Civilinės būklės aktai yra labai svarbūs kiekvienam individui, kadangi jie individualizuoja žmogų. Su piliečio teisnumu ir veiksnumu glaudžiai siejasi kai kurie teisiniai faktai (veiksmai ir įvykiai): piliečio gimimas, santuoka, ištuoka, jo amžius, pavardė, mirtis ir kkt.
Šiame straipsnyje išsamiai aptariama, kaip Lietuvoje reglamentuojamas tautybės įrašymas į gimimo liudijimą, atsižvelgiant į galiojančius įstatymus ir procedūras. Straipsnyje nagrinėjami vaiko kilmės nustatymo, pilietybės įgijimo būdai, tautybės įrašymo tvarka ir kiti susiję klausimai.
Vaiko Kilmės Nustatymo Teisiniai Pagrindai
Vaiko kilmės nustatymas yra procesas, kuriuo siekiama įteisinti giminystės ryšius. Vaiko kilmė - tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų. Kiekvienu atveju pirminis vaiko kilmės patvirtinimo dokumentas yra gimimo įrašas, padarytas civilinės metrikacijos skyriuje. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme.
Jau pats gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Pavyzdžiui, vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo tėvus, gyventi su jais, tėvai turi užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą. Vaiko kilmė iš tėvų yra patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo jos atsiranda vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Šios taisyklės išimtis yra tik įvaikinimo atveju. Pagrindas įrodyti kilmę ne tik iš konkrečių tėvų yra gimimo liudijimas.
Motinystės Nustatymas Teismo Tvarka
Yra du atvejai, kada motinystė nustatoma teismo tvarka. Pirmasis, kai vaikui gimus motina nebuvo nustatyta (pvz. vaikas rastas) arba vaiką pagimdžiusi moteris neturi aukščiau paminėtų dokumentų, ir vaiko gimimo įraše bei išduotame gimimo liudijime nėra duomenų apie motiną. Šiuo atveju civilinės metrikacijos skyriuje padarius vaiko gimimo įrašą iškart atsiranda galimybė kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti motinystę. Antrasis atvejis, kai motinystė nuginčyta ir gimimo įrašę motinos duomenys išbraukti remiantis teismo sprendimu (pvz., supainiojus vaiką gimdymo įstaigoje ir pan.), o išduotame gimimo liudijime žinių apie motiną nėra.
Tėvystės Nustatymas
Vaiko, gimusios santuokoje, tėvas įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Pagrindas įrašyti vyrą kaip vaiko tėvą yra santuokos liudijimas. Taigi kaip vaiko, gimusio įregistravus santuoką, kad ir kiek laiko vaiko motina ir jos vyras yra susituokę, tėvas vaiko gimimo įraše nurodomas jo motinos vyras. Tuo atveju, kai vaikas gimė išsituokusiai motinai, bet po santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu.
LR CK numato pagrindinę sąlygą, kad tėvystę galima nustatyti teismo tvarka. Tėvystę teismo tvarka galima nustatyti ir tada, kai vaikui gimus ir registruojant jo gimimą įstatyme nurodyta tvarka buvo nustatyta jo kilmė iš tėvo. Tuo tarpu jeigu vaikas yra miręs ir jo kilmė iš tėvo vaikui esant gyvam nebuvo nustatyta, tokio vaiko kilmė iš tėvo nustatoma tik jei vaikas yra susilaukęs palikuonių, t.y. LR CK yra išvardinti tėvystės nustatymo pagrindai. Pirmiausia tai yra moksliniai įrodymai - ekspertizių, kurios atliekamos siekiant įrodyti giminystės ryšį, išvados. Reikia skirti atliktų ekspertizių įrodomąją galią: ekspertizės, atliktos asmenų prašymu, dėl skirtingos tyrimui pateiktos medžiagos ir konfidencialumo negali būti laikomos patikimais įrodymais. Be šio, galimos ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės: liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai.
