Įmonės, turinčios pakankamai pelno, gali investuoti, plėsti savo veiklą, diegti naujas technologijas, skatinti ir motyvuoti darbuotojus, skirti lėšų jų kvalifikacijai kelti, kurti naujus produktus ar teikti paslaugas, ko pasekoje įmonė užimtų stabilią vietą rinkoje. Pelno siekimas yra siejamas su įmonės siekiu išgyventi konkurencinės rinkos sąlygomis.
Šiais laikais svarbiausias įmonių tikslas - būti konkurencinga, išsilaikyti šalies bei pasaulio rinkose ir aišku dirbti pelningai, nesvarbu koks jos dydis, veiklos sritis ar rūšis. Tam, kad pasiekti šiuos tikslus, įmonės naudoja įvairius būdus bei ieško sprendimų, tačiau ne visi jie duoda naudos. Kiekviena įmonė turi skirti didelį dėmesį savo finansinei būklei, taip pat analizuoti veiksnius, lemiančius pelną ir nuostolį. Šiam tikslui pasiekti būtina objektyviai įvertini įmonės veiklą tam, kad būtų priimami teisingi sprendimai. Pelno bei rodikliai yra vieni pagrindinių bei svarbiausių rodiklių įvertinti veiklos efektyvumą ir ar įmonė veikia pelningai. Tam yra skaičiuojami veiklos pelningumai.
Šiame darbe, analizuojant AB „Vilniaus degtinė“ finansines ataskaitas bus naudojama pelno sudėties, dinamikos ir struktūros analizė. Ji atliekama naudojantis pelno (nuostolio) ataskaita. Šiai analizei bus naudojama vertikalioji ir horizontalioji analizė, kurios padės palyginti šiuo atveju penkerių metų gautus rezultatus ir išsiaiškinti jų kitimo tendencijas.
Pelnas yra vienas iš pagrindinių finansinių rodiklių, kuris parodo įmonės ekonominės veiklos efektyvumą. Jis susijęs su visais įmonės veiklos rodikliais: turtu, kapitalu, pajamomis, sąnaudomis ir kt. Literatūroje akcentuojami įvairūs pelno, kaip ekonominės kategorijos ir įmonės veiklos rodiklio, aspektai.
Apibendrinus įvairių autorių pelno sąvokos apibrėžimus, galima teigti, kad bendriausia prasme pelnas yra bendrųjų pajamų ir bendrųjų kaštų skirtumas. Šis rodiklis labiausiai apibendrina įmonės veiklą, nes jis apima ir kitus įmonės rodiklius: turtą, kapitalą, pajamas, sąnaudas ir kt.
Pelno, kaip apibendrinančio įmonės veiklą rodiklio, analizė yra sudėtinga. Pelno analizės rezultatai prilauso nuo kitų finansinių rodiklių.
Rinkos ekonomikos salygomis daugiausia dėmėsio skiriama pelno rodiklių prognozei ir segmentinei analizei. Šiais laikais būtina ne tik dirbti pelningai, bet ir sugebėti pateikti vartotojams tokį produktą, kuris duotų jiems didesnę vertę. Taigi gamyba turi būti pelninga. Verslininkai turi žinoti, kad jų spredimai vartotojams turi duoti vertę, didesnę negu tos vertės pateikimo išlaidos. Toks požiūris nulemia ir sudėtingesnius analizės uždavinius, tačiau, norint įgyvendinti šiuolaikinio dinamiško verslo iškeltus uždavinius, pirmiausia reikia visapusiškai išanalizuoti įmonėje vykstančius reiškinius, pelno kitimo dinamiką, sudėtį ir struktūrą, išmanyti pelną formuojančius veiksnius ir jų įtaką įmonės veiklos finansiniams rezultatams.
Pelno analizėje tikslinga naudoti segmentinės analizės principą, nes ją atliekant tik visos įmonės mastu, atsiribojant nuo konkrečių padalinių, kitų segmentų nebus pasiektas pelno analizės visapusiškumas. Segmentinė analizė atskleidžia informaciją būsimų laikotarpių planams ir prognozėms sudaryti. Atliekant pelno segmentinę analizę, būtina ištirti pelno dydį kiekviename etape.
