Pastaruoju metu iškilo nemažai problemų, susijusių su antstolių veikla. Todėl šiame darbe keliamas klausimas: kokios problemos kyla Lietuvoje, kai antstolis, kaip civilinio proceso teisės subjektas, atlieka savo pareigas ir kokius jų sprendimo būdus galima pasiūlyti? Siekiant atsakyti į šį klausimą, būtina išanalizuoti vykdymo procesą, antstolio vietą šiame procese ir jo santykį su žmogaus teisėmis bei civilinio proceso tikslais.
Tyrimo objektas yra pati antstolio vieta vykdymo procese: jo teisės ir pareigos bei jų santykis su žmogaus teisėmis ir civilinio proceso tikslais bei vykdymo proceso santykis su civiliniu procesu ir jo vystymosi tendencijos Europoje bei pasaulyje.
Vykdymo procesas apima tiek teismo, tiek kitų institucijų ir pareigūnų (pvz., mokesčių inspekcijos) privalomus sprendimų vykdymą. Sprendimų vykdymą galima skirstyti į grupes pagal vykdymo savanoriškumą. Tačiau ne visada jie yra įvykdomi. Neįvykdymo atveju būtina įsikišti valstybei, nes neįvykdžius teismo ir pareigūnų priimtų sprendimų teisingumas nebūtų pasiektas, tokie sprendimai liktų tik formalumu. Tad vykdymo procesą šiame darbe suprasime kaip sprendimus, kuriuos įgyvendina antstoliai, vykdymo tvarką.
Vykdymo procesas mokslinėje literatūroje traktuojamas dvejopai: kaip civilinio proceso dalis arba kaip savarankiškas procesas. V.Mikelėnas pritaria pirmajai nuomonei, priverstinio teismo sprendimų vykdymo procesą vadindamas svarbia civilinio proceso stadija, nes tik įvykdžius teismo sprendimą užtikrinamas jo ir apskritai teismo valdžios realumas.
Net jeigu teigti, kad sprendimų vykdymas nėra teisingumo vykdymas, nes jį vykdo ne tik teismas, akivaizdu, kad tai yra civilinio proceso dalis, nes sudėtinga būtų atskirti patį teisingumo vykdymo aktą nuo šio akto realaus įgyvendinimo. Todėl darytina išvada, kad civilinio proceso metu ne tik vykdomas teisingumas, bet ir užtikrinamas realus teisingumo akto įgyvendinimas. Be šios civilinio proceso stadijos teisingumas nepasiektų savo galutinio tikslo, t.y. nebūtų atstatytos subjektų pažeistos teisės arba apginti teisėti interesai.
Lietuvoje vykdymo procesas, kaip jį apsibrėžėme šiame darbe, reglamentuojamas keliuose teisės aktuose: LR Civilinio proceso kodekse, Civiliniame kodekse, Administracinių teisės pažeidimų kodekse, Antstolių įstatyme, Sprendimų vykdymo instrukcijoje bei kituose. LR civilinio proceso kodekse sprendimų vykdymui skirta VI dalis, teisės normos reglamentuoja visą procesą pradedant bendrosiomis teisės normomis ir baigiant užsienio teismų ir arbitražų sprendimo vykdymo ypatumais. Antstolių įstatymu bei sprendimų vykdymo instrukcija reglamentuojami atskiri antstolių veiklos aspektai.
Siekiant nustatyti priverstinio teismo sprendimo vykdymo ir civilinio proceso santykį, svarbūs ir principai, taikomi šiuose procesuose. Dalis teismo bei įgalioto pareigūno sprendimų, priimtų administracinių teisės pažeidimų bylų proceso metu, priverstiniai vykdo antstoliai (baudos išieškojimas).
Šiame LR administracinių teisės pažeidimų kodekse procesinės normos, kurios reglamentuoja nuobaudos išieškojimą ir kurių turi laikytis antstolis, yra palyginti nedaug, pvz. nutarimo skirti administracinę baudą vykdymo nutraukimas, senatis, sąlygos, kurioms esant nutarimą skirti baudą turi vykdyti antstolis. LR civiliniame kodekse vykdymo proceso normų, palyginti su LR CPK, taip pat nėra daug, pvz. 2.113 straipsnyje nustatyta likviduojamo juridinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė, išieškojimo iš šeimos turto negalimumas esant LR CK 3.85 sąlygoms.
Šioje darbo dalyje sieksime ne atlikti gilią analizę, o apžvelgti pagrindinius tarptautinius teisės aktus, priimtus tarptautinėje ir atskirai ES teisėje tikslu išsiaiškinti vykdymo proceso harmonizavimo laipsnį, tendencijas ir tam naudojamus būdus. Pažvelgsime, kokie tarptautinės ir ES teisės aktai įtakoja ar gali įtakoti Lietuvos antstolių veiklą.