Tėvystės (Motinystės) Nuginčijimas
LR CK yra numatyta tvarka, kuria vadovaujantis galima pripažinti, kad vaiko gimimo įraše nurodyti tėvų ar vieno iš jų duomenys įrašyti neteisingai, kad juos būtų galima išbraukti. Vaiko motinos ar tėvo duomenys iš vaiko gimimo įrašo gali būti išbraukti tik panaikinus teismo sprendimą dėl motinystės ar tėvystės nustatymo. Panaikinus tokį teismo sprendimą, iš naujo kelti bylos dėl motinystės ar tėvystės nuginčijimo nebereikia. LR CK yra nurodyti tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai. Kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, tai tėvystę (motinystę) nuginčyti galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tokiais įrodymais yra ne tik moksliniai tyrimai, bet ir įtikinami faktai, pvz. Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo suinteresuoti asmenys gali per vienerius metus.
Tautybės Įrašymas Gimimo Įraše
Pagal Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymą, 12 straipsnis reglamentuoja, kad gimimo įraše vaiko vardas, pavardė, Lietuvos Respublikos pilietybė, taip pat vaiko tėvų duomenys įrašomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.139, 3.140, 3.166, 3.167 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais. Vaiko tautybė įrašoma pagal tėvų tautybę. Jeigu vaiko tėvai yra skirtingų tautybių, vaiko tautybė įrašoma tėvų susitarimu pagal vieno iš jų tautybę. Vaiko, kurio tėvai nežinomi, tautybė ir tėvų duomenys gimimo įraše neįrašomi, o vaiko vardas ir pavardė įrašomi valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodymu.
Tėvams nesusitarus dėl vaiko tautybės, gimimo įrašo skiltyje „vaiko tautybė“ įrašomas žodis „nenurodyta“. Jei vaiko motina nėra susituokusi su jo tėvu ir jei tevystė nepripažinta ir nenustatyta, vaikui suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas. Duomenys apie motina įrašomi remiantis jos pasu ar jį atstojančiu asmens dokumentu.
Registruojant rasto (taip pat medicinos įstaigoje motinos be asmens dokumentų pagimdyto ir palikto) vaiko gimimą, jo vardas, pavardė ir tautybė įrašomi vaiko teisių apsaugos tarnybos nurodymu. Duomenys apie vaiko tėvus neįrašomi, o gimimo įrašo skiltyje „Pastabos“ įrašoma: „Vaikas rastas, tėvai nežinomi“ arba „Vaikas paliktas medicinos įstaigoje. Tėvai nežinomi“. Rasto vaiko gimimo data įrašoma remiantis gydytojų konsultacinės komisijos išduotu pažymėjimu.
Tautybės Pasirinkimas Vaikui
Kaip minėta, jeigu vaiko tėvai yra skirtingų tautybių, vaiko tautybė įrašoma tėvų susitarimu pagal vieno iš jų tautybę. Jei tėvai negali susitarti, kokią tautybę įrašyti vaikui, sprendimą priima teismas. Taip pat, vaikas, sulaukęs 16 metų, turi teisę pats pasirinkti savo tautybę.
Gimimo Registracija Lietuvoje
Nors gimimas Lietuvoje automatiškai nesuteikia pilietybės, kiekvienas čia gimęs vaikas turi būti užregistruotas nepriklausomai nuo jo pilietybės. Gimimo registracija yra būtina, nes tai vienintelis būdas jūsų vaikui gauti asmens kodą Lietuvoje. Apie vaiko gimimą turite pranešti per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos. Kuo greičiau įregistruosite, tuo greičiau galėsite gauti su vaiko gimimu susijusias paslaugas ir išmokas. Kartu su vaiko gimimo registracija registruojamas jo vardas ir pavardė.
Kaip Įregistruoti Vaiko Gimimą?
- Asmeniškai: Apsilankykite vietiniame civilinės metrikacijos biure.
- Internetu: Jei galite elektroniniu būdu patvirtinti savo tapatybę (naudodamiesi internetine bankininkyste ar elektroniniu parašu), galite pateikti prašymą per Registrų centro Klientų savitarnos portalą (Gyventojų registro paslauga „Naujagimio, gimusio Lietuvoje, gimimo registravimas“).