Horizantalioji analizė padeda nustatyti atitinkamų rodiklių dinamiką. Rodiklių dinamika apskaičiuojama absoliučiais dydžiais ir procentais, t.y. nustatomi nukrypimai nuo bazinių rodiklių. Ši analizė parodo finansinių rodiklių dinamiką, tačiau neišryškina priežasčių, dėl kurių įvyko rodiklių pakitimai.
Vertikalioje analizėje atitinkamas finansinės ataskaitos rodiklis yra lyginimas su bendru baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas bazinio dydžio procentais.
Veiksniai, lemiantys pelną
Prieš pradedant nagrinėti pelną lemiančius veiksnius, tiriama pelno sudėtis, struktūra ir dinamika. Ši analizė atliekama remiantis pelno (nuostolių) ataskaita. Iš jos apskaičiuojos bendrojo pelno sudedamosios dalys, jų struktūra bei dinamika.
Tipinė veikla yra ūkinės operacijos, susijusios su veikla, iš kurios įmonė keletą ataskaitinių laikotarpių gauna daugiausia pajamų ir kurią įmonė laiko pagrindine. Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuojami ir pateikiami ataskaitinio laikotarpio tipinės, įprastinės ir visos įmonės veiklos rezultatai bei ypatingieji straipsniai, t.y. straipsniai, kuriuose parodomi neįprastų, atsitiktinių, reguliariai nesikartojančių ūkinių įvykių rezultatai. Tam naudojami bendrojo, veiklos, įprastinės veiklos, pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą ir grynojo pelno (nuostolių) rodikliai. Įprastinės veiklos pelno (nuostolių) rodiklis parodo įmonės įprastinės veiklos rezultatus ataskaitiniu laikotarpiu. Pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą rodiklis parodo įmonės įprastinės veiklos ir ypatingųjų straipsnių rezultatą. Grynojo pelno (nuostolių) rodiklis parodo galutinį įmonės veiklos rezultatą, t.y.
Pelną įtakoja daugybė veiksnių, pagal kuriuos galima prognozuoti įmonės ateitį. Neatsižvelgiant į tai, kur sukuriamas pelnas, svarbu žinoti veiksnius, dėl kurių įtakos jis susiformuoja, jų poveikio kryptį ir stiprumą.
Iš paveikslo galima pastebėti, kad pelnui labai didelę įtaką daro išoriniai veiksniai (nestabili ekonominė ir politinė padėtis šalyje, mokesčių bei finansų sistemų kaita, infliacija, valiutų kursų skirtumai, konkurencija, gamtinės sąlygos ir kt.) bei vidiniai veiksniai (profesionalių darbuotojų bei vadovų stoka, prasti vadovų sprendimai, neprotingas išteklių naudojimas). Išorės veiksniai yra makroekonominio pobūdžio, kurie yra susiję su politiniais, teisiniais, kultūriniais, demografiniais, techniniais, ekonominiais procesais. Įmonės komercinę ūkinę veiklą, o kartu ir finansinį rezultatą veikia valstybės ūkinė politika, jos ekonominė sistema, vietinės veiklos sąlygos ir nagrinėjamos įmonės produkcijos paklausa. Vidaus veiksniai susiję su įmonės veiklos ypatybėmis, organizacine valdymo struktūra, materialiniais ir finansiniais ištekliais, kuriais įmonė disponavo nagrinėjimu laikotarpiu.
Pelningumo rodikliai
Norint objektyviai įvertinti įmonės veiklos efektyvumą įvairiais aspektais, jos konkurencingumą ir plėtros galimybes, nepakanka analizuoti absoliutinius pelno rodiklius ir jais remiantis priimti tam tikrus sprendimus. Pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikti pelno rodikliai dar neatskleidžia tikrojo įmonės vaizdo ir neatsako į klausimus, kiek reikės parduoti gaminių, atlikti paslaugų, padaryti investicijų, kad būtų galima uždirbti pelno. Geriausiai įmonės veiklos galutinius rezultatus atskleidžia pelningumo rodikliai. Iš jų ir sprendžiama, kokią realią naudą gaus akcininkai ir investuotojai, rizikuodami investuoti savo kapitalą.
Įmonės veiklos efektyvumo, vertybinių popierių ar jų portfelio pajamingumo vertinimas lyginant uždirbtą pelną ar pajamas (dividendus, palūkanas) su tam tikru pasirinktu dydžiu - apyvarta, kapitalu, akcijos nominaliąja verte ir pan.
