Kolektyvinių sodų nuomos įstatymai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius teisės aktus, reglamentuojančius kolektyvinių sodų sklypų naudojimą ir tvarkymą Lietuvoje.

Mėgėjų sodo teritorija

Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą.

Sodo sklypo statybos reikalavimai

Sodo sklype statiniai statomi laikantis šių reikalavimų:

• Pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) - ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui.
• Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą.
• Tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvorų reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos.
• Norint statyti šių reikalavimų neatitinkančias tvoras, būtina turėti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.
• Atskirti sodo sklypą nuo sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorijos galima aklina tvora.
• Statyti tvorą ant sklypo ribos (kai tvoros konstrukcijos peržengia sklypo ribą) galima turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą.

Taip pat laikytis reikia ir sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimų, nurodytų Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai” 9 priede.

Jame sakoma, kad 600 kv. m ploto sklypui maksimalus sklypo užstatymo tankis gali būti iki 35 % sklypo ploto, o 900 kv. m ploto sklypui - iki 30 %.

Projektuojant, rekonstruojant, statant naują statinį keičiant statinio paskirtį, namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 kv. m. Mažinant atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu.

Sodo sklype Statybos įstatymo nustatyta tvarka galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius arba vieną sodo namą ir jo priklausinius nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Mėgėjų sodo sklype statomi statiniai turi atitikti šiuos rodiklius:

• Maksimalus sklypo užstatymo tankis ir statinių išdėstymas sklype turi atitikti Aplinkos ministerijos nustatytus reikalavimus vienbučiams gyvenamiesiems pastatams.
• Gyvenamojo pastato ar sodo namo didžiausias aukštis - 8,5 m.
• Priklausinio (pastato) didžiausias aukštis - 5 m.

Sodo namų plotas ir aukštis

Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalios statybos techninio reglamento „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ pakeitimai, pagal kuriuos sodo namų didžiausias leistinas bendras plotas statant be papildomų projektų ir leidimų galės siekti iki 50 kv. m, o didžiausias leistinas aukštis privalės neviršyti 5 m. Iki šiol didžiausias leistinas plotas tokiems statiniams siekė 80 kv.

Apibendrindama Aplinkos ministerijos atstovė atkreipė dėmesį, kad namai, kurių statybos procedūrų pradžia bus fiksuota iki 2024 m. lapkričio 1 d., bus užbaigiami pagal teisės aktus, galiojusius iki 2024 m.

„Tokių namų taip pat nereikės perregistruoti Registrų centre. Visos kitos to paties objekto statybos procedūros bus vykdomos pagal teisės aktus, galiojusius tų procedūrų pradžios metu (prašymo užregistravimo dieną)“.

Želdinių tvarkymo reikalavimai

Medžius ir krūmus mėgėjų sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri Želdynų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Svarbiausia (pagal Želdynų įstatymą ir Žemės įstatymą) - nepažeisti kaimyninių žemės sklypų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų bei gyventojų teisių.

Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sodo sklypo gyvatvore per šių sklypų ribą galima turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą, o kai sodo sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija, - rašytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą.

Sodo sklype medžiai ir krūmai sodinami ir auginami laikantis šių reikalavimų:

• Aukštaūgiai medžiai, aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sodo sklypo ribos. Šiaurinėje sodo sklypo dalyje arčiau kaip 5 m nuo kaimyninio sodo sklypo ribos tokius medžius sodinti galima tik gavus rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą.
• Žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sodo sklypo ribos.
• Krūmai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sodo sklypo ribos.
• Mažesniais, negu nurodyta šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose, atstumais medžiai ir krūmai gali būti sodinami turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą.

Pavyzdžiui, sodininkas savo sklype pasisodina eilę tujų, jo manymu, „pakankamai toli“ („net per gerą pusmetrį“) nuo kaimyno ribos ir informuoja pastarąjį jau „post factum“. Laikui bėgant, išaugusios tujos pradeda kaimynui užstoti saulę, jų šakos lieka nekarpomos ir toliau bujoja į kaimyno teritoriją, vis labiau aštrindamos konfliktą.

