WOW miestas: išsami apžvalga

Šiame straipsnyje apžvelgsime WOW miestą, jo privalumus, trūkumus ir palyginsime su kitais produktais bei paslaugomis. Aptarsime įvairius aspektus - nuo automobilių iki maisto produktų, siekdami pateikti išsamią nuomonę.

Automobiliai

Apžvelgsime vieną iš automobilių, kuris puikiai tinka šeimai ir pasižymi geromis savybėmis.

Skoda apžvalga

Tobulas auto, 180kW per akis, sąnaudos normalios kaip tokiam auto 4x4 benzinas, užmiestyje įmanoma žmonai sutilpt ir į 7ltr sąnaudas, man 8ltr, miestas miestui nelygis 13ltr žiūrint kaip smagiai is vietos judat ir panašiai, privalumas adaptyvi važiuoklė, comfort režime labai gerai ne orinė pakaba bet gerai, sport jau kieta žvyru važiuot, tik ant comfort malonu, ratai r20, matriciniai žibintai kažkas wow kai automatiškai iškarpo ir neakina priekyje atvažiuojantiems ilgos šviesos, pakanka vietos šeimai su vaikais ir kėdutėm, racing blue spalva labai dailiai atrodo, salono sėdynės patogios sportiškos.

Kiek domėjaus čipuojasi dar +60kw ir 100Nm kam aktualu. Išvaizda face lift gera agresyvi, naujas modelis 2025m nepatiko modernus dizainas viduj, o to senesnio man dar automobiliška išvaizda viduje. Saugumos sistemos geros stabdo palaiko juostas ir panašiai labai ok. Stabdo gerai, vairuojas maloniai. Kaina kokybė atitinka lūkesčius.

Andriid auto 2 telefonai be laido neprisiriša tik 1 pagrindinis be laido o kitas tik per laidą, mokamos navigacijos nervina tokie dalykai. Per rūką matriciniai auto režime žibintai ilgos šviesos pasimeta dar neatidirbta arba jautrūs davikliai . Jaučias didelės mašinos svoris ir toks nepasukamumas kai didesniu greičiu į posūkį įvažiuoji, bet čia Suv auto nėr ką norėt. Norėčiau gal šiai dienai sukomplektuot automatinį kablį dviračiams vežt daugiau kaip ir nematau trūkumų, kiti dar papildomai daro garso izoliaciją bet pas mus akustiniai stiklai priekyje labai didelio reikalo nematom.

Patikimas! Neprilygstamas variklis, labai greitas, dinamiškas. Vairuotį jį vienas malonumas. Nepastebėjau jokių trūkumų, apart važiuojant itin dideliu greičiu nemažas kuro sąnaudas. Patiko viskas.

Sportline versija pakankamai prabangi, ženkliai smagiau vairuoti nei bet kokį panašios kainos SUV kaip Tiguan, rav, crv ar kt... Išmainau 2024 Laurin&Klement į naująjį, SportLine. Manau liksiu visam laikui tik su Škoda...

Pagrindiniai privalumai:

• Adaptyvi važiuoklė
• Matriciniai žibintai
• Erdvus salonas
• Geros saugumo sistemos

Pagrindiniai trūkumai:

• Nepasukamumas didesniu greičiu
• Android Auto problemos
• Žibintai pasimeta per rūką

Apibendrinant, šis automobilis yra puikus pasirinkimas šeimai, vertinančiai patikimumą, dinamiką ir komfortą.

Maisto produktų palyginimas

Pricer.lt komanda atliko palyginimą tarp "Well Done" ir "Globus" žaliųjų žirnelių.

“Well Done” vs “Globus” žalieji žirneliai

“Globus” žalieji žirneliai 400 g yra 0,30 Eur arba 20,1% brangesni už “Well Done” žaliuosius žirnelius. Žiūrim kilmes, gamintojus, sudėtis. Spalva, kvapas, dydis ir bendras vaizdas yra vienodi. Labai didelės intrigos nėra. Greičiausiai tai to pačio gamintojo vienodos kokybės ir skonio žalieji žirneliai.

🔥 EPIZODAS #94: “Well Done” vs “Globus” žalieji žirneliai - vienodi, bet vieni 20% pigesni? 😲🌽✨ KAS PIGIAU IR KAS GERIAU? Naujas PRICER.LT palyginimas jau čia!🔥 Pricer.lt komanda išnarstė kainas, sudėtis ir skonį 🤔Skaitykite pilną palyginimą ir sužinokite, kodėl verta rinktis vienus iš jų! Ką jūs perkate dažniau - “Well Done” ar “Globus”? Rašyk komentaruose!

Išvada: Abu produktai yra labai panašūs, tačiau "Well Done" yra pigesnis variantas.

Kiti Pricer.lt palyginimai

• EPIZODAS #32 PRICER.LT PREKIŲ PALYGINIMAS: PILOS PRIEŠ DVARO VARŠKĘ.
• EPIZODAS #33 PRICER.LT PREKIŲ PALYGINIMAS: TASTINO SAUSAINIAI PRIEŠ MILKA SAUSAINIUS.
• EPIZODAS #34 PRICER.LT PREKIŲ PALYGINIMAS: LIDL PILOS PIENAS PRIEŠ MŪ PIENĄ.
• EPIZODAS #35 PRICER.LT PREKIŲ PALYGINIMAS: LIDL GOLDEN SUN PLIKYTI RYŽIAI PRIEŠ GALINTA „AUKSINIAI“ PLIKYTUS RYŽIUS.
• EPIZODAS #36 PRICER.LT PREKIŲ PALYGINIMAS: LIDL DULANO PRIEŠ ELPOZO DEŠRĄ.
• EPIZODAS #37 PRICER.LT PREKIŲ PALYGINIMAS: PILOS PRIEŠ DVARO SVIESTĄ.
• EPIZODAS #38 PRICER.LT PREKIŲ PALYGINIMAS: MANO DUONA PRIEŠ JORĖ.
• EPIZODAS #39 PRICER.LT PREKIŲ PALYGINIMAS: FIN CARRE 74% ŠOKOLADAS PRIEŠ PERGALĖ 72% ŠOKOLADĄ.
• EPIZODAS #40 PRICER.LT PREKIŲ PALYGINIMAS: SŪDYTA PJAUSTYTA LAŠIŠA NAUTICA PRIEŠ VIČI.
• EPIZODAS #41 PRICER.LT PREKIŲ PALYGINIMAS: KONSERVUOTI ŽALIEJI ŽIRNELIAI FRESHONA IR BONDUELLE.
• EPIZODAS #42 PRICER.LT PREKIŲ PALYGINIMAS: LEDAI BALLINO IMPERATORIŠKI IR INGMAN KARALIŠKI.
• EPIZODAS #43 PRICER.LT PREKIŲ PALYGINIMAS: PILOS PRIEŠ DŽIUGAS SŪRĮ.
• EPIZODAS #44 PRICER.LT PREKIŲ PALYGINIMAS: PISTACIJOS ALESTO PRIEŠ ARIMEX.

Skrydžių apžvalga

Verslo keliautojams svarbiausia kelionės trukmė ir tvarkaraštis. Trumpas nuokrypis į žodyną. Kaip žinia, mes lietuvių kalba vienu žodžiu “verslininkas” vadiname iš karto dvi žmonių grupes. Anglakalbiai juos skirsto į “entrepreneur” (lietuviškas siūlomas atitikmuo yra “įmonininkas”, realiai tai verslo savininkas ir “verslo darytojas”) ir “business man” (tiktų “verslo atstovas” ar tiesiog “verslo žmogus”). Kai aviacijoje kalbame apie verslininkų keliones, tai 95% jų iš tikro yra “business men”.

Į “business men” keliautojų srautą telpa žmonės, dirbantys privačioms korporacijoms ir vidutinio dydžio įmonėms, valstybės įmonėms, akademinio pasaulio atstovai ir net valstybės tarnautojai - jų elgesys keliaujant darbo reikalais yra labai panašus. Verslo keliautojai paprastai keliauja daug - bent kartą per du mėnesius, dažnai dar daugiau. Jiems persėdimai įvairiuose oro uostuose yra. Svarbu, jog persėdimai nebūtų labai ilgi ir bendras maršrutas nebūtų “per aplinkui” (na, iš Vilniaus į Taškentą geriau ne per Londoną) - šitie du kriterijai lemia bendrą kelionės trukmę.

Iš Vilniaus kiekvieną dieną atskrenda lėktuvas iš Briuselio ir skrenda atgal. Tačiau, šiuo skrydžiu skrenda tik pusė keliautojų, kuriems reikia nukeliauti į Briuselį arba atvykti į Vilnių. Taip, skrydžio tvarakaraštis nėra idealus, jis sukonstruotas taip, kad būtų tinkamas tiek keliautojams į Briuselį, tiek tranzitui per Briuselį, tačiau veikia kaip puikus pavyzdys, jog tiesioginis skrydis nėra “geresnis” nei pasiūlymai skristi netiesiogiai per Kopenhagą, Frankfurtą, Varšuvą, Helsinkį ar Rygą.

Sakote vienas skrydis per dieną per mažai? Štai jums du lėktuvai kasdien iš Vilniaus skraidinantys į Helsinkį. Tačiau iš Vilniaus į Helsinkį tiesiogiai skrenda tik apie 70% tų, kuriems reikia į Lietuvos ar Suomijos sostines. Trečdalis keleivių skrenda per Kopenhagą, Rygą ar Taliną. Pagrindinė priežastis - anksčiausias išvykimas iš Vilniaus į Helsinkį yra 11 val. Netiesioginio skrydžio patrauklumą gali lemti ne tik geresnis tvarkaraštis.

Dar vienas svarbus aspektas - korporatyviniai susitarimai. Įmonės dažnai centralizuotai sudaro sutartis su atskiromis aviakompanijomis ar aljansais dėl kelionių verslo reikