Advokatų kontoros „TGS Baltic“ darbo teisės advokatė Indrė Mažeikaitė paaiškina, kuriais atvejais darbuotojui už padarytą žalą gali būti taikoma atsakomybė pagal Darbo kodeksą (DK), kokia ji galėtų būti ir kokie ribojimai taikomi.
„Pirmiausia reikėtų žinoti, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.
Nors 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus dabartiniam (DK) buvo atsisakyta su darbuotojais sudaromų visiškos materialinės atsakomybės sutarčių, tačiau visiško darbuotojų padarytos žalos atlyginimo DK neatsisakyta, jis reglamentuojamas kitaip: žalos atlyginimą susiejant su žalą padariusio darbuotojo kaltės forma“, - teigia I. Mažeikaitė.
Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, tačiau jos dydis negali viršyti daugiau nei 3 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių. Jei žala buvo padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo - ne daugiau nei 6 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių.
„Yra atvejų, kai darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą be apribojimų, pavyzdžiui, jei žala padaryta tyčia, neblaivaus darbuotojo, buvo pažeista pareiga saugoti konfidencialią informaciją ir kt. atvejais numatytais DK“, - teigia darbo teisės ekspertė.
Atsakomybės taikymo sąlygos
I. Mažeikaitė pažymi, kad darbuotojui atsakomybė pagal DK gali būti taikoma tik nustačius žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp žalos ir darbuotojo neteisėtų veiksmų, kaltę, taip pat nustačius dvi papildomas specialiąsias atsakomybės sąlygas: šalys pažeidimo metu buvo susijusios darbo santykiais, o žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.
„Tai reiškia, kad jei darbdavys darbuotojams yra nustatęs pareigą išjungti elektros prietaisus prieš išeinant iš ofiso, o darbuotojas to nepadaro, nors ir žinojo savo pareigą ir buvo su ja tinkamai supažindintas, pavyzdžiui, raštu - darbdavys galėtų reikalauti darbuotojo atlyginti padarytą žalą“, - komentuoja I. Mažeikaitė.
Darbuotojo padaryta žala darbdaviui taip pat galėtų būti laikoma: sugadinti įrenginiai, darbo priemonės, darbdavio automobiliai, konfidencialios informacijos pasisavinimas ar atskleidimas , darbuotojo netinkamai pagaminta ar paruošta produkcija, darbuotojo darbo pareigų neatlikimas, pavyzdžiui, nepagaminti produktai ir pan.
Žalos dydžio nustatymas
Advokatė išskiria, kad nustatant darbuotojo atlygintinos turtinės žalos dydį yra vertinama:
- Turto vertė, jo nusidėvėjimas;
- Ar darbdavys ėmėsi priemonių siekiant išvengti žalos atsiradimo, t.y. ar buvo laikomasi privalomų teisės aktų reikalavimų, ar buvo įtvirtinta pareiga darbuotojams elgtis saugiai ir, pavyzdžiui, išjungti elektros prietaisus, ar darbdavys anksčiau toleruodavo darbuotojų daromus pažeidimus, pavyzdžiui, paliktus neišjungtus elektros prietaisus ir pan.;
- Darbuotojo kaltės laipsnis ir veiksmai siekiant išvengti žalos. Pavyzdžiui, ar sužinojus apie gaisrą darbuotojas iškvietė tarnybas, ar gaisrą ignoravo, apsimetė, kad nematė ir pan.;
- Faktas, kiek patirtai žalai atsirasti įtakos turėjo darbdavio veiklos pobūdis ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika.
„Darbdaviui prieš reikalaujant iš darbuotojo(ų) atlyginti žalą, rekomenduotina žalos padarymo aplinkybes ištirti nuodugniai, sudarant tyrimo grupę ir pavedant jai pateikti išvadą dėl žalos padarymo aplinkybių, kaltų asmenų, žalos dydžio ir pan.“ - sako advokatė.
Štai pavyzdys, kaip gali atrodyti žalos atlyginimo procesas:
| Etapas | Veiksmai | Atsakingas asmuo |
|---|---|---|
| 1. Žalos nustatymas | Žalos fakto ir dydžio nustatymas. | Darbdavys/Tyrimo grupė |
| 2. Tyrimas | Žalos aplinkybių, priežasčių ir kaltų asmenų nustatymas. | Tyrimo grupė |
| 3. Sprendimas | Sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimas. | Darbdavys |
| 4. Įgyvendinimas | Žalos atlyginimo išieškojimas iš darbuotojo. | Darbdavys/Buhalterija |
Pareigos ir taisyklės turi būti aiškios
Advokatė primena - tam, kad būtų kuo mažesnė žalos atsiradimo rizika darbe, o jai atsiradus būtų rasti ir darbdavio, ir darbuotojo atžvilgiu teisingi sprendimai, darbdavys turėtų aiškiai apibrėžti darbuotojų pareigas vidiniuose teisės aktuose, pavyzdžiui, darbo tvarkos taisyklėse. Darbuotojai su tokiomis tvarkomis ar taisyklėmis turėtų būti supažindinti raštu, jos turėtų būti aiškiai iškomunikuotos, paaiškinant, ko iš darbuotojų tiksliai tikimasi. Taip pat darbdavys turėtų nustatyti ir žalos tyrimo procesą bei kas vyksta toliau, jau kilus žalai įmonėje.
„Net ir raštu nustačius darbuotojo pareigas, bet jų nesilaikymą toleruojant, ir tik iškilus žalos atvejui reikalaujant iš darbuotojo ją atlyginti, tokios aplinkybės gali būti vertinamos ne darbdavio, bet darbuotojo naudai.
Todėl darbdavys turi nepamiršti ir faktiškai kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi jiems nustatytų pareigų, o nustačius pažeidimo atvejus, net ir nesant žalos, aktyviai reaguoti, imtis atitinkamų priemonių“, - teigia „TGS Baltic“ advokatė I. Mažeikaitė.
Širvintų miesto gyventoja prieš kelias savaites internete pasidalino nuotraukomis, kuriose matyti, kaip buvo subraižyti jos automobilio šonai namo kieme, esančiame šalia policijos komisariato. Siekiant išsiaiškinti, kokia atsakomybė laukia tokių piktadarių ir ar daug širvintiškių kreipiasi į policiją dėl tokiu būdu sugadintų automobilių, buvo kreiptasi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariatą.
Administracinė atsakomybė už turto sunaikinimą ar sugadinimą
Policijos komisariatas informavo, kad administracinė atsakomybė numatyta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 115 straipsnį. Pagal šį straipsnį, už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą numatyta administracinė atsakomybė.
Statistika:
- 2018 m. pagal ANK 115 straipsnį buvo pradėta 12 administracinio nusižengimo teisenų, surašyti 5 protokolai. Iš jų dėl apgadintų automobilių pradėtos 4 teisenos, nustatyti du pažeidėjai.
- 2019 m. iki birželio 1 d. pradėtos 8 administracinio nusižengimo teisenos, surašyti 3 protokolai. Iš jų dėl apgadintų automobilių ANK teisenų nepradėta.
Visais atvejais dėl tyčinio turto sunaikinimo ar sugadinimo turi būti nukentėjusio asmens skundas registruotas policijoje. Tuomet pradedama administracinio nusižengimo teisena, siekiant nustatyti asmenį, padariusį administracinį nusižengimą.
Ikiteisminis tyrimas už turto sunaikinimą ar sugadinimą
Kai nukentėjusiajam padaryta žala viršija tris bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 187 straipsnį „Turto sunaikinimas ar sugadinimas“.
Statistika:
- 2018 m. buvo pradėti 8 ikiteisminiai tyrimai pagal BK 187 str.
- 2019 m. taip pat pradėti 8 ikiteisminiai tyrimai.
Vaizdo stebėjimo kameros Širvintose
Širvintų mieste yra 12 veikiančių vaizdo kamerų, priklausančių Širvintų savivaldybei, kurios užtikrina saugią aplinką.
Tokiu būdu gyventojai kurs saugią aplinką, užtikrins savo ir kitų visuomenės narių saugumą, bei padės policijai efektyviau ir greičiau ištirti nusikaltimus ar teisės pažeidimus.
Policijos pareigūnai pagal savo kompetenciją visada suteiks Jums informaciją, konsultuos ir patars visais klausimais, susijusiais su Jūsų saugumu, užtikrins viešąją tvarką ir Jūsų turto saugumą.
Taip pat raginama burtis ir kurti „Saugios kaimynystės“ grupes.