti dėmesį verta ir į Europos Komisijos vystomą pastatų tvarumo vertinimo sistemą Level(s). Ji skirta aplinkosauginiams pagerinimams matuoti ir palaikyti nuo pat statinio projektavimo, iki eksploatavimo pabaigos. Level(s) yra atvira, nemokama, visiems prieinama sistema, siekianti, kad vertinant ir teikiant ataskaitas apie pastatų tvarumą būtų kalbama visiems suprantama kalba, kuriamas tam tikras bendras supratimas apie pastatų tvarumą.
Dauguma šalių turi savo nacionalines pastatų tvarumo vertinimo sistemas.
Daugumą pastatų tvarumo vertinimo sistemų palaiko ir nuolat tobulina nacionalinės žaliųjų pastatų tarybos. Populiariausios tarptautinės ir nacionalinės vertinimo sistemos dažniausiai atsižvelgia į 3 pastatų poveikio aspektus - aplinkosauginį, ekonominį ir socialinį.
Atsinaujinančių išteklių, vietinių bei perdirbtų medžiagų naudojimas gali sumažinti arba netgi visiškai panaikinti neigiamą poveikį aplinkai statant ir eksploatuojant pastatą.
Žalieji pastatai teikia taip pat ir finansinę naudą. Dauguma tvarumo vertinimo sistemų didelį dėmesį skiria ne tik pačiam pastatui, bet ir naujai statomo objekto sklypo tvariam pasirinkimui, greta esančiai socialinei infrastruktūrai ir supančiai gamtinei aplinkai (pvz.: pėsčiomis pasiekiamiems parkams, skverams, vandens telkiniams).
Dažnu atveju vystant naują projektą, yra stengiamasi išlaikyti charakteringą sklypo reljefą, apsaugoti vietinę florą ir fauną statybų metu naudojant kuo mažiau žalio (natūralaus ar dirbtinai apželdinto), anksčiau statybų nepaveikto ploto bei išlaikant minimalų atstumą iki natūralių gamtos elementų - brandžių miškų, pelkių ir pan.
Statybų metu taip pat siekiama padidinti ne tik naujo statinio, bet ir teritorijos ekologinę vertę bei bioįvairovę. Tuo tikslu yra siekiama išsaugoti brandžius medžius, vandens telkinius, įrengti vandeniui laidžias dangas, plėsti vietinės kilmės rūšių augalais apželdintos teritorijos plotą (tam panaudojant ir pastato stogą bei sienas), o tokių želdinių priežiūrai nenaudoti pesticidų, sintetinių trąšų ar geriamojo vandens.
Kai kuriais atvejais įrengiami konkrečioje teritorijoje aptinkamų paukščių inkilai, lesyklos, šikšnosparnių inkilai, vabzdžių „viešbučiai“, bičių aviliai, paukščių atsitrenkimo į pastatų stiklus prevencinės priemones.
Kaip Pasirinkti Pastatų Tvarumo Vertinimo Sistemą ir Jos Lygį?
Pastatų vertinimas susideda iš kelių etapų. Daugumoje sistemų pirmiausia reikia pasirinkti kas bus vertinama. Tai gali būti pastato projektas, jau pastatytas pastatas (pastatų kompleksas) arba visa proceso apimtis - nuo koncepcijos parengimo, projektavimo iki pastato pridavimo eksploatacijai ar net pati eksploatacija.
Vertinant statinio projektą, jo įvertinimas galioja tol, kol vyksta pastato statyba. Tačiau vertinti pateiktas projektas turi būti visiškai baigtas.
Pateikti statinio projektą ir/arba statinį jo tvarumui vertinti gali jo savininkas, teisėtas pastato valdytojas arba naudotojas, projektuotojas, projekto valdytojas, turintis tam tikra tvarka išduotą savininko įgaliojimą.
Sertifikuojami objektai pagal gyvavimo stadiją gali būti naujai projektuojami ir statomi, renovuojami ar rekonstruojami pastatai bei jau pastatyti ir eksploatuojami pastatai.
Pastato savininkas vertintojui vertinimo pradžioje pateikia visą turimą informaciją apie pastato projektą ir/arba pastatą. Paprastai tai yra pagrindiniai statinio rodikliai, projektiniai sprendiniai, skaičiavimai, kita pagrindžiamoji medžiaga.
Jau preliminaraus įvertinimo metu galima nustatyti, kokio įvertinimo lygio galima siekti vertinamame objekte. Vertintojas nuolat dirba su architektų, projektuotojų, rangovų, tiekėjų atstovais rinkdamas įrodymus, vertindamas siūlomus projekto pakeitimus, kartu ieškodamas optimaliausio sprendimo.
Vertinimo metu vertintojas, iš anksto susitaręs su savininku, apsilanko objekte ir atlieka reikalingų pastato elementų, įrenginių, patalpų ir kt. foto fiksaciją.
Įvertinus savininko pateiktus projekto dokumentus (įrodymus), projektui suteikiamas atitinkamos sistemos įvertinimas balais ar procentine išraiška, kurie parodo bendrą lygį - pvz. Įvertintas; Geras; Labai geras; Puikus arba Išskirtinis.
Pareiškėjui išduodama nustatytą laikotarpį galiojantis sertifikatas, kuriame ne tik nurodomas suminis vertinto projekto tvarumo įvertis, nustatytas tvarumo lygis, bet ir vertinimo kategorijos ir jų įverčiai.
Žalieji Pirkimai ir Tvarumo Kriterijai
Nuo 2025 m. (Įsakymo D1-508 45 str. 1 d. 2 p. numatytas išplėstinis aplinkos apsaugos kriterijus pastatų projektavimo paslaugoms ir jų statybos darbams nuo 2025 m. tampa minimaliu, t.y. privalomuoju: “statomi nauji ypatingieji ir neypatingieji pastatai, kuriems taikomi Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakyme Nr.
Taikydami tvarumo kriterijus pagal pasirinktą sertifikavimo schemą naujai statomiems ir rekonstruojamiems pastatams, viešojo sektoriaus pirkėjai paprastai perka ne tik biuro įrangą, patalpų valymo priemones ar paslaugas, transporto priemones ar kitas prekes, bet ir pastatų projektavimo paslaugas bei statybos darbus. Tam, kad būtų atliktas projektavimo paslaugų ar statybos darbų žaliasis pirkimas, į pirkimo dokumentus turi būti įrašyti konkretūs žaliųjų pastatų kokybės vertinimo kriterijai ir siekiamas tvarumo lygis, kurie gali būti apibūdinantys pirkimo objektą techninėse specifikacijose, nustatantys minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ar kvalifikacinės atrankos kriterijus, tiekėjų pateiktų pasiūlymų vertinimo kriterijus (kai renkamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį arba produkto gyvavimo ciklo sąnaudų metodą), pirkimo sutarties sąlygas.
Pastatų poveikį aplinkai galima sumažinti ir taikant pažangius energiją taupančių pastatų konstrukcinius sprendimus, perdirbant ir pakartotinai naudojant statybines medžiagas ir produktus, ir taip mažinti atliekų kiekį.
Preliminariai įvertinti ar projektas arba pastatas atitinka pastatų tvarumo vertinimo sistemos konkretų lygį gali ir architektas, projektuotojas ar tvarumo konsultantas, susipažinęs su konkrečios vertinimo sistemos reikalavimais, tačiau sertifikuoti pastatą gali tik atestuotas nepriklausomas vertintojas.
Sertifikavimas Lietuvoje
Lietuvoje nuosekliai daugėja sertifikuotų objektų ir, atitinkamai, kvalifikuotų komandų, galinčių projektuoti ir statyti pastatus remiantis įvairiomis tvarumo vertinimo sistemomis ir jų standartais.
Projektuotojai gali lengvai susipažinti su įvairių pastatų sertifikavimo sistemų reikalavimais (jie publikuojami įvairiuose interneto svetainėse, nuolat rengiami mokymai) ar pasitelkti į pagalbą kvalifikuotus tvarumo specialistus rengiant ir įgyvendinant žaliųjų pastatų projektus.
Lietuvos žaliųjų pastatų taryba kartu su partneriais nuolat organizuoja Tvariųjų pastatų nuolatinio profesinio augimo (kvalifikacijos kėlimo) programos mokymus, skirtus architektų (statybos techninės veiklos pagrindinių sričių ir teritorijų planavimo vadovų), projektuotojų ir kitų tvarios statybos proceso dalyvių kvalifikacijos tobulinimui.
LNTVA NT Brokerių Sertifikavimas
LNTVA (Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacija) taip pat siūlo NT brokerių sertifikavimo programą, kuri apima egzaminą ir kvalifikacijos kėlimo reikalavimus. Sertifikuoti brokeriai turi atitikti tam tikrus reikalavimus, kad išlaikytų savo sertifikatą.
Pagrindiniai reikalavimai LNTVA sertifikuotiems brokeriams:
- Būti brokeriu, veikiančiu vienoje iš LNTVA priklausančių įmonių.
- Visiškai atitikti visus LNTVA Sertifikuoto brokerio sąvokai keliamus reikalavimus.
- Per paskutinius kalendorinius metus dalyvauti bent vienuose Kvalifikacijos kėlimo kursuose, kurių trukmė ne mažiau nei 8 akademinės valandos ir pateikti tai liudijantį dokumentą.
Visi Sertifikuoti brokeriai yra skelbiami LNTVA svetainėje.
Egzaminai vyksta keturis kartus per metus (vieną kartą per ketvirtį).
Norintis laikyti LNTVA NT brokerių sertifikavimo Egzaminą, LNTVA NT agentūros brokeris turi rezervuoti vieną iš siūlomų egzaminavimo laikų LNTVA interneto svetainėje ir sekant nuorodas, apmokėti rezervaciją.
Egzamino užduotį sudaro testas. Egzamino užduočių sprendimui Pretendentas turi 60 minučių.
Išlaikius Egzaminą, ir įvykdžius nurodytas sąlygas, NT brokeriui įteikiami LNTVA NT brokerio sertifikatas su individualiu numeriu bei LNTVA sertifikuoto brokerio pažymėjimas su nuotrauka.
Sertifikatas išduodamas per 30 dienų nuo egzamino išlaikymo datos.
Pretendentas ar Sertifikuotas brokeris privalo pateikti bent šešių sandorių, kuriuose jis per 12 (dvylika) paskutinių mėnesių dalyvavo kaip tarpininkas, įrodymą.
Apibendrinant, energinio naudingumo sertifikavimas ir tvarumo vertinimas yra svarbūs žingsniai siekiant efektyvesnių ir tvaresnių pastatų Lietuvoje. Nuo teisinių reikalavimų iki savanoriškų vertinimo sistemų, statybų sektorius turi daug galimybių prisidėti prie aplinkosaugos ir energijos taupymo.
Kas vyksta EPC vizito metu | Ką reikia žinoti
tags: #turto #vertinimas #sertifikavimas