Turto savininko pareiga atlyginti žalą

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (LR CK) 6.263 straipsnis nustato, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui. To paties straipsnio antroje dalyje nustatytas visiškas žalos atlyginimo principas.

Nesant mechanizmo, kuris leistų atlyginti asmeniui padarytą žalą, LR CK nuostatos taptų deklaratyvios, o asmeniui padaryta žala liktų neatlyginta. Todėl kalbant apie žalą bei jos atlyginimą, būtina kalbėti apie teisinį mechanizmą, kuris užtikrina žalos atlyginimą, t. y. civilinę atsakomybę.

Civilinei atsakomybei būdingas dualizmas, t.y. jos skirstymas į sutartinę ir deliktinę. Kaip rodo praktika, šis civilinės atsakomybės rūšinis skirstymas turi ir praktinės reikšmės. Be to, ne visada yra lengva nustatyti, kokios atsakomybės rūšies, atlyginant asmeniui padarytą žalą, reikia taikyti.

Civilinės atsakomybės taikymas, nesvarbu ar deliktinės, ar sutartinės, galimas esant visoms keturioms sąlygoms (išskyrus tam tikras išimtis): žalai, kaltei, neteisėtiems veiksmams ir priežastiniam ryšiui. Ne visada šios keturios atsakomybės sąlygos suprantamos tikrąja jų paskirties prasme. Ypatingai daug problemų kelia atsakomybės be kaltės instituto taikymas.

Civilinės atsakomybės sąlygos

Civilinės atsakomybės taikymo apimtį nusako priežastinis ryšys. Nuo pasirinktos priežastinio ryšio teorijos priklauso, ar asmuo bus atsakingas už padarytą žalą ir jam kils prievolė tą žalą atlyginti. LR CK 6.247 str. numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

LR CK komentaro autoriai nuomone, toks įstatymų leidėjo pateiktas priežastinio ryšio apibūdinimas leidžia daryti išvadą, kad LR CK įtvirtina lankstaus priežastinio ryšio doktriną, kuri leidžia atsižvelgti teismui į teisėtus ieškovo ir atsakovo interesus bei daugelį kitų reikšmingų aplinkybių.

Pažymėtina, kad atsižvelgimas į ieškovo ir atsakovo interesus bei daugelį kitų reikšmingų aplinkybių, savaime neatskleidžia lankstaus priežastinio ryšio doktrinos turinio. Žala kaip ir jos atlyginimas nėra savitikslis dalykas, žalos atlyginimo paskirtis atsiskleidžia per funkcijas. Lietuvoje tiek teismų praktika, tiek teisės doktrina pateikia išvadas, kad žalos atlyginimo funkcija išimtinai kompensacinė.

Palyginus Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintą teisinį reguliavimą bei atsižvelgiant į vakarų teisės doktriną, galima įžvelgti tam tikrų prieštaravimų bei neatitikimų Lietuvoje formuojamai nuostatai, kad žalos atlyginimo funkcija išimtinai - kompensacinė.

Žalos padariusio asmens civilinei atsakomybei būdingas dualizmas, t.y. jos skirstymas pagal atsiradimo pagrindą į sutartinę ir deliktinę. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda pažeidus sutartį, o deliktinė - padarius deliktą, t.y. atsakomybė, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Šias atsakomybės rūšis skiria skirtingi ieškinio senaties terminai, deliktinei galioja 3 metų senaties terminas, o sutartinei - bendras 10 metų senaties terminas. Taip pat, nevienodi atsakomybės nustatymo principai.

Šios gali reguliuoti atsakomybės apimtį arba visai jos netaikyti, o deliktinės atsakomybės atveju tokie susitarimai negalimi. Pažymėtina, kad skiriasi ir kaltė. Sutartinėje atsakomybėje ji preziumuojama LR CK 6.248 str. Kitas esminis momentas taikant civilinę atsakomybę yra tas, kad nepripažįstama civilinės atsakomybės rūšies konkurencija.

Civilinis ieškinys yra priemonė priverstinai išieškoti žalą, kai kaimynas atsisako ją atlyginti gera valia. Pagrindinė taisyklė yra paprasta: kiekvienas asmuo privalo elgtis taip, kad savo veiksmais (arba neveikimu) nepadarytų žalos kitiems. Jei ši pareiga pažeidžiama, atsiranda prievolė atlyginti padarytą turtinę žalą.

Teisme pareikštas ieškinys turi remtis visiško nuostolių atlyginimo principu. Daugiabučių namų gyventojams dažnai kyla klausimas: ką daryti, jei kaimynas teigia, kad „vamzdis trūko netyčia“? Svarbu žinoti, kad statinių (įskaitant butų inžinerinę įrangą) savininkai atsako už žalą, padarytą dėl statinio trūkumų, net jei nėra jų tiesioginės kaltės.

Žalos faktas

Reikia tiksliai apskaičiuoti turtinę žalą.

Lietuvoje galiojantys įstatymai numato, jog žalą, padarytą dėl pastatų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų (pavyzdžiui gaisro), privalo atlyginti šių objektų savininkas. Pastato savininkui civilinė atsakomybė nekyla, jeigu jis įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Didelis neatsargumas - tai nesiėmimas priemonių pasekmių išvengimui ar tų pasekmių nenumatymas, nors jų kilimo galimybė yra akivaizdi. Tuo tarpu nenugalima jėga yra neišvengiamos ir prievolės šalių nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos.

Statinio savininkas atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu įrodo kad žala atsirado dėl aplinkybių, kurių jis negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.

Taigi tik įrodžius visus nenugalimos jėgos požymius arba nukentėjusio asmens, nagrinėjamu atveju kaimyno, tyčią ar didelį neatsargumą, pastato savininkas atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės ir jam nekyla pareiga atlyginti gaisro metu kaimyniniam pastatui padarytą žalą. Visais kitais atvejais kaimynas turi teisę reikalauti gaisro metu jam padarytos žalos atlyginimo.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar kartu su turto (pastato) draudimu buvo apdrausta turto savininko civilinė atsakomybė. Esant tokiam draudimui, gaisro metu kaimyniniam pastatui padarytą žalą privalo atlyginti ne pats pastato savininkas, o draudikas, apdraudęs jo civilinę atsakomybę.

Žalos atlyginimo reikalavimas baudžiamajame procese

Nusikalstamos veikos pasekmės gali būti labai įvairios - nuo turto praradimo ar nuo sveikatos sužalojimų iki artimo žmogaus netekties. Kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nesukeltų žalos kitiems.

Jei žala vis dėlto atsiranda, nukentėjusysis, patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę reikalauti, kad jo patirti nuostoliai būtų atlyginami, o ją padaręs asmuo privalo už ją atsakyti.

Paprastai žalos atlyginimo reikalaujama baudžiamajame procese. Jei patyrėte turtinę arba neturtinę žalą dėl nusikalstamos veikos, byloje turėtumėte pareikšti civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys paprastai pareiškiamas iškart po to, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas. Tokiu atveju ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai turi pareigą rinkti ir įrodymus, pagrindžiančius civilinį ieškinį. Kaip minėta, Jūs galite reikalauti, kad kaltininkas atlygintų ir turtinę, ir neturtinę žalą.

Taip pat turėtumėte atkreipti dėmesį į tai, kad kai kuriais atvejais galima reikalauti, kad kaltininko padarytą žalą atlygintų kiti asmenys (pvz.: tėvai turėtų padengti jų nepilnamečių vaikų pavogto turto išlaidas, įmonė turėtų padengti žalą, padarytą dėl jų samdomų vairuotojų sukeltų eismo įvykių ir pan.).

Jei byloje pareiškiamas civilinis ieškinys, apkaltinamajame nuosprendyje nurodoma, kokia žala turi būti atlyginta ir kokios sumos turi būti sumokėtos nukentėjusiajam.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas gali arba atmesti civilinį ieškinį (jei teismas nusprendžia, kad kaltinamasis nepadarė jam ar jai inkriminuotų veikų) arba palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą, t. y. palikti jį spręsti civilinio proceso tvarka (jei teismas nusprendžia, kad inkriminuotos veikos nebuvo nusikalstamos). Tokiu atveju Jūs turėtumėte teisę pakartotinai pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.

Pavyzdžiui, turtinė žala gali būti įvairaus pobūdžio: prarastų, sugadintų daiktų vertė, gydymosi, laidojimo, kapavietės tvarkymo išlaidos. Ar gali būti atlygintos dar nepatirtos išlaidos, pavyzdžiui, už tik planuojamą operaciją? Tokios išlaidos taip pat gali būti pripažįstamos nusikalstama veika padaryta žala, jei iš konkrečių bylos duomenų bus nustatyta, kad tokios išlaidos yra realios, t. y.

Neturtinė žala - tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad moralinė (neturtinė) žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę (moralinę) žalą paskirtis - sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas - jokie pinigai, joks materialus turtas - negali atstoti.

Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Jeigu Jūs patyrėte nuostolių ar dėl kito asmens neteisėtų veiksmų (neveikimo) Jums ar Jūsų turtui atsirado žala, galime padėti ją atgauti. Paskaičiuojame žalos dydį ir laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, rengiame pretenzijas bei ieškinius/atsiliepimus, kad kliento padėtis būtų atstatyta ir jis atgautų maksimalią patirtų nuostolių ir žalos sumą.

Jeigu žalą padarėte Jūs kitam asmeniui, padedame sumažinti žalos dydį, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į paties žalą patyrusio asmens elgesį ir kt. aplinkybes bei išspręsti situaciją kuo mažesniais kaštais.

Mūsų kontoros teisininkai turi ilgametę patirtį ruošiant ieškinius/atsiliepimus dėl nuostolių atlyginimo šiose srityse:

• Nuostolių atlyginimas pastebėjus broką statybų metu arba nusipirkus nekilnojamąjį turtą, namą/ butą su defektais;
• Nuostolių atlyginimas nuomininkui atlaisvinus išnuomotas patalpas, kurios nuomininko buvo apgadintos;
• Nuostolių atlyginimas buto užliejimo atveju;
• Nuostolių atlyginimas dėl bet kokio kito turto sugadinimo;
• Nuostolių atlyginimas, kai nevykdomos šalių pasirašytos sutartys;
• Nuostolių atlyginimas nusipirkus transporto priemonę su paslėptais defektais;
• Kiti atvejai, kai buvo patirti nuostoliai dėl neteisėto veikimo ar neveikimo.

Taip pat mūsų kontoros teisininkai ne tik surašo reikalingus dokumentus teismui, tačiau kliento vardu surenka reikalingas pažymas iš registrų, atstovauja klientus civilinėse bylose, teikia būtinus dokumentus teismui kliento vardu.

Ką daryti, jei užliejo butą?

Jei kaimynai užliejo butą, situacija yra ne tik nemaloni, bet ir brangi. Pavyzdžiui, kai sprogsta vamzdis ar plyšta žarnelė viršuje esančiame bute, žala apima ne tik Tavo butą, bet ir baldus, elektros prietaisus bei grindis.

Vos pastebėjus, kad užliejo butą, svarbiausia yra išlikti ramiam. Pirmiausia, sustabdyk vandens tekėjimą. Jeigu vanduo teka iš Tavo buto, užsuk vandens ventilius. Jeigu jis bėga iš kaimynų, kuo greičiau susisiek su jais ar namo administratoriumi, kad būtų užsuktas bendras stovas. Tada išjunk elektrą, nes trumpasis jungimas gali būti pavojingas. Kai vanduo sustabdytas, imkis gelbėti turtą. Kilimus, baldus ir daiktus perkelk į sausas vietas, surink likusį vandenį. Patalpas vėdink, naudok drėgmės surinkėjus arba šildytuvus, bet ne per karštus, kad paviršiai nesutrūkinėtų.

Jei turi buto draudimą ar turto draudimą, kreipkis į savo draudimo įmonę, kad gautum išmoką už patirtus nuotolius. Net jei emocijos verda, nepamiršk, kad visa, kas įvyko, turi būti užfiksuota. Nufotografuok ar nufilmuok buto būklę, vandens dėmes, šlapius baldus, grindis. Dar geriau yra kreiptis į įvykio nustatymo ekspertą dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Namo administratorius taip pat turi būti informuotas apie įvykį. Jis fiksuoja avarijos vietą, surašo aktą ir, jei reikia, iškviečia avarinę tarnybą.

Jei kaimynai užliejo butą, bet turto draudimo nėra, atgauti pinigus už žalą įmanoma, tačiau procesas bus ilgesnis ir sudėtingesnis. Pagal Lietuvos teismų praktiką, buto savininkas privalo naudotis savo turtu taip, kad nedarytų žalos kitiems. Jei įrodyta, kad vanduo tekėjo iš viršuje esančio buto, kaimynas turi atlyginti nuostolius.

Kai turi būsto draudimą nuo užliejimo, viskas vyksta greičiau ir paprasčiau. Kuo greičiau pranešk draudimo bendrovei apie įvykį - tai galima padaryti internetu ar telefonu. Ekspertas įvertins žalą, sudarys aktą ir paskaičiuos kompensaciją. Draudimas gali padengti ne tik remonto išlaidas, bet ir patalpų džiovinimą, kvapų naikinimą ar laikino būsto nuomą, jei bute gyventi neįmanoma.

