Tręšimas turi labai didelę reikšmę aviečių derliui. Trąšų trūkumą ar perteklių išduoda aviečių lapų spalva, augalų augimo greitis, stiebų kiekis krūmuose ir jų augumas, tarpubamblių ilgis. Tikslų trąšų poreikį galima nustatyti tik atlikus cheminius uogakrūmių lapų tyrimus laboratorijoje. O bendrieji aviečių auginimo ir tręšimo principai paprasti - humusinga dirva, iš mineralinių trąšų - azotas pavasarį, o kalis ir fosforas - rudeniop.
Organinės Trąšos Avietėms
Avietės geriausiai auga purioje ir humusingoje dirvoje, todėl labai didelė organinių trąšų svarba. Kiekvienais metais rudenį arba pavasarį dirva praturtinama 20 - 30 t/ha (2-3 kg/kv.m) perpuvusio mėšlo, geriausia jei pūdyto sluoksniuojant su durpėmis (1:1). Tokį mišinį rekomenduojama praturtinti 15-25 kg/t superfosfato (15-20 g kilogramui mišinio).
Mažėjant galimybių gauti mėšlo, jį galima pakeisti smulkintos žolės ir durpių mišinio kompostu. Šaknų zoną rekomenduojama papildomai užbarstyti 2-6 centimetrais storio durpių mulčiu. Jis neleis išgaruoti drėgmei, kurios trūkumui avietės labai jautrios. Didesnis derlius bus, jei žydėjimo ir butonatizacijos metu aviečių krūmai bus laistomi skiestomis paraugintomis srutomis. Galvijų mėšlas skiedžiamas vandeniu santykiu 1:2.2, paukščių mėšlas - 1:3. Paraugintos srutos dar skiedžiamos atitinkamai 1:5 ir 1:10 ir laistomos palei šaknis, kad neapdegintų lapų.
Mineralinės Aviečių Trąšos
Per sezoną gerai derantis avietynas iš hektaro paima apie 50 kg azoto, 65 kg kalio ir apie 15 kilogramų fosforo. Didžioji dalis šių mineralinių medžiagų panaudojma stiebams ir lapams užauginti. Jaunos avietės tręšiamos amonio salietra (azoto traša) 300 - 350 kg/ha ( 30-35 g/kv.m) per 3 - 4 kartus. Pirmasis tręšimas balandžio pradžioje, antrasis - gegužės pradžioje ir vėliau kas dvi savaites.
Derančios avietės tręšiamos anksti pavasarį ir žydėjimo pradžioje. Kasmet įterpiama 200 - 250 kg/ha ( 20-30 g/kv.m) amonio salietros. Pavasarį įterpiama didesnioji amonio salietros (arba kitos azoto trąšos) dalis - apie 2/3.
Remontantinėms avietėms reikia didesnio kiekio azoto trąšų - apie 250 - 300 kg/ha arba 25-30 g/kv.m amonio salietros.
Tręšiant amonio sulfatu trąšų kiekis didinamas apie 70 procentų. Pertręšti aviečių azotu negalima, nes pailgėja vegetacijos laikotarpis ir aviečių stiebai gali nesubręsti, o žiemą lengviau iššalti.
Kalio trąšomis tręšiama rudeniop, geriausia tokiomis, kurios neturi chloro. Tai gali būti kalio sulfatas arba kalimagnezija. Kasmetinė norma - 200- 250 kg/ha (20-25 g/kv.m) kalio sulfato arba 350-500 kg/ha (35-50 g/kv.m) kalio magnezijos.
Rudenį tręšiama ir fosforo trąšomis, jei jo dirvoje trūksta. Superfosfato įterpiama apie 150 kg/ha (15 g/kv.m).
Kalcio trąšos padeda pagerinti uogų išvaizdą ir geresnį išsilaikymą. Tręšiama per lapus 0,4 procentų kalcio salietros tirpalu. Maistinių medžiagų įsisavinimą pagerina antžeminis aviečių tręšimas kalcio trąšomis (nitroboras 200- 300 kg/ha arba 20-30 g/kv.m).
Aviečių Tręšimo Normos
| Trąša | Norma | Laikas |
|---|---|---|
| Amonio salietra (jaunos) | 300-350 kg/ha (30-35 g/kv.m) | Balandžio pradžia, gegužės pradžia, kas dvi savaites |
| Amonio salietra (derančios) | 200-250 kg/ha (20-30 g/kv.m) | Anksti pavasarį, žydėjimo pradžioje |
| Amonio salietra (remontantinės) | 250 - 300 kg/ha (25-30 g/kv.m) | Pavasarį |
| Kalio sulfatas | 200-250 kg/ha (20-25 g/kv.m) | Rudeniop |
| Kalio magnezija | 350-500 kg/ha (35-50 g/kv.m) | Rudeniop |
| Superfosfatas | 150 kg/ha (15 g/kv.m) | Rudenį |
| Nitroboras | 200-300 kg/ha (20-30 g/kv.m) | Pavasarį |
Mikroelementai Avietėms
Geležis avietėms labai svarbus mikroelementas. Esant jo trūkumai gelsta stiebų viršūnėlės, smulkios lapų gyslos pasidaro žalios. Tokiu atveju, peržydėjus avietėms kas savaitę 3-4 kartus purškiama geležies chelato tirpalu, kad augalai įsisavintų geležį per lapus.
