Kelmės rajono savivaldybės taryba nustatė nekilnojamojo turto, žemės ir jos nuomos mokesčius. Priminsime, kad įplaukos iš šių mokesčių papildo mūsų savivaldybės biudžetą. Konkretūs tarifai nustatomi individualiai kiekvienos savivaldybės ir tvirtinami savivaldybės tarybos, nes žemės mokesčio pajamos yra savivaldybės biudžeto sudedamoji dalis.
Pažvelkime atidžiau į šiuos mokesčius ir jų tarifus Kelmės rajone.
Nekilnojamojo Turto Mokestis
Politikai nustatė, kad juridiniai ir fiziniai asmenys mokės 0,5 proc. nekilnojamojo turto mokestį nuo jo vertės. Tačiau nustatė kelias išimtis, 3 proc. mokestį mokės ir nenaudojamų, neprižiūrimų, apleistų arba ne pagal paskirtį naudojamų pastatų savininkai.
2020 m. Kelmės rajono savivaldybė gavo 103,4 tūkstančių eurų nekilnojamojo turto mokesčio pajamų (planas 95 tūkstančiai eurų). Tai 19 tūkstančių eurų daugiau nei 2019 m.
Žemės Mokestis
Žemės mokesčio dydis priklausys nuo jos paskirties. Rajone daugiausiai yra žemės ūkio paskirties žemės, už kurią jos savininkai mokės 1 proc. tarifą. Mėgėjiškų sodų savininkai už tam skirtą žemę mokės 0,6, o už vandens ūkio - 0,7 proc. ir t.
Daugiausia - 4 proc. tarifą mokės žemės savininkai neprižiūrintys jos ir tie, kuriems priklausančioje žemėje yra naudingųjų iškasenų teritorijos. Už miškų paskirties žemę reikės mokėti 1,5 proc. Tiek pat teks atseikėti ir konservacinės žemės šeimininkams bei savininkams, kurių žemėje yra visuomeninės paskirties statiniai.
Mūsų rajono savivaldybė 2020 metais gavo 691,5 tūkst. eurų Žemės mokesčio pajamų (planas - 400 tūkst. eurų), t. y. 151 tūkst. eurų mažiau nei užpernai. Taip nutiko dėl to, kad 2019 metais žemės ūkio paskirties žemei buvo taikomas ne 1, o 1,2 proc.
Jei turite privačios žemės, esate žemės mokesčio mokėtojas. Šį mokestį administruoja ir žemės mokesčio deklaracijas parengia Valstybinė mokesčių inspekcija. Žemės mokesčio tarifas gali svyruoti nuo 0,01 iki 4,0 procentų žemės mokestinės vertės.
Lapkričio 15 d. yra paskutinė diena sumokėti žemės ir valstybinės žemės nuomos mokesčius.
Žemės Mokesčio Tarifų Palyginimas Šiaulių Regione
Kalbant apie žemės ūkio paskirties žemę, vieni mažiausių žemės mokesčio tarifų yra Šiaulių rajone: nuo 0,28 iki 0,68 proc., priklausomai nuo verčių zonos, kurioje yra žemės sklypas. Akmenės rajone tarifai svyruoja nuo 0,6 iki 1,2 proc., Joniškio rajone - 0,85 proc., Pakruojo rajone - 0,95 proc. Didžiausią - 1,0 proc. - žemės mokesčio tarifą yra patvirtinusios Kelmės ir Radviliškio rajonų savivaldybės. Šiaulių mieste šios paskirties žemei taikomas 0,1 proc.
Privačių namų valdų arba gyvenamųjų teritorijų paskirties žemės savininkai mažiausiai moka Kelmės rajono savivaldybėje - čia galioja 0,43 proc. tarifas. Akmenės rajone namų valdų žemė apmokestinama 0,6 proc., Joniškio - 0,68 proc., Radviliškio - 0,8 proc., Pakruojo - 0,9 proc.
Palankiausias žemės mokestis komercijai, pramonei bei sandėliavimui yra Radviliškio rajone: jie apmokestinami 0,8 proc. tarifu. Kelmės rajone nustatytas 1,0-1,1 proc., Akmenės - 1,2 proc., Pakruojo - 1,2-1,4 proc., Joniškio - 1,28-1,53 proc. tarifas. Šiaulių rajone tarifo intervalas svyruoja nuo 0,13 iki 3,76 proc. Šiaulių miesto gyventojai ir įmonės moka 0,4 proc.
Jeigu privatus žemės sklypas yra apleistas ir neprižiūrimas, visose savivaldybėse tokiu atveju taikomas maksimalus 4,0 proc.
Valstybinė mokesčių inspekcija pateikia informaciją, kiek žemės mokesčio už 2024 m. apskaičiuota Šiaulių regiono gyventojams ir juridiniams asmenims. Didžiausią sumą turėtų „sunešti“ Radviliškio rajono gyventojai, t. y. 1,2 mln. eurų. Nedaug atsilieka Šiaulių miestas: čia gyventojams apskaičiuotas žemės mokestis sudaro 1 mln. eurų. Trečiojoje vietoje yra Joniškio rajonas, kurio gyventojai turi sumokėti 956 tūkst. eurų žemės mokesčio, ketvirtojoje - Kelmės rajonas su 822 tūkst. eurų apskaičiuoto mokesčio. Pakruojo rajono gyventojai į savivaldybės biudžetą turėtų sumokėti 778 tūkst. eurų už privačią žemę, o Šiaulių rajono - 721 tūkst. eurų. Akmenės rajonas atrodo kukliausiai šioje pozicijoje: gyventojams apskaičiuota 315 tūkst.