Jeigu kaimynas vengia atsakomybės, nesutinka kompensuoti žalos ar kaltina kitus, verta kreiptis į teisininką. Įvykio nustatymo eksperto surašytas protokolas yra svarbus įrodymas, kad užliejimo šaltinis buvo būtent kaimynų butas viršuje.

Kai užliejo butą, svarbiausia reaguoti iš karto - stabdyti vandens tekėjimą, fiksuoti žalą, informuoti namo administratorių. Turto draudimas nėra privalomas, bet jis tikrai palengvina kančias. Jis ne tik padeda greičiau atgauti pinigus už patirtus nuostolius, bet ir sutaupo nervų bei laiko. Jei kaimynai užliejo Tavo butą, o draudimo neturi, nenusimink, nes teisinės priemonės gali padėti.

Žalos atlyginimo procesas dažnai tampa sudėtingas ir varginantis. Galime padėti gauti patirtos žalos tiek turtinės tiek moralinės (neturtinės) atlyginimą. Žinome, kad jokie pinigai nesugrąžins sveikatos ar ramybės, tačiau teisingas žalos atlyginimas gali palengvinti patirtas kančias ir suteikti moralinę satisfakciją. Įstatymas stojasi jūsų pusėn, tačiau be profesionalios pagalbos žalos atlyginimo procesas dažnai tampa sudėtingas ir varginantis. Galime padėti gauti patirtos žalos tiek turtinės tiek moralinės (neturtinės) atlyginimą.

6.249 straipsnis. 1. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. 2. Jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. 3. Teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe.

Žalos atlyginimo tipai

Kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nesukeltų žalos kitiems. Jei žala vis dėlto atsiranda, nukentėjusysis, patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę reikalauti, kad jo patirti nuostoliai būtų atlyginami, o ją padaręs asmuo privalo už ją atsakyti. Tačiau realybė tokia, kad kaltajam asmeniui atrodo, jog nukentėjusysis nepagrįstai daug reikalauja. O nukentėjusiajam atrodo, kad kaltininko padaryta žala yra daug didesnė nei vertina pats kaltininkas. Tad pasiekti kompromisą be teismo yra itin sunku.

⚖️ Teisminis procesas, priklausomai nuo bylos sudėtingumo ir pobūdžio, vyksta nuo 2 mėnesių iki kelerių metų. Nukentėjusiajam teismo priteista skola iš kaltininko niekur nedingsta, net jei jis (kaltininkas) tuo metu visiškai neturi jokių pajamų ar turto. Jei kaltininkas geranoriškai nesumoka teismo priteistos sumos, nukentėjusysis, turintis įsiteisėjusį teismo sprendimą, bet nesulaukęs geranoriško skolininko sumokėjimo, kreipiasi į pirmosios instancijos teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, kuris yra pagrindas skolos išieškojimui.

Teismas išduoda nukentėjusiojo prašomą vykdomąjį raštą. Su gautu vykdomuoju raštu, nukentėjusysis kreipiasi į antstolį. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, pradeda jo vykdymo procesą. Antstolis sulaukęs, kada kaltininkas įsidarbina, paveldi kokį turtą, galbūt gauna dovanų ar laimi loterijoje, iškart "prisistato" dėl žalos atlyginimo.

Civilinė atsakomybė (CK.

1. Neteisėti veiksmai ⚠️❌ (veikimas ar neveikimas) - kai pažeidžiama įstatyme, sutartyje nustatyta ar bendro pobūdžio pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai (CK.
2. Žala ir nuostoliai 💶❤️‍🩹- turtinis netekimas, patirtos išlaidos, negautos pajamos, taip pat neturtinė žala (skausmas, reputacijos pablogėjimas ir pan.) (CK. 6.249 straipsnis, CK.

• Turtinė žala: patirtos išlaidos, negautos pajamos, žalos prevencijos bei bylinėjimosi išlaidos, taip pat reali ar tikėtina būsima žala (CK. 💶
• Neturtinė žala: kai ji padaryta nusikaltimu, asmens sveikatai ar gyvybei, reputacijai, orumui, emocinei būsenai ir kitais įstatyme nustatytais atvejais (CK. 👉
• Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju (CK.

Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. Atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t.

Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai.

Šalių susitarimai dėl civilinės atsakomybės netaikymo ar jos apribojimo (CK. Šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja.

tags: #turto #savininko #pareiga #atlyginti #zala