Aviečių Krūmų Požymiai, Rodantys Trąšų Trūkumą Ar Perteklių
Azoto pakanka, jei tarpubambliai apie 10 centimetrų. Trumpesni rodo azoto trūkumą, ilgesnį perteklių. Lapai būna blyškesni.
Jei trūksta kalio, aviečių lapai smulkėja, ruduoja kraštai ir jie atrodo lyg apdeginti, nudžiuvę lapai ilgai kabo ant stiebų, vystosi tarpgyslinė lapų nekrozė.
Jei trūksta fosforo, formuojasi ploni stiebai, lapai purpurinio arba violetinio atspalvio, anksti krenta.
Jei trūksta magnio, apatiniai lapai gelsta, tarp gyslų - margi.
Kaip sodinti ir rūpintis savo sedulamedžiu
Geltonžiedės Sedulos (Cornus mas) Auginimas Lietuvoje
Šis augalas nėra paplitęs Lietuvoje, bet vyresnei kartai, kuri lankėsi Kryme ar Kaukaze, gali būti žinomas. Tas kas valgė geros šeimininkės paruoštą kizyl'o uogienę, jos skonio nepamirš visą gyvenimą. Šviežios uogos turi specifinį skonį, prisirpusios saldžiarūgštės, šiek tiek kartokos, aromatingos ir savo nepakartojamu skoniu gal kiek panašios į granato vaisiaus skonį.
Pirmą kartą sužinojau, kad šį augalą sėkmingai galima išauginti ir Lietuvoje. Tai buvo Kairėnų botanikos sode, 2013 metais. Apie 4 metrų sedula buvo aplipusi skaisčiai raudonomis uogomis, aplink čirškė būriai paukščių. Pabandžiau užauginti iš sėklų, tačiau tai gana sudėtinga. Sėklas rekomenduojama 1 metus stratifikuoti (laikyti šaltai drėgname smėlyje). Pavyko 2014 metais gauti keletą nedidelių sodinukų.
Pirmas derlius buvo gautas po 3 metų. 2022 metis geltonžiedė sedula subrandino rekordinį derlių. Geltonžiedė sedula žydi labai anksti pavasarį, dar prieš skraidant bitėms, todėl reikėtų sodinti sedulas kelias, kad lengviau apsidulkintų. Nors Kairėnų Botanikos sode auga vienišas kizyl'as, pilnas uogų.
Atstumai tarp atskirų augalų - 4 metrai. Kairėnų Botanikos sode sedula auga šiek tiek pavėsyje, apsupta daugybės augalų, kurie yra patikima užuovėja. Aš nutariau, kad sedulą reikėtų sodinti pietinėje sklypo dalyje, kiek ant pietryčių šlaito, kad būtų apsaugota nuo šiaurinių vėjų.
Kryme gausiai derančių kizyl'ų daugiausiai užtikau klintinuose kalnuose, o tai rodo, kad šis augalas mėgsta neutralią - šarminę dirvą. Literatūroje taip pat teigiama, kad tokia dirva geriausia šiam augalui.
Sedulos sodinimas
Iškasiau apie 80 cm gylio ir 80 cm pločio duobę, gana derlingoje žemėje su derlingu apie 40 centimetrų viršutiniu sluoksniu. Išėmus nederlingą apatinį sluoksnį į jo vietą sudėjau iškastas viršutines žemes ir velėną. Apie 40 centimetrų gylio duobei užpilti panaudojau itin derlingos žemės ir komposto mišinį, santykiu 2/1. Papildomai įdėjau 200 g kalkių granulių ir 100 g mineralinių trąšų.
Užpildytoje duobėje padaroma duobutė ir supilamas kibiras vandens. Susigėrus vandeniui įstatomas žemių gumulas su sedulos šaknimis. Kompostas sumaišomas su kalkių granulėmis, mineralinėmis trąšomis. Mišiniu apipilsiu šaknų gumulo šonus ir šiek tiek viršų. Sodinukas sodinamas 2-3 centimetrais žemiau nei augo vazone.
Geltonžiedė sedula pasodinta pietrytiniame šlaite, ištisus metus čia daugiausiai saulės. Nuo šiaurinių vėjų saugo šlaitas ir pastatas. Pasodinus reikia iš žemių suformuoti pylimą, kad susilaikytų vanduo. Geltonžiedė sedula nereikalauja daug priežiūros. Atspari sausroms, atspari ligoms, nedaug kenkėjų.