Ginčai dėl želdinių pasodinimo ir priežiūros, pažeidžiant kaimynų interesus, sprendžiami civiline tvarka. Todėl, jei gretimo sklypo savininkas nepaiso teisėtų pretenzijų ir nesiekia susitarimo, belieka kreiptis į teismą.

Gyventojų pajamų mokestis parduodant sodo sklypą

Jei nuo sodo įsigijimo dienos yra praėję daugiau nei 10 metų, gyventojų pajamų mokestis nemokamas. Jei nuo sodo įgijimo dienos nepraėję 10 metų, 15 proc. gyventojų pajamų mokestį reikės sumokėti nuo turto pardavimo kainos ir įgijimo kainos (vertės) skirtumo.

Nustatant sumą, nuo kurios reikia apskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį, iš turto pardavimo kainos reikia atimti to turto įsigijimo kainą ir su to turto pardavimu susijusias išlaidas (pvz., išlaidas notarui, Registrų centrui).

Pateiksime pavyzdžių:

• Sodo sklypas įgytas 2010 m. pirkimo būdu, už sodo sklypą buvo mokėta 10000 Lt (atitinka 2896 Eur). 2018 m. sodo sklypą parduodate už 10000 Eur. Nuo skirtumo, susidariusio iš pardavimo kainos atėmus pirkimo kainą, valstybei reikės sumokėti 15 proc. mokestį.
• Sodo sklypą paveldėjote po giminaičio mirties 2015 m. Paveldėjimo teisės liudijime sodo sklypo vertė nurodyta 5000 Eur. 2018 m. parduodate sodo sklypą už 10000 Eur. Nuo skirtumo, susidariusio iš padavimo kainos atėmus sklypo vertę paveldėjimo metu, valstybei mokėsite 15 proc.
• Sodo sklypą Jums padovanojo tėvai 2017 m. Dovanojimo sutartyje sklypą įvertinote 10000 Eur. 2018 m. sklypą parduodate už 9000 Eur.
• Sodo sklypą privatizavote iš valstybės 1995 m. 2018 m. parduodate.

Jei sodo sklype yra pastatas (sodo namas, ūkinis pastatas, gyvenamasis namas), ir jo įgijimo nuosavybėn laikas nesutampa su žemės sklypo įgijimo laiku, gyventojų pajamų mokestis skaičiuojamas kiekvienam objektui atskirai.

Pavyzdžiui, 2000 m. sodo sklypą gavote dovanų pagal dovanojimo sutartį. Sodo sklype pasistatėte namą ir jį užregistravote Registrų centre 2016 m. 2018 m. sodo sklypą su namu parduodate už 50000 Eur. Šiuo atveju parduodant reikia išskirti kainas, už kiek parduodate žemės sklypą ir už kiek namą. Nuo žemės sklypo pardavimo kainos mokesčio mokėti nereikės, nes yra praėję daugiau nei 10 metų nuo sklypo įgijimo dienos.

Pajamos, gautos už namo pardavimą, gali būti apmokestintos 15 proc. mokesčiu, jei namo pardavimo kaina viršija Jūsų turimais dokumentais galimą pagrįsti namo statybos kainą.

Tarkime, Jūs turite įvairių sąskaitų už statybines medžiagas ir statybos darbus 15000 Eur sumai, o namą parduodate už 30000 Eur. Nuo skirtumo (30000-15000) reikės sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.

Išimtis taikoma, jei namą parduodantis asmuo ne mažiau kaip 2 metus iki pardavimo buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą tame name, arba buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą mažiau nei 2 metus, tačiau per 1 metus nuo pardavimo įsigyja kitą būstą (butą, namą), kuriame deklaruoja savo gyvenamąją vietą.

Gyventojų pajamų mokestį reikia sumokėti pasibaigus mokestiniams metams, iki kitų metų gegužės 1 d., pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją. T.y. mokestis mokamas už praėjusius metus: jei turtas parduotas 2018 m., ir kyla prievolė sumokėti gyventojų pajamų mokestį, tai pajamas deklaruoti ir mokestį sumokėti reikia 2019 m.

tags: #kolektyviniu #sodu #nuoma