Apibendrinant autorių pelningumo apibrėžimus, galima teigti, kad pelningumas yra uždirbto pelno ar pajamų lyginimas su tam tikru dydžiu t.y. Visus verslo rinkos dalyvius ypač domina pardavimo pelningumas.
Pardavimo pelningumo rodiklius skaičiuoja investuotojai, spręsdami, ar apsimokės jų investiciniai projektai ir ar nepernelyg didelė rizika, palyginti su numatomais rezultatais. Pardavimo pelningumo rodiklius tiria įmonių vadybininkai, priimdami sprendimus, kaip kontroliuoti produktų pardavimo savikaina bei kainas. Šis rodiklis parodo, kokia bendrojo pelno dalis atitenka vienai pajamų daliai, t.y. pardavimo vienetui.
Šio rodiklio kitimo ribos yra 10-35 proc. Jei rodiklis nesiekia 10 proc. įmonė negali padengti ūkininkavimo išlaidų, o jei viršija 35 proc. - gamybos pelningumas didelis. Manoma, kad bendrasis pelningumas ilgu laikotarpiu turėtų būtų stabilus (ne daugiau 5 proc. svyravimas). Iš šio rodiklio galima spręsti, ar pakankamas skirtumas tarp parduodamų prekių kainų ir jų gamybos sąnaudų. Juo remiantis galima kontroliuoti parduodamų prekių savikainą ir įmonės kainodaros politiką, vadovų gebėjimą parduoti savo produktus. Taip pat iš šio rodiklio paprastai sprendžiama, ar įmonei ne per brangiai kainuoja prekių gamyba ir pardavimas arba teikiamos paslaugos.
Veiklos pelningumo rodiklis rodo įmonės vadovų gebėjimą kontroliuoti veiklos sąnaudų formavimąsi ir veiklos pelningumą. Rodiklis parodo įmonės gauto pelno dar nesumokėjus mokesčių santykį su pardavimais. Rodiklis savo prasme artimas grynajam pelningumui. Skirtumas, kad skaičiuojant šį rodiklį prie grynojo pelno pridedamas pelno apmokestinimas, o tai leidžia palyginti įmonių su skirtingu apmokestinimu veiklos rezultatus. Rodiklis parodo, kokia grynojo pelno dalis tenka pardavimo vienetui. Išsivysčiusios rinkos sąlygomis jis svyruoja nuo 10 iki 25 proc. Vertinamas labia gerai, jei yra didesnis kaip 25 proc., gerai- didesnis už 10 proc., patenkinamai, jei mažesnis už 5 proc. Kaip matome, visi pardavimo pelningumo rodikliai skaičiuojami tam tikros veiklos pelną dalijant is pardavimo pajamų.
Ekonomikos literatūroje ir praktikoje didžiausias dėmesys skiriamas bendrajam ir grynajam pardavimo pelningumui.
Turto pelningumas parodo įmonės ilgalaikio bei trumpalaikio turto naudojimo efektyvumą, vadovų sugebėjimą jį valdyti ir kontroliuoti. Turto pelningumu domisi ne tik įmonių vadovai, bet ir išorės informacijos vartotojai. Neefektyvus turto naudoimas, netinkamas sandėliavimas tikrai nepritrauks investuotojų dėmesio. Rodiklis parodo, kiek grynojo pelno uždirba vienas turto euras. Parodo, kokia viso turto dalis susigrąžinama pelno pavidalu, t.y. apibūdinamas įmonės sugebėjimas pelningai naudoti turtą. Aukštesnė rodiklio reikšmė, jei nebuvo daromos investicijos, parodo efektyvesnį turto panaudojimą.
Rodiklis parodo, kiek pelno per metus uždirbama ilgalaikio turto euras. Reikia atkreipti dėmesį, kad ilgalaikio turto suma metų bėgyje mažėja dėl priskaičiuoto nusidėvėjimo, todėl yra rekomenduotina šio rodiklio skaičiavimus atlikti pagal realią rinkos ilgalaikio turto vertę. Ilgalaikis turtas lemia įmonės gamybinį pajėgumą, o jo naudojimo gerinimas yra svarbiausia sąlyga gamybos efektyvumui didinti. Gerėjant ilgalaikio turto naudojimui, didėja darbo našumas, gamybos efektyvumas. Ilgalaikio turto naudojimą geriausia gerinti dviem būdais, t.y.
