Žmogui yra svarbus sveikas ir komfortiškas mikroklimatas gyvenamojoje patalpoje. Susidomėjimas tvarumu Lietuvoje auga kasmet - gyventojai vis daugiau dėmesio skiria prekių pakuotėms arba įsigyja daiktus iš antrų rankų.
Oro Kokybė Ir Jos Svarba
Oro kokybė yra vienas iš svarbiausių faktorių, nes jis tiesiogiai įtakoja mūsų savijautą ir sveikatą, tačiau ją pajusti nėra taip paprasta. Žinoma, jei ore tvyro nemalonus kvapas - reaguojame iškart, taip pat akimirksniu suprantame kokiu oru kvėpuojame, šaltu ar karštu. Paprastai tam, kad nustatyti oro santykinį drėgnį, tikslią temperatūrą, CO2 (žmonių, gyvūnų iškvepiamas produktas, kai kurių kitų procesų išskiriamas anglies dvideginis), mums reikalingi matavimo prietaisai, kurie gali būti naudojami tiek atskirai tiek komplektuojami į vėdinimo sistemas.
Oro Drėgmės Svarba
Šaltuoju metu miestiečiai, gyvenantys butuose, dažnai susiduria su tokią problemą kaip pernelyg sausas oras patalpoje. Žmonės irgi kenčia - oda tampa sausa, peršti gerklę, nosies ir plaučių gleivinės perdžiūsta ir pradeda gausiai išskirti gleivę kaip apsauginį mechanizmą nuo dulkių. O gleivės perteklius - tai susirgimo rizika ir puiki terpė bakterijoms daugintis.
Kitą vertus, kai oras patalpoje pernelyg drėgnas ir viršija 70 %, irgi nėra gerai. Dėl perteklinio oro drėgnumo vystosi pelėsis, rūdija metaliniai paviršiai, prasideda įvairios ligos.
Esant sausam orui (per maža drėgmė) džiūna ir šerpetoja oda, pirmiausia rankos, plyšinėja odelės aplink nagus, niežti akis, nes jos išdžiūvusios. Ryte mūsų nosis būna užkritusi, gleivinė išsausėjusi ir apsinešusi sausomis medžiagomis, gali perštėti gerklę nuo išdžiūvimo. Per didelė drėgmė mums sukels nepatogumą sąlytyje su daiktais - patalynė bus nemaloniai juntamai drėgna ir vėsi, gali atsirasti ir nemalonus kvapas. Spintose laikomi tekstilės gaminiai taip pat gali įgauti nemalonų suplėkusį kvapą.
Normaliam ir komfortiškam gyvenimui bute ar nuosavame name turi būti palaikomas santykinis oro drėgnumas nuo 35 iki 65 %, priklausomai nuo metų laikotarpio.
Svarbu: Oro temperatūra, oro judėjimo greitis ir santykinė oro drėgmė matuojami 0,1 m, 1,1 m aukštyje nuo grindų patalpos viduryje 0,5 m atstumu nuo sienų ir langų.
Santykinis Oro Drėgnumas
Santykinis oro drėgnumas - tai drėgmės kiekis ore procentais. Matuojamas nuo 0 iki 100 %. Esant 100 % drėgnumui vanduo negali išgaruoti, jis kondensuojasi. Tai yra vadinamas "rasos taškas". Ir atvirkščiai - didėjant oro temperatūrai, patalpai reikia daugiau vandens garų.
Oro Drėkinimas
Oro drėkinimo schema atrodo paprasta - patalpoje, kurioje oras labai sausas, reikia išgarinti pakankamą vandens kiekį.
Paprasčiausi liaudiški "ekonominės klasės" oro drėkinimo būdai, naudojant parankines priemones buityje, nereikalauja investicijų ir specialių įmantrių prietaisų. Tai gali būti įvairūs buitiniai indai su vandeniu, dedami ant grindų arba ant šildymo radiatorių - vanduo palaipsniui išgaruoja iš indų į patalpos orą. Kiti variantai numato įvairių drėgnų audinių (skalbinių, rankšluosčių) kabinimą ant virvių, radiatorių (kabant ant virvių vanduo išgaruoja per ilgesnį laiką). Dar viena liaudiška gudrybė - buitinė technika, kaitinanti vandenį: elektrinis arbatinukas ir garinis lygintuvas, skleidžiantys į patalpą garus.
