„Blokdiagrama“ - tai grafinis vaizdas, kuriame naudojami stačiakampiai blokai (kvadratas, stačiakampiai) ir rodyklės, siekiant pavaizduoti sistemos, proceso ar algoritmo struktūrą, veikimo principą ar komponentų sąveiką.
Blokdiagramos plačiai naudojamos įvairiose srityse, siekiant vizualiai perteikti sudėtingus procesus ir sistemas.
Pavyzdžiai, kaip blokdiagramos gali būti naudojamos:
- Sistemos komponentų atvaizdavimas
- Proceso etapų iliustravimas
- Algoritmo veikimo principo paaiškinimas
Žemiau pateikiami keli konkretūs blokdiagramų panaudojimo pavyzdžiai:
Kompiuterinės sistemos blokdiagrama
Blokai gali rodyti pagrindinius komponentus:
Pavyzdinė kompiuterio blokdiagrama
Įvesties įrenginiai (klaviatūra, pelė) → centrinis procesorius → atmintis → išvesties įrenginiai (monitorius, spausdintuvas).
Užsakymo vykdymo procesas
Blokdiagrama gali iliustruoti užsakymo vykdymo etapus:
Užsakymo vykdymo procesas blokdiagramoje
Užsakymo gavimas → Apmokėjimo patikrinimas → Prekių paruošimas → Pristatymas → Užsakymo užbaigimas.
Skaičiaus lyginumo nustatymo algoritmas
Blokdiagrama gali pavaizduoti algoritmą, nustatantį, ar skaičius yra lyginis:
Skaičiaus lyginumo algoritmas blokdiagramoje
Pradžia → Įvesti skaičių → Ar skaičius lyginis? (šakinis blokas su "Taip/Ne") → Jei taip: Atspausdinti "Lyginis" → Pabaiga.
Enciklopedinis kompiuterijos žodynas
Enciklopedinis kompiuterijos žodynas (sutrumpintai EKŽ) skiriamas programinės įrangos gamintojams ir lokalizuotojams, verčiantiems programas į lietuvių kalbą ir adaptuojantiems jas lietuviškai kultūrinei terpei - kad jiems būtų lengviau sudaryti ir parinkti komandų, parinkčių, parametrų pavadinimus, versti kompiuterio pranešimus, rengti elektroninius žinynus ir kitus darbui su kompiuteriu reikalingus tekstus.
Enciklopediniame kompiuterijos žodyne aprašyti ne tik kompiuterijos, informatikos terminai, bet ir įvairūs kiti žodžiai ar jų junginiai, kurie rodomi kompiuterio ekrane. Tai komandų, mygtukų pavadinimai, užrašai dialogų languose, trumpi programų pranešimai, nurodymai ir pan. Dauguma jų yra bendrinės kalbos žodžiai, išreikšti įvairiomis kalbos dalimis (veiksmažodžiais, būdvardžiais, prieveiksmiais, pvz.: įdėti, tolydus, gerai).
Tokių žodžių arba jų junginių šiame žodyne yra gana daug, t. y. į šį žodyną įtraukti kompiuterijai būdingi leksiniai vienetai, ne vien tik terminai, kurie turėtų būti išreikšti daiktavardžiais. Būdvardžiai atlieka pažymimųjų žodžių funkciją rūšiniuose terminuose, jie pateikiami paprasta (neįvardžiuotine) vyriškosios giminės forma, skliaustuose nurodoma moteriškosios giminės galūnė.
Žodyno struktūra
Pagrindinės šio žodyno leksinio vieneto straipsnio dalys yra leksinis vienetas, jo aprašas, dažnai pateikiant išsamesnius paaiškinimus, iliustracijas ir vartojimo pavyzdžius, vienas ar keletas atitikmenų anglų kalba. Leksinio vieneto straipsnyje paprastai rodomi jo ryšiai su kitais leksiniais vienetais (nuorodomis).
Paaiškinimuose pateikiama patarimų programinės įrangos lokalizuotojams, kaip jie turėtų parinkti tinkamą lietuvišką atitikmenį painesniems, kartais žargoniškai vartojamiems angliškiems žodžiams. Nemažai leksinių vienetų straipsnių turi dalį „Dar vartojama“, kurioje išvardijami žodyne neaprašyti, bet kompiuterių programose arba literatūroje sutinkami sinonimiškai vartojami leksiniai vienetai, kurie nėra neteiktini, bet tikimasi, kad jų vartosena mažės.
Paaiškinimų gali ir nebūti, jeigu leksinis vienetas pakankamai aiškus iš apibrėžties. Vartojimo pavyzdžiuose išvardijami iš leksinio vieneto sudaryti rūšiniai vienetai, ypač žodyne aprašytieji.
Į žodyną įtraukta ir neteiktinų leksinių vienetų (dažnesnių vartosenoje). Jie žymimi ntk. plg. dar žr. žr. ntk.
Rengiant žodyną buvo naudotasi šaltinių sąraše išvardytais žodynais, sulietuvintos programinės įrangos tekstynais. Žodyno rengėjai yra patys sulietuvinę per dešimtį skirtingų valstybių ir bendrovių kompiuterių programų. Visa tai turėjo įtakos vienodinant ir sisteminant lietuviškąją kompiuterijos terminiją, nes angliškoji kol kas sistemingumu nepasižymi - gana dažnai skirtingų valstybių bendrovės arba skirtingų operacinių sistemų autoriai vartoja skirtingus terminus.
2003 metais Informacinės visuomenės plėtros komitetui (IVPK) inicijuojant ir remiant imtas rengti „Enciklopedinis kompiuterijos žodynas“, susidedantis iš 2000 kompiuterijos leksinių vienetų aprašų - straipsnių, daugelis su iliustracijomis. Elektroninė versija buvo publikuota „Likit.lt“ svetainėje, organizuotas visuomeninis žodyno svarstymas.
2005 metais žodyną aprobavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija, jis buvo išspausdintas (V. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikova. Enciklopedinis kompiuterijos žodynas. 2005 metais pradėtas rengti antrasis papildytas Enciklopedinio kompiuterijos žodyno leidimas, toliau finansuojant IVPK.
2008 m. žodynas buvo aprobuotas ir išspausdintas jo antrasis leidimas, turintis 4000 leksinių vienetų aprašų (V. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikova. Enciklopedinis kompiuterijos žodynas, II papildytas leidimas.
2010-2011 m. metais parengtas trečiasis žodyno leidimas. Peržiūrėti aprašai, išbraukta kelios dešimtys pasenusių straipsnių ir maždaug tiek pat įtraukta naujų, pradėta įgarsinti leksinius vienetus.
2012 metais pradėtas rengti ketvirtasis Enciklopedinio kompiuterijos žodyno leidimas. Ketvirtasis žodyno leidimas parengtas pagal projektą „Visuomenei aktualios programinės įrangos lokalizavimas, programoms reikalingų priemonių sukūrimas“, kuris 2012-04-01-2014-09-30 buvo vykdomas pagal priemonę „Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje“ (VP2-3.1-IVPK-12-K).