Dokumentai, Reikalingi Gimimo Registracijai
- Tėvų tapatybę patvirtinantys dokumentai: Abu tėvai turi pateikti dokumentus, įrodančius jų tapatybę ir teisėtą gyvenamąją vietą Lietuvoje (pasus, leidimus gyventi ir kt.).
- Gimimo patvirtinimas: Sveikatos priežiūros įstaigos ar medicinos konsultacinės komisijos išduota pažyma, patvirtinanti gimimą ir gimimo laiką, jei duomenys nėra prieinami elektroninėje sveikatos paslaugų informacinėje sistemoje (gimimo liudijimas)
- Jei vaikas gimė ne santuokoje - tėvystės pripažinimo pareiškimas
Jei tėvai yra susituokę, dokumentus gali pateikti bet kuris iš tėvų. Jei tėvai nėra susituokę, abu turi būti dalyvauti registruojant gimimą.
Užsienyje Gimusio Vaiko Gimimo Įtraukimas Į Apskaitą Lietuvoje
Jeigu užsienyje gimusio vaiko bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, toks vaikas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Tai galima padaryti tiek LR ambasadoje vaiko gimimo šalyje, tiek internetu.
Vaiko Gimimo Liudijimas
Popieriniai gimimo liudijimai Lietuvoje nebėra išduodami, juos pakeitė elektroniniai įrašai Gyventojų registre. Visos institucijos, kurioms reikėdavo pateikti gimimo liudijimą, reikiamus duomenis gaus iš šio gyventojų registro. Jei prireiktų vaiko gimimo faktą patvirtinančio dokumento, jį užsisakyti galite civilinės metrikacijos skyriuje arba internetu per Registrų centro savitarnos sistemą.
Pilietybės Įgijimo Būdai
Labiausiai paplitę pilietybės įgijimo būdai - filiacija (žmogaus gimimas šalies teritorijoje, vadinamoji žemės teisė, arba šalies piliečių šeimoje, vadinamoji kraujo teisė), natūralizacija (nuolatinis faktinis ryšys su valstybe, pvz., išgyvenus įstatymų nustatytą laikotarpį jos teritorijoje, sudarius santuoką su jos piliečiu, išmokus valstybinę kalbą), optacija (savanoriškas pilietybės pasirinkimas tarptautinės sutarties ar nacionalinių įstatymų nustatytais atvejais). Asmenims, kurie buvo praradę šalies pilietybę ir vėliau pareiškia norą ją atgauti, ji dažnai gali būti sugrąžinta pagal supaprastintą procedūrą (vadinamoji reintegracija). Pilietybė gali būti įgyta ir transfero būdu, kai pagal tarptautinę sutartį dalis valstybės teritorijos perleidžiama kitai valstybei ir šios teritorijos gyventojai gauna naują pilietybę vietoj ankstesnės.
Lietuvoje pilietybės teisinius santykius reglamentuoja Pilietybės įstatymas (2010, įsigaliojo 2011). 2004 05 01 Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvos Respublikos piliečiai tapo ir Europos Sąjungos piliečiais.
Pilietybės Įgijimas Natūralizacijos Tvarka
Užsienietis, teisėtai nuolat pragyvenęs Lietuvoje pastaruosius 10 metų, gali kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka. Pilietybė užsieniečiui natūralizacijos tvarka gali būti suteikiama, jeigu asmuo:
- Pastaruosius 10 metų teisėtai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje
- Prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo metu turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje
- Išlaikė valstybinės kalbos egzaminą
- Išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą
- Turi teisėtą pragyvenimo šaltinį
- Yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios teisę Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju praranda tos valstybės pilietybę, arba raštu pareiškia savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė
- Nėra Pilietybės įstatyme 22 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama
Reikalavimas išlaikyti valstybinės kalbos egzaminą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą netaikomas:
- Asmenims, kuriems sukako 65 metai
- Asmenims, kuriems nustatytas 0-55 procentų darbingumo lygis
- Asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius
- Asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis
- Asmenims, turintiems sunkių lėtinių psichikos ir elgesio sutrikimų
Pirmiausia užsienietis laiko valstybinės kalbos egzaminą. Valstybinės kalbos egzaminą sudaro dvi dalys - testas ir pokalbis. Valstybinės kalbos mokėjimui taikoma pirmoji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija. Išlaikęs valstybinės kalbos egzaminą, užsienietis laiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą. Egzaminas laikomas raštu (testo forma). Dėl objektyvių priežasčių (pvz., neįgalumo) neįstengiantis laikyti egzaminus raštu asmuo gali laikyti egzaminus žodžiu. Išlaikius egzaminus per 5 darbo dienas išduodamas pažymėjimas.