Kur kas patogiau palaikyti reikiamą patalpos oro drėgnumą, naudojant specialiai tam sukurtus šiuolaikiškus prietaisus - automatinius oro drėkintuvus.
Oro Drėkintuvų Tipai
Šiuose prietaisuose vyksta vandens kaitinimas, paversdamas jį saikingai karštais garais, išleidžiamais į patalpos orą. Vandens kaitinimas šiltų garų drėkintuve atliekamas dviejų elektrodų, tarp jų tekant elektros srovei. Įkaitęs verdantis vanduo išsivalo nuo kenksmingų mikroorganizmų, karšti garai kaupiasi drėkintuvo garų surinkimo talpoje. Iš jos švarūs karšti garai skverbiasi pro surinkimo talpos perforaciją į kambarį.
Šiltą drėkinančių garų temperatūrą galima panaudoti bute sveikatos procedūroms (kaip pirtyje arba garinėje) - pvz., inhaliacijai ir kvapų sukūrimui, įpilant į drėkintuvo talpą keletą lašų sveikatai naudingų medžiagų: eterinį aliejaus, medicininių priemonių. Medžiagų garai pasiskleis po patalpą į kvėpavimo takus.
Šiltų garų drėkintuvui rekomenduojama naudoti vandenį su kuo didesniu mineralinių elementų kiekiu sudėtyje. Šios sąlygos dėka elektrodai greičiau užkaitins jį, garai susidarys per žymiai trumpesnį laiką, taupydami elektros energiją. Būtent didesnis elektros suvartojimas skiria šio tipo drėkintuvus nuo kitų.
Jie veikia rotaciniu grįžtamuoju principu. Veikimas kažkiek panašus į rekuperatoriaus šilumokaičio darbą, tik ne pašildant orą, o drėkinant jį - į tokį drėkintuvą įtraukiamas sausas oras, pervaromas per specialų drėkinantį filtrą, o atgal į patalpas išleidžiamas pakankamai sudrėkintas oras. Sausas patalpos oras įtraukiamas besisukančio ventiliatoriaus, kurį valdo variklis. Variklio pagalba veikia ir purkštuvas, išleidžiantis garus į kambarį.
Kaip ir visi varikliniai mechanizmai, šalto oro drėkintuvai skleidžia tam tikrą triukšmelį, kartais viršijantį leistinus 40-45 decibelų.
Skirtingai nuo šaltų garų drėkintuvu, oro valytuvuose nenaudojamas pakaitalinis filtras. Į valytuvą patekęs oras praeina per drėgnus rotacinius būgnus, kurie nuolat sukasi ir yra pusiau panardinti vandenyje. Sukimosi metu rotaciniai būgnai, iki pusės esantys vandenyje, išgarina nuo savęs vandenį, kuris nukreipiamas į patalpą išvalytų garų pavidalu.
Patalpos temperatūra lemia kiek garų bus sugeneruota ir išleistą į ją. Valytuvas gali ne tik išvalyti kambario orą nuo jame tvyrančių pašalinių dalelių ir cheminių elementų, bet ir neutralizuoti kenksmingas bakterijas, tarp kurių yra ir pelėsio sporų.
Šio tipo prietaisuose naudojamas ultragarso dažnis, kuriame vibruoja vidinės membranos. Vibracijos metu drėkintuvo talpoje esantis vanduo paverčiamas garų debesiu. Į ultragarsinį drėkintuvą sausas oras patenka per besisukantį ventiliatorių. Sudrėkinto oro kiekio išleidimą į patalpą galima kontroliuoti pagal savo pageidavimus per reguliavimo sklendę.
Ultragarsiniai modeliai turi ypatingų reikalavimų dėl drėkinimui naudojamo vandens nei kitų tipų drėkintuvai. Pavyzdžiui, namuose naudojant ultragarsinį drėkintuvą, netinka paprastas vanduo iš čiaupo - jame būna kalkių, druskų, chloro. Kai šie elementai kartu su vandeniu virsta garų debesiu, jie nusėda kambariuose ant visų daiktų paviršiaus (įskaitant brangią elektroniką, buitinę techniką, stiklus, baldus) baltų nuosėdų sluoksniu, kuris labai matosi. Ir nusėda ne tik ant paviršių, bet ir žmogaus kvėpavimo takuose, sukeliant neigiamas reakcijas sergantiems kvėpavimo sistemos ligomis.
Ultragarso vibracijos yra beveik negirdimos (gali siekti vos 25 decibelus). Bet gamintojai mėgsta nutylėti apie kitą šių prietaisų skleidžiamą garsą - kunkuliavimą darbinėje talpoje, kai ji prisipildo nauju vandeniu. Ypatingai garsiai kunkuliuoja vanduo didesnio tūrio talpose.
Oro drėkintuvai. Kaip išsirinkti tinkamiausią įrenginį savo namams?
Jonizatoriai
Kai patalpoje ilgą laiką veikia įjungti elektronikos prietaisai (televizoriai, kompiuteriai), jų veikimas kenkia oro kokybei - ore padidėja "blogųjų" jonų dalelių, dulkių nuo elektroninių ekranų. Jonizatoriai dezinfekuoja patalpos orą, išskirdami “geruosius” jonus (anijonus), kurie neutralizuoja “bloguosius” jonus, kaupiančius bakterijas, pelėsių sporas, dulkes, žiedadulkes, surinkdami juos ore ir įtraukdami į jonizatoriaus filtrus.
Nepaisant visų gerų savybių jonizatoriai gali būti nerekomenduojami silpnesnio imuniteto žmonėms. Patalpos ore, prisodrintame įkrautų aerojonų, virusai plinta greičiau. Sergantiems kvėpavimo takų ligomis su aukšta kūno temperatūra jonizuotas oras gali dar daugiau pakenkti. Gali padidėti astmos ir alergijos priepuolių.
Triukšmas Ir Priežiūra
Oro drėkintuvo skleidžiamas triukšmas ir ūžimas padidėja, kai sugenda arba susidėvi prietaiso ventiliacijos sistema. Reiškia, ventiliatoriaus mentės smarkiai užsiteršė dulkėmis, susidėvėjo ar nusitrynė ašies tepalas. Pigesniuose drėkintuvuose įrengtos ventiliacinės sistemos be šepečių (panašios į kompiuterių aušintuvus). Brangesniuose - sistema su rutuliniais guoliais. Remonto metu ištraukiama ašis su sparnuote. Nauju tepalu reikia tolygiai patepti angą, skirtą ašies strypeliui įstatyti. Tolygiu pastos sluoksniu patepamos angos sienelės ir dugnas. Tepalu apdorojama ir ventiliatoriaus ašis, prieš įstatant ją į angą.
Jeigu ventiliatoriaus valymas ir tepimas nepadeda, tuomet triukšmo šaltinį reikia ieškoti variklyje. Ilgo eksploatavimo metu kai kurios drėkintuvo dalys pernelyg atsilaisvina, atsiranda laisvatarpių, veikimo metu detalės kliba ir sukelia triukšmą.
Renkantis oro drėkintuvą, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Patalpos plotas.
- Vandens talpos tūris.
- Filtro keitimas.
- Energijos suvartojimas.
- Automatizacijos laipsnis.
- Kompaktiškumas.
Oro Sausinimas
Šie prietaisai tampa labai aktualūs rudenį, kai rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje dar neįjungtas centrinis šildymas, bet atvėsusiu darganotu rudeniniu oru gyvenamosiose ir darbo patalpose labai padidėja oro drėgnumas. Padidėjęs oro drėgnumas patalpoje sąlygoja juodojo pelėsio susidarymą ant sienų, lubų, vonios kambaryje. Labai drėgnoje patalpoje sparčiau plinta įvairūs susirgimai.