Tarptautinei teisei būdinga tai, kad valstybės nenoriai atsisako savo suvereniteto dalies ir prisiima įsipareigojimus, tad vieningo visuotinai taikomo tarptautinės teisės akto sprendimų vykdymo srityje, prie kurio būtų prisijungusi dauguma pasaulio valstybių, šiuo metu nėra. Esama tik atskirų vykdymo proceso dalių reglamentavimui skirtų teisės aktų, kuriuos norėtume sugrupuoti į dvi dalis: 1) Europos Sąjungos (toliau tekste - ES) ir 2) kiti tarptautiniai teisės aktai, kuriuos patogumo dėlei pavadinsime pasauliniais. Šias dvi grupes išskyrėme dėl skirtingų jų taikymo ir privalomumo ypatybių, nes, kaip žinia, ES priimti reglamentai Lietuvoje yra taikomi tiesiogiai, be to, juos taikydami teismai turi atsižvelgti į Europos Teisingumo Teismo praktiką. Kiti tarptautiniai (ne ES) teisės aktai Lietuvoje įsigalioja tik nuo jų ratifikavimo, be to, priešingai nei ES reglamento atveju, remdamasis LR Konstitucijos 67 str. 16 p., LR Seimas gali denonsuoti tokią tarptautinę sutartį.
2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, taip pat ruošiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, nustatantis Europos vykdomojo rašto dėl apmokėjimo išdavimo procedūrą.
Paminėtinas ir 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 805/2004, kuriuo nustatomi neginčytinų reikalavimų Europos vykdomojo rašto sukūrimo tvarka, 2004 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000. Taip pat, 1968 m. rugsėjo 27 d., buvo priimta Briuselio konvencija dėl jurisdikcijos ir sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo, vėliau taisyta dėl naujų valstybių narių prisijungimo, 1988 m. rugsėjo 16 d. valstybių narių ir ELPA valstybių konvencija, priimta Lugane dėl jurisdikcijos ir sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo.
2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 805/2004, kuriuo nustatomi neginčytinų reikalavimų Europos vykdomojo rašto sukūrimo tvarka, ypatingas tuo, kad padeda išvengti teismų sprendimų pripažinimo procedūros. Šio reglamento 5 straipsnyje nurodyta: Kilmės valstybėje narėje Europos vykdomuoju raštu pripažintas teismo sprendimas kitose valstybėse narėse pripažįstamas ir vykdomas, nereikalaujant vykdomumo patvirtinimo ir nesuteikiant jokios galimybės nepritarti jo pripažinimui.
LR Seimas priėmė šį reglamentą įgyvendinantį įstatymą, pagal kurio 2 str. 4 d. Europos vykdomasis raštas vykdomas nepaisant LR CPK LX skyriaus 7-ojo skirsnio nuostatų. Paminėtina ir Žalioji knyga dėl banko sąskaitų arešto, kurioje aprašomos pagrindinės dabartinės problemos ir kaip galimas sprendimo variantas yra pateiktas pasiūlymas sukurti Europos banko sąskaitų arešto sistemą.
Pasaulyje (išskyrus ES) priimti ir galiojantys tarptautinės teisės aktai, svarbūs sprendimų vykdymo srityje. Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos 1971 m. vasario 1 d. Konvencija dėl teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo užsienyje taikoma visų šalių teismų priimtiems atitinkamiems sprendimams, išskyrus asmens statuso, šeimos teisės, juridinių asmenų veiklos, priežiūros, paveldėjimo, bankroto, socialinės apsaugos bylas bei su žala dėl branduolinių reikalų susijusius klausimus. Kol kas šią Konvenciją yra pasirašiusios trys šalys- organizacijos narės: Kipras, Nyderlandai ir Portugalija bei šalis - ne narė - Kuveitas.
Tarp 21 šalies, prisijungusios prie 1973 m. spalio 2 d. įsigaliojusios Konvencijos dėl sprendimų, susijusių su išlaikymo pareigomis, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo, yra ir Lietuva. Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencija 2005 m. paruošė Konvenciją dėl susitarimo, kurį teismą pasirinkti. Pasirašius šią konvenciją šalis įsipareigoja pripažinti kitos šalies pasirinktą teismą įvykus ginčui ir jo sprendimą iš visų kitų teismų jurisdikcijos. Šios šalies sprendimo iš visų kitų teismų jurisdikcijos, būtų galima atsisakyti vykdyti tik Konvencijoje nustatytais atvejais.