Norėdamas tapti Lietuvos Respublikos piliečiu užsienietis turi pateikti šiuos dokumentus:
- Prašymas (pildomas per MIGRIS)
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentai
- Leidimas nuolat gyventi Lietuvoje
- Dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis pastaruosius 10 metų teisėtai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje
- Dokumentas, patvirtinantis, kad jis turi teisėtą pragyvenimo šaltinį
- Dokumentai, patvirtinantys, kad jis išlaikė lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus
- Pažyma dėl (ne)teistumo iš valstybės (valstybių), kurioje (kuriose) asmuo gyveno
- Rašytinis pareiškimas, kad atsisakysite turimos kitos valstybės pilietybės kai užsieniečiui bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė
Asmenų prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka turi būti išnagrinėti Pilietybės reikalų komisijoje ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos. Atkreipiame dėmesį, kad prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo nagrinėjimas gali užtrukti 9 mėnesius.
Pilietybė Sutuoktiniui
Jei jūsų sutuoktinis (-ė) - lietuvis (-ė): Jei esate ištekėjusi už Lietuvos piliečio, galite kreiptis dėl pilietybės, jei:
- Su sutuoktiniu gyvenote Lietuvoje bent 7 metus
- Atitinkate nuolatinės gyvenamosios vietos, kalbos ir konstitucinių žinių reikalavimus
- Esate be pilietybės arba sutinkate atsisakyti dabartinės pilietybės
- Atitinkate visus kitus bendruosius tinkamumo kriterijus
Jei esate našlys (-ė), galite vis tiek atitikti reikalavimus, jei gyvenote Lietuvoje su lietuviu sutuoktiniu bent vienerius metus; pastaruosius penkerius metus gyvenote Lietuvoje ir atitinkate kitus gyvenamosios vietos, kalbos ir konstitucinius reikalavimus.
Pilietybės Įgijimas Supaprastinta Tvarka
Lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję LR pilietybės, turi teisę supaprastinta tvarka įgyti LR pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje - Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje - jie nuolat gyvena. Tokiems asmenims netaikomi reikalavimai būti gyvenus Lietuvoje tam tikrą laikotarpį, išlaikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus.
Lietuvių kilmė įrodoma pateikiant dokumentus, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu. Patvirtinti, kad Jūs esate lietuvių kilmės asmuo gali lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas. Šis dokumentas suteiks Jums teisę supaprastinta tvarka įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę arba galėsite kreiptis dėl leidimo nuolat arba laikinai (5 m.) gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas neturi galiojimo termino.
Norėdamas gauti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka užsienietis turi pateikti šiuos dokumentus:
- Prašymas (pildomas per MIGRIS)
- Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentas
- Lietuvių kilmę patvirtinantis dokumentas
- Dokumentai, patvirtinantys vardo ar pavardės keitimą, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti (lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo atveju, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti po lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo išdavimo)
- Pažyma dėl (ne)teistumo
- Dokumentas, patvirtinantis, kad nesate kitos valstybės pilietis. Jei turite kitos valstybės pilietybę, turite pateikti rašytinį pareiškimą, kad atsisakysite turimos kitos valstybės pilietybės, kai Jums bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.