Didelis drėgnumas yra nepalankus ir kai kurioms negyvenamoms patalpoms, kuriose laikomos ir saugomos įvairios medžiagos, jautriai reaguojančios į drėgmę: pvz., bibliotekos, archyvai, grūdų saugyklos, sandėliai, elektronikos serverinės, muziejai ir kt.
Oro sausintuvus kartais vadina oro džiovintuvais ir drėgmės surinktuvais.
Oro Sausintuvų Veikimo Principas
Oro sausinimo prietaisai skirstomi į buitinius ir pramoninius. Įjungtas oro sausintuvas įtraukia drėgną patalpos orą per savo filtrus, praleidžia pro garintuvą į kondensatoriaus talpą. Talpoje oro drėgmės lašeliai virsta kondensatu, kaupiasi ant talpos sienelių ir nuteka vandeniu į talpos dugną. Taip iš įtraukto oro pašalinamas drėgmės perteklius. Kai kondensato surinkimo talpoje susikaupia per daug vandens, suveikia prisipildymo indikatorius.
Oro sausintuvas turi turėti tinkamą galią ir našumą priklausomai nuo oro srauto patalpoje. Oro srautas matuojamas kubiniais metrais per valandą.
Oro Srauto Apskaičiavimas
Skaičiavimo pavyzdys: kambario plotis - 4 m, ilgis - 7 m, sienų aukštis - 2,7 m. Tuomet, sudauginus tarpusavyje 4 x 7 x 2,7, gaunamas kambario tūris - 75,6 m³. Kambario oro srautas pagal formulę: 75,6 x 3 = 226 m³/val.
Vėdinimo Sistemos
Bet kaip įrengta vėdinimo sistema dar neužtikrina norimo rezultato. Svarbu laikytis tam tikrų principų:
- Šviežias oras tiekiamas į gyvenamąsias zonas, iš kurių turi tekėti per pratekėjimo zonas į labiau užterštas, drėgnas, t.y. šalinimo zonas.
- Oro tekėjimas iš oro tiekimo zonos į pratekėjimo zoną ir iš jos į oro šalinimo zoną turi būti užtikrintas tiek esant atidarytoms, tiek ir uždarytoms patalpų durims.
- Lauko oras turi būti paimamas ten, kur yra švariausias (išlaikant reikiamą atstumą nuo nuotekų alsuoklių, kaminų, oro išmetimo angų, šiukšlių konteinerių, automobilių stovėjimo aikštelių).
- Ortakiai yra vėdinimo sistemos dalis, kuri gali būti standi skardinė arba lanksti plastikinė. Kiekviena jų turi savo privalumų, kiekviena jų tinkamai suprojektuota yra tinkama naudojimui.
- Filtrų klasė turi būti parinkta pagal poreikį konkrečių paskirčių vėdinimo sistemoms. Gyvenamųjų pastatų vėdinimo sistemoms dažniausiai naudojamos šios filtrų klasės - G3, G4, F5, F7. Prieš pasirenkant filtrų klasę, svarbu numatyti, kuo ilgesnį efektyvaus naudojimo laikotarpį. Filtrai privalo būti valomi arba keičiami reguliariai, kai tik užsiteršia.
- Bypass oro apvedimo sklendė vasaros naktų vėsinimui - uždaro šilumokaitį atidarydama oro apėjimo kanalą, kad nevyktų šilumogrąža, t.y. kad nebūtų tiekiamas šiltas oras į patalpas kai to nereikia. Bypass naudojama vasaros naktimis, kai lauke vėsiau nei viduje.
- Rekuperatorius yra pagrindinė efektyvios vėdinimo sistemos dalis, kurios svarbiausios funkcijos - užtikrinti reikiamą oro apykaitą, filtruoti tiekiamą ir šalinamą orą bei sugrąžinti šilumą. Rekuperatoriaus galingumas turi būti optimaliai parinktas pagal projektinius oro kiekius.