2004m. UNIDROIT ir Jungtinės Amerikos teisės instituto (toliau - ALI) bendra darbo grupė parengė Tarptautinio civilinio proceso principus (the Principles of Transnational Civil Procedure, toliau - Principai). Nors šie principai skirti ankstesnėms nei vykdymas civilinio proceso dalims (jų komentare prie 29 punkto rašoma: "vykdymo klausimai nėra šių Principų tikslas"), mums jie svarbūs tuo, kad pamini efektyvios vykdymo procedūros būtinumą: "Greitam ir efektyviam sprendimų vykdymui, įskaitant sprendimus dėl pinigų, išlaidų, įsakymus (angl. injunctions) ir laikinąsias priemones, turi būti galimos efektyvios vykdymo procedūros".
2000 m. spalio 4 d. įvyko Europos Teisingumo Ministrų konferencija, skirta teismo sprendimų civilinėse bylose vykdymo efektyvumo klausimams. Šioje konferencijoje dalyvavo 43 ministrai iš šalių - Europos Tarybos narių. Buvo ieškoma būdų tarpvyriausybiniam bendradarbiavimui sprendimų civilinėse bylose vykdymo srityje (praktiškai visi dalyviai palaikė idėją dėl Europos Tarybos šalių narių pastangų suvienijimo teismo policijos pareigūnų mokymo sferoje). Buvo išreikštos nuomonės dėl Europos sprendimų vykdymo kodekso ir Teisminės policijos pareigūnų elgesio kodekso kūrimo.
Pavyzdžiui, 2005m. sausio 18d. pradėjusi antstolių reformą, Estija padarė "fatališką klaidą", kurios buvo išvengta Lietuvoje - per žemai buvo nuleista ir antstolių darbo įkainiai, ir jų kvalifikacijos kartelė", kalbėjo apie esmines permainas Estijos antstolių atlyginimų, veiklos reglamentavimo srityse.
2006 balandžio 25-28 dienomis Vašingtone vykusio Tarptautinės antstolių ir teismo pareigūnų sąjungos (UIHJ) XIX kongreso dalyviai deklaravo siekį sukurti Pasaulinį vykdymo kodeksą, nes globalizacijos sąlygomis tai tampa teisine, ekonomine ir socialine būtinybe.
Apibendrinant galima teigti, kad turto saugotojas yra teisinis subjektas, kuris kitų vardu įsipareigoja saugoti ir administruoti vertybinius popierius ir kitą finansinį turtą.
Nuo problemos iki sprendimo: pagalbos plano kūrimo menas
Pagrindinės turto saugotojo funkcijos:
- Finansinio turto saugojimas ir administravimas.
- Klientų pavedimų vykdymas.
- Informacijos apie turtą teikimas.
- Atsiskaitymų vykdymas.
Teisinis reglamentavimas:
- LR Civilinis procesas kodeksas.
- Antstolių įstatymas.
- ES reglamentai.
- Tarptautiniai teisės aktai.
Saugotojo apibrėžimai pagal įvairius teisės aktus:
| Šaltinis | Apibrėžimas |
|---|---|
| Eur-lex.europa.eu | Klientas - fizinis arba juridinis asmuo, taip pat kitas saugotojas, kuriam saugotojas teikia saugojimo arba susijusias paslaugas. |
| Eur-lex.europa.eu | 7 straipsnio 1 dalyje nustatytas turtas, kurį laiko saugotojas. |
| Eur-lex.europa.eu | Bankas saugotojas - bankas, kuris laiko ir saugo trečiųjų šalių finansinį turtą. |
Saugotojas turi užsiregistruoti sąskaitą savo vardu, bet taip pat nurodyti asmens, iš kurio buvo pavesta IRA, vardą. Kai šalis, turinti teisę į turtą, nustatoma teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo arba paskelbtas laikinai vykdytinu, saugotojas perduoda turtą šiam asmeniui.
Jeigu saugotojas ginčija nustatytus kiekio trūkumus, jis gali pareikalauti pasverti ar išmatuoti produktą, šiuo atveju padengdamas tokio veiksmo išlaidas, išskyrus, kai paaiškėja, kad deklaruojamas kiekis iš tikrųjų yra saugykloje arba kad skirtumas neviršija leistino nuokrypio dydžio; pastaruoju atveju svėrimo ar matavimo išlaidos būtų priskiriamos patikrinimą atlikusiai institucijai. Tačiau konkretų laikotarpį pasirenka saugotojas.
Bent kartą per mėnesį saugotojas pateikia intervencinei agentūrai produktų atvežimo, buvimo ir išvežimo apskaitos dokumentus, pagal kuriuos yra sudaromos metinės finansinės atskaitomybės, nurodytos Reglamento (EEB) Nr. 3492/90 1 straipsnyje.
Turto saugojimo schema
tags: #turto #saugotojas #eur #lex