Lietuvos Pilietybės Netekimas
Jūs galite prarasti Lietuvos Respublikos pilietybę šiais atvejais:
- Atsisakymas: Savavališkai atsisakydamas Lietuvos pilietybės
- Kitos pilietybės įgijimas: Įgyjant kitos šalies pilietybę, išskyrus atvejus, nurodytus Pilietybės įstatyme
- Tarptautinės sutartys: Kaip numatyta tarptautinėse sutartyse, kuriose dalyvauja Lietuva
- Užsienio viešasis sektorius: Dirbant kitos šalies viešajame sektoriuje be leidimo iš Lietuvos vyriausybės
- Apgaulė: Įgyjant Lietuvos pilietybę per suklastotus dokumentus arba apgaulės būdu
- Dvigubos pilietybės reikalavimai: Jei turite dvigubą pilietybę ir iki 21 metų amžiaus nesate atsisakęs užsienio pilietybės, kaip nurodyta Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 dalyse
Pilietybės Atkūrimas
Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys (kurie nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės), turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje - Lietuvos Respublikoje ar kitoje šalyje - jie nuolat gyvena.
Civilinės būklės aktų registravimo metrikacijos ir kitose LR įstatymų numatytose įstaigose tvarka yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu 2001 m. birželio 29 d. Nr. 1.
Kiekvienas civilinės būklės akto įrašas įrašomas dviem egzemplioriais. Aktų įrašai registruojami atskiruose registracijos žurnaluose pagal aktų rūšis, pradedant registruoti kasmet sausio 1 dieną ir baigiant gruodžio 31 dieną įskaitytinai. Akto įrašo numeris įrašomas pagal registracijos žurnalą. Aktų įrašai pildomi remiantis pasu ar jį atstojančiu dokumentu, taip pat gyventojų registro centrinės duomenų bazės duomenimis.
Akto įrašą pasirašo ir civilinės metrikacijos įstaigos herbiniu antspaudu tvirtina įstaigos vadovas arba jo pavaduotojas bei įrašą įrašęs tarnautojas. Įrašytas civilinės būklės akto įrašas turi būti perskaitytas pareiškėjui (pareiškėjams), jo (jų) ir akto surašiusio tarnautojo pasirašytas ir patvirtintas civilinės būklės aktus registruojančios įstaigos herbiniu antspaudu.
Jeigu pareiškėjas (pareiškėjai) nemoka lietuvių kalbos, jie privalo pasikviesti vertėją. Civilinės būklės aktų įrašuose atsiradusias klaidas ištaiso ir pakeitimus padaro civilinės metrikacijos organai, jeigu tam yra pakankamas pagrindas ir tarp suinteresuotų asmenų nekyla ginčas. Atsisakymas ištaisyti ar pakeisti įrašą gali būti apskųstas teismui.
Civilinės metrikacijos įstaigose registruojant civilinės būklės aktus, taip pat papildant, keičiant aktų įrašus ir išduodant įrašų liudijimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava imama Lietuvos Respublikos valstybės rinkliavos įstatymo nustatyta tvarka, kurio 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad valstybės rinkliavos objektas yra civilinės būklės aktų registravimas civilinės metrikacijos įstaigoje, įrašų civilinės būklės aktuose pakeitimas bei papildymas ir dokumentų, patvirtinančių įrašą civilinės būklės akte, išdavimas.
Jeigu tėvai serga, yram mirę ar dėl kitų priežasčių negali pareikšti, - apie vaiko gimimą gali pareikšti giminaičiai, kaimynai, medicinos įstaigos, kurioje motina pagimdė vaiką, administracija arba vaiko teisių apsaugos tarnyba. Įstaigos apie vaiko gimimą pareiškia raštu. Apie vaiko gimimą turi būti pareikšta ir vaiko gimimas turi būti įregistruotas per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos, o jeigu vaikas gimė negyvas, - per tris paras nuo gimimo laiko. Pareiškimas dėl rasto vaiko gimimo įregistravimo turi būti paduotas per tris paras nuo vaiko radimo laiko.