Rekuperatorių Komponentai
- Šilumokaitis - pagrindinis ir vienintelis komponentas, lemiantis šilumos sugrąžinimo kiekį. Renkantis rekuperatorių rekomenduojama pasirinkti kuo didesnį efektyvumo rodiklį turintį irenginį.
- Ventiliatoriai - pagrindinė įrenginio dalis, tiesiogiai įtakojanti elektros sąnaudas. Plačiausiai naudojami ventiliatoriai yra AC arba EC technologijos. Rekomenduojama rinktis rekuperatorius, kuriuose jau yra integruoti elektroninės komutacijos (EC) ventiliatoriai.
- Rekuperatoriaus triukšmo izoliacija - vienas svarbesnių įrenginio pasirinkimo faktorių.
- Filtrai - filtrus rekomenduojama rinktis pagal filtracijos poreikį.
- Rekuperatoriaus valdiklis - priklausomai nuo gamintojo, valdikliai gali būti įvairių tipų - integruoti įrenginyje, išoriniai montuojami patogioje valdymui vietoje, mechaniniai, mechaniniai su papildomais diodais, pranešančiai apie poreikį valyti filtrus, automatiniai ir kt.
Oro Apykaitos Nustatymas
Reikiamos patalpų oro apykaitos nustatymas. Ventiliuojamo oro kiekis nustatomas kiekvienai patalpai atskirai atsižvelgiant i esamas kenksmingas priemaišas (medžiagas) arba užduodamos pagal atliktų tyrimų rezultatus. Jeigu kenksmingų priemaišų (medžiagų) pobūdžio ir kiekio apskaičiuoti negalima, oro apykaita nustatoma pagal kartotinumą:
L=Vpat x Kp (m3/h),čia:
Vpat - patalpų tūris, m3;
Kp - minimalus oro apykaitos kartotinumas, 1/val., žr.
Reikia apskaičiuoti bendrą patalpų tūrį kubiniais metrais. Pavyzdžiui, patalpos ilgis - 7 m, plotis - 4 m, aukštis- 2,8 m. Norint nustatyti oro tūrį, kurio reikia šiai patalpai ventiliuoti, apskaičiuojame patalpos tūrį: 7×4×2,8=78,4 m3.
3 m3/val.
L = L1 × NL (m3/h),čia:
L1 - oro norma vienam žmogui, m3/hמm.;
NL - žmonių skaičius patalpoje;
20-25 m3/val. vienam žmogui esant minimaliam fiziniam aktyvumui;
45 m3/val. vienam žmogui atliekant lengvą fizinį darbą;
60 m3/val.
Oro Tekėjimo Pasipriešinimas
Oro tekėjimo vėdinimo sistema pasipriešinimas dažniausiai nustatomas pagal oro judėjimo greitį šioje sistemoje. Didėjant greičiui, didėja ir pasipriešinimas. Šis reiškinys vadinamas slėgio nuostoliais. Statinis slėgis, kurį sukuria ventiliatorius, lemia oro judėjimą vėdinimo sistema, kurioje yra tam tikras pasipriešinimas. Kuo didesnis šios sistemos pasipriešinimas, tuo mažesnė ventiliatoriaus perstumiamo oro išeiga.
V=L / 3600xF (m/s),čia:
L - oro išeiga.
Ortakių sistemos slėgio nuostolius galima sumažinti padidinus ortakių, užtikrinančių santykinai vienodą oro greitį visoje sistemoje, skerspjūvį. Sistemose, kurių ortakių ilgis didelis ir daug ventiliacijos grotelių, ventiliatorių tikslinga montuoti ventiliacijos sistemos viduryje. Toks sprendimas turi kelis privalumus.
Siekiant sumažinti nuostolius, susijusius su oro srauto turbulentiškumu, ventiliatoriaus iėjime ir išėjime turi būti ortakio tiesioji dalis. Šių tiesių sekcijų minimalūs rekomenduojami ilgiai sudaro: ortakio iš įėjimo pusės 1 skersmenį ir ortakio iš išėjimo pusės 3 skersmenis.