Verslui apskaičiuoto žemės mokesčio sumos žymiai kuklesnės. Čia lyderiauja Pakruojo rajonas, kurio įmonės į biudžetą turi sumokėti 331 tūkst. eurų. Beveik perpus mažiau žemės mokesčio apskaičiuota Šiaulių miesto juridiniams asmenims - 161 tūkst. eurų, Joniškio rajono - 140 tūkst. eurų ir Radviliškio rajono - 136 tūkst. eurų. Šiaulių rajono verslininkai turėtų sumokėti 86 tūkst. eurų, o Akmenės rajono - 68 tūkst. eurų. Lengviausia žemės mokesčio „našta“ teko Kelmės rajono įmonėms: tik 35 tūkst.
US-Iran Attack: Trump's Final Warning! US Fighter Jets, Carriers Positioned For Possible Iran Strike
Lengvatos
Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas įpareigoja savivaldybes taikyti lengvatas senatvės pensininkams ir asmenims, kuriems nustatytas 0-40 proc. darbingumo lygis, bei nepilnamečiams vaikams. Politikai nustatė asmenims, kuriems nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. Pačios savivaldybių tarybos nusprendžia, koks bus neapmokestinamasis sklypo dydis šiems asmenims.
Šiaulių miesto savivaldybės taryba yra nustačiusi 7 arų neapmokestinamąjį dydį. Šiaulių rajone taikomas bene didžiausias 1,5 ha neapmokestinamasis sklypo kaimo vietovėje dydis ir 0,10 ha Kuršėnų mieste. Joniškio rajono valdžia šalia 0,15 ha neapmokestinamojo dydžio nustatymo papildomai remia smulkiuosius ūkius. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos sprendime aiškiai reglamentuotas žemės mokesčio pajamų dalies panaudojimas: „300,00 tūkst.
Valstybinės Žemės Nuomos Mokestis
Jei turite valstybinės žemės nuomos sutartį ar esate įsigiję nekilnojamąjį turtą, esantį „ant valstybinės žemės“, turite mokėti žemės nuomos mokestį. Šį mokestį jau nuo 2003 m. Nuomos mokestis už valstybinę žemę yra vienas iš savivaldybių biudžetų bendrų pajamų šaltinių. LR finansų ministerijos teigimu, jis sudaro apie 0,64 proc. nuo visų savivaldybių pajamų.
Nuomojant valstybinę žemę be aukciono, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės.
Už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, daugiausia mokės komercinės bei pramonės ir sandėliavimo paskirčių žemės nuomotojai. Jie už žemės sklypus, įregistruotus Registrų centre, mokės 1,6, o šioje valstybės įmonėje neįregistruotus sklypus - 4 procentus. Už pramonės ir sandėliavimo žemę, įregistruotą Registrų centre,teks mokėti 1,8, o už neįregistruotą 4 proc. Už nuomojamą valstybei priklausančią žemės ūkio paskirties ūkio žemę abiem atvejais reiks mokėti 1,9 proc. Specializuotų ūkių žemės sklypams nustatytas 1 proc. tarifas. O kultūros paveldo objektų ir gamtinių rezervatų žemės sklypams nustatytas 1,9 proc.
Šiais metais iš Žemės nuomos mokesčio į rajono biudžetą planuojama gauti 110 tūkst. eurų pajamų. 2020 metais šio mokesčio įplaukos į savivaldybės iždą sudarė 218 tūkst. eurų. Pajamų iš šio mokesčio savivaldybė galėjo gauti ir daugiau.
Pagal Finansų ministerijos atliktą pajamų iš žemės nuomos mokesčio surinkimą ir esamų tarifų dydžių įvertinimą, matyti, kad jeigu visos savivaldybės pakeltų mokesčius iki visų savivaldybių bendro vidurkio, šio mokesčio savivaldybės galėtų surinkti net iki 65 procentų daugiau, negu surenka dabar. Tokiu atveju pajamos iš valstybinės žemės nuomos taip pat galėtų būti net iki 65 procentų didesnės, o tai būtų apie 15 mln.
Valstybinės Žemės Nuomos Tarifų Palyginimas
Žemės ūkio paskirties valstybinės žemės nuomininkai mažiausiai moka Šiaulių, Akmenės ir Kelmės rajonuose. Šiaulių rajone, priklausomai nuo verčių zonos, tarifas svyruoja nuo 0,45 iki 1,17 proc., Akmenės - 1,2 proc., Kelmės - nuo 0,6 iki 1,9 proc., priklausomai nuo žemės naudojimo būdo ir pobūdžio. Pakruojo rajono ūkininkai moka 2,5 proc.
Valstybinė namų valdų žemė „švelniausiai“ apmokestinta Šiaulių mieste: 0,47 proc. tarifu. Joniškio ir Radviliškio rajonuose mokamas 1,5 proc.
Užsiimti komercija ar pramone valstybinėje žemėje palankiausia Akmenės rajone, kur šiai paskirčiai numatytas 1,5 proc. mokestis. Radviliškio rajone priimtas 2,0 proc.
Visose savivaldybėse maksimalus 4,0 proc.
Kaip ir skaičiuojant žemės mokestį, savivaldybės taiko neapmokestinamuosius dydžius valstybinės žemės sklypus nuomojantiems senatvės pensininkams, 0-40 proc. darbingumo lygį turintiems asmenims ir nepilnamečiams vaikams.