Įregistravus vaiko gimimą, į Lietuvos Respublikos piliečių - vaiko tėvų pasus įrašomi duomenys apie vaiką (vaikus): vardas (vardai), pavardė ir asmens kodas. Įrašas tvirtinamas civilinės metrikacijos arba Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos darbuotojo parašu ir spaudu su įstaigos pavadinimu. Įregistravus vaiko gimimą ir išdavus gimimo liudijimą, vaiko tėvams, turintiems teisę į pašalpą, išduodamas pažymėjimas gimimo pašalpai gauti.
Tėvystės pripažinimas registruojamas vaiko motinos gyvenamosios vietos (jei vaiko gimimas nebuvo įregistruotas arba įregistruotas ne Lietuvoje) civilinės metrikacijos įstaigoje, remiantis notaro patvirtintu vyro, laikančio save vaiko tėvu, ir motinos pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo. Tėvystės nustatymas registruojamas civilinės metrikacijos įstaigoje, įregistravusioje vaiko gimimą arba saugančioje vaiko gimimo įrašo pirmąjį egzempliorių, remiantis teismo sprendimu nustatyti tėvystę.
Registruojant tėvystės pripažinimą, kai vaiko gimimas dar neįregistruotas, civilinės metrikacijos įstaiga nustatyta tvarka įrašo vaiko gimimo įrašą. Duomenys apie vaiko tėvus įrašomi remiantis jų pasais ar juos atstojančiais asmens dokumentais, tėvo ir motinos bendru pareiškimu, gyventojų registro duomenimis. Registruojant tėvystės pripažinimą, kai vaiko gimimas buvo įregistruotas, ir tėvystės nustatymą, civilinės metrikacijos įstaiga, remdamasi nustatyta tvarka patvirtintu bendru pareiškimu arba įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti tėvystę, įrašo civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo įrašą.
Duomenys apie motina įrašomi remiantis jos pasu ar jį atstojančiu asmens dokumentu. Duomenys apie tėvą įrašomi remiantis jo pasu ar pasą atstojančiu asmens dokumentu, teismo sprendimu ir gyventojų registro duomenimis. Pavardė, tautybė vaikui suteikiami: registruojant tėvystės pripažinimą - aukščiau išvardinta bendra tvarka, registruojant tėvystės nustatymą - paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė arba, motinos nurodymu, jam suteikiama tėvo pavardė ir tautybė. Išduodamas naujas vaiko gimimo liudijimas.
Įvaikinimas registruojamas civilinės metrikacijos įstaigoje, įregistravusioje vaiko gimimą, remiantis teismo sprendimu įvaikinti. Įregistravus įvaikinimą, duomenys apie vaiką įrašomi į įtėvių pasus ta pačia tvarka, kaip ir genetinių tėvų. Draudžiama be įtėvių sutikimo, o jiems mirus - be vaiko teisių apsaugos tarnybos leidimo pranešti civilinės metrikacijos įstaigoje esančius duomenis, iš kurių būtų galima nustatyti, kad įtėviai nėra įvaikio tėvai.
Pakeisti vardą, pavardę, tautybę leidžiama asmeniui sulaukus 18 metų amžiaus. Nustatytos formos prašymą pakeisti vardą, pavardę ar tautybę asmuo paduoda savo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigai.
Civilinės metrikacijos įstaiga, surinkusi visą medžiagą, ją siunčia miesto, rajono policijos komisariatui patikrinti.
Policijos komisariatas, surinkęs reikiamus duomenis apie asmenį, surašo pažymą. Jeigu asmuo buvo teistas, pažymoje turi būti nurodytas teistumo išnykimo terminas.
Civilinės metrikacijos įstaiga surašo nustatytos formos išvadą, siūlydama pakeisti arba atsisakyti pakeisti asmens vardą, pavardę, tautybę. Išvadą pasirašo civilinės metrikacijos įstaigos vadovas arba jo pavaduotojas, jo parašas tvirtinamas civilinės metrikacijos įstaigos herbiniu antspaudu. Ši išvada kartu su visa medžiaga (byla) siunčiama Teisingumo ministerijai. Medžiaga (byla) su patvirtinta ar nepatvirtinta išvada grąžinama ją atsiuntusiai civilinės metrikacijos įstaigai.