Sedulos genėjimas
Reikėtų skirti dėmesio genint sedulą. Sedula gali būti auginama kaip krūmas arba kaip medelis. Sedula gana gausiai leidžia atžalas tiek iš šaknų, tiek ant kamieno. Sedula suformuoj ilgametes vaisines šakutes. Norint turėti kokybišką derlių verta skirti dėmesio geltonžiedės sedulos genėjimui.
Jei augalo negenėti jis gali išaugti į 4 - 5 metrų medį. Pirmasis viršūnės nupjovimas galimas 3 - 4 metais. Tada sedula ims šakotis ir išleis keletą stiprių šakų. Kasmet patrimpinama stačiausiai einanti šaka, leidžiama stiprėti šoniniams ūgliams.
Vasarą galima trečdaliu/pusiau patrumpinti stipriai augančius horizontalius stiebus. Galima pašalinti vertikaliai augančius stiebus iki pirmos perspektyvios horizontalios šakos. Patrumpinimai daromi liepos mėnėsį kai apatinė pirmamečių stiebų dalis sumedėja. Vasarinis genėjimas leis augalui skirti daugiau medžiagų uogoms. Taip pt augalas dalį medžiagų skirs žemiau esantiems pumpuriams.
Sedulos tręšimas
Derlingais metais sedulą reikėtų patręšti mineralinėmis medžiagomis. Po derliaus surinkimo pabarstyti kalio ir fosforo trąšų. Medeliui galima skirti 50- 80 g kalio magnezijos ir panašiai tiek pat superfosfato. Pavasarį galima dar pridėti pusę kiekio kalio ir fosforo trąšų bei 50 - 70 g azoto mineralinių trąšų. Padauginus azoto trąšų derlius vėluos.
Ligos ir kenkėjai
Geltonžiedės sedulos atsparios ligoms. Pastebimos antraknozė ir bakteriozė nuo kurių atmiršta šakutės. Taip pat dažnai užpuola amarai. Savo sode atskirai nieko nedarau, dažniausiai susiderinama su vaismedžių pavasariniu purškimu. Kovo mėnėsį išpurškiama vario sulfato preparatais. Antrasis purškimas sisteminiais fungicidais dažniausiai prasileidžia nes prieš obelų žydėjimą geltonžiedė sedula žydi.
Geltonžiedės sedulos uogos subręsta netolygiai. O pas mane net du šalia augantys medeliai subrandina uogas dviejų savaičių skirtumu.
Patarimai Sodininkams
Medelyno stiprybė - greitai prigyjantys ir patikimi, prie lietuviško klimato prisitaikę augalai. Medelyne auginami medeliai, krūmai puikiai auga, adaptuojasi ir žiemoja. „Visa augalų išauginimui reikalinga sėklinė bazė yra čia pat vietoje, Raudondvaryje. Motininiai augalai taip pat auga pačiame medelyne, nuo jų renkamos sėklos, gyvašakės ir taip dauginami medeliai, krūmai. Pavyzdžiui, mūsų medelyne sėkmingai auginamas gelsvažiedis tulpmedis (Liriodendron tulipifera) atkeliavo iš Veliuonos parko.
Jau daugelį metų nesikeičianti tendencija - pušų populiarumas. Iš spygliuočių medžių populiariausios paprastosios pušys, paprastosios eglės (Picea abies), įvairios skiepytos eglės ir vakarinės tujos „Smaragd“ (Thuja occidentalis Smaragd), iš lapuočių - paprastasis ąžuolas (Quercus robur), liepa (Tilia), beržas (Betula). Iš gyvatvorių galima išskirti skroblą (Carpinus) - jį labai mėgsta apželdintojai. Vienintelė medelyne auginama gėlė - tikroji levanda (Lavandula angustifolia).
„Žinoma, populiaru ir tai, kas yra valgoma - šermukšniai (Sorbus aucuparia), geltonžiedė sedula (Cornus mas), sausmedis (Lonicera), aronija (Aronia) bei visi senoviniai augalai, turintys vaistinę vertę. Taip pat medelyno vadovė labai rekomenduoja įsigyti jau suformuotas, iškarpytas tujas, šiuo metu gausiai puošiančias medelyną: „VMU Raudondvario dekoratyvinių augalų medelyne galima įsigyti jau iš karto žmogaus rankomis suformuotų tujų, kadagių, kukmedžių, kurių įspūdingos formos tikrai papuoš sodą ar kiemą.
Medelyno lankytojai dažniausiai nori įsigyti bei pasisodinti jau paaugusius medelius. Dažnai žmonės atvažiuoja į medelyną pasidairyti, kaip užaugę medeliai atrodo, taip pat pasisemti idėjų, kokiais augalais galėtų papuošti savo sodybą. „Patikusį medį pirkėjas gali rezervuoti.
Medelių kasimas iš grunto šiuo metu jau yra baigtas. Atvirame grunte auginamus augalus galima įsigyti, sodinti pavasarį ir rudenį. Vasaros prekybai medelynas pasiruošia medelių, krūmų specialiuose konteineriuose-vazonuose, kadangi augalas vazone jau būna suformavęs šaknis ir jį galima sodinti bet kuriuo metų laiku.