Rodiklis parodo, kiek pelno per metus uždirbama trumpalaikio turto euras. Įmonės finansinės veiklos efektyvumą objektyviausiai parodo kapitalo pelningumo rodikliai. Kapitalo pelningumu labiausiai domisi kapitalo savininkai, investuotojai ir kreditoriai, nes iš šios grupės rodiklių spręsti apie investicijų pelningumą, jų naudojimo efektyvumą ir galimybę gauti dividendų. Nustatant kapitalo panaudojimo efektyvumą, dažniausiai skaičiuojami akcinio, nuosavo bei pastovaus kapitalo pelningumo rodikliai.
Nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis, dar vadinamas nuosavybės pelningumo rodikliu, tai savininkų investuotų lėšų panaudojimo efektyvumo matas. Išreikštas eurais rodo, kiek 1-nam nuosavo kapitalo eurui tenka grynojo pelno, t.y. parodo kokia investuotų savininkų lėšų dalis grįžta grynojo pelno forma. Padeda spręsti, kaip efektyviai panaudojamos savininkų lėšos. Labai priklauso nuo įmonės kapitalo struktūros. Šis parodo nuosavo kapitalo panaudojimą, t.y. kiek grynųjų pinigų yra gaunama iš nuosavo kapitalo panaudojimo. Šiuo rodikliu didžiausią susidomėjimą rodo investuotojai. Investuotojus domina tikroji jų nuosavybės grąža, t. y.
Rodiklis parodo pardavimo ,,kokybę“. Padeda įmonių vadovams spręsti apie kreditavimo galimybę.. Kai kurioms įmonėms pardavus prekes ne visada pavyksta laiku už jas gauti pinigus. Pardavus prekes, pinigai ne visada gaunami laiku, o tai ir atspindi pinigų grąžos iš pardavimų koeficientas. Rodiklis parodo turto panaudojimo efektyvumą ir yra turto pelningumo rodiklio pakaitalas. Kiekvienam įmonės vadovui yra svarbu žinoti, kiek realiai jo įmonės turimas turtas uždirba pinigų.
Apskaičiavus šiuos rodiklius galima atlikti įmonės veiklos pelningumo analizę.
AB „Vilniaus degtinė“ pavyzdys
Kompanijos „Vilniaus degtinė“ istorija prasidėjo XX amžiaus pradžioje, 1907m. Rokiškio rajono Obelių spirito varykloje, kuri anuomet priklausė grafams. Tais laikais čia buvo ruošiami gėrimai didikų stalui. Prabėgo beveik 100 metų. Keitėsi gėrimų receptūros, buteliai ir etiketės, tobulėjo gamybos procesas. Didžiąją bendrovės produkcijos dalį sudaro degtinė. Populiariausios yra „Bajorų“, „Sobieski“ ir „Karvedys“. Bendrovė gamina ir trauktines bei likerius. Didžioji dalis produkcijos gaminama tik iš natūralių komponentų - riešutų, uogų, vaisių, sulčių, medaus.
1995m. „Vilniaus degtinė“ buvo reorganizuota į specialiosios paskirties akcinę bendrovę. 2003 m. lapkritį daugiau nei 80 proc. bendrovės akcijų įsigijo Prancūzijos koncernas BELVEDERE S.A. Prancūzijos kompanija BELVEDERE SA turi bendras arba antrines įmones daugiau nei 25 užsienio šalyse. Jos specializacija - stipriųjų alkoholinių gėrimų gamyba, prekyba bei prekių ženklų kūrimas ir valdymas. Šiuo metu koncernui BELVEDERE S.A. Didžiausios BELVEDERE SA antrinės įmonės yra Rusijoje, JAV, Lenkijoje, Bulgarijoje. Koncernas valdo keletą gamyklų Lenkijoje, Bulgarijoje, Lietuvoje, kur gamina degtinę, trauktines, vyną bei kitus alkoholinius gėrimus.
Planuodama didinti alkoholinių gėrimų pardavimus pasaulinėje rinkoje, BELVEDERE SA bendradarbiauja su alkoholio gamintoja...
tags: #turto #siekimas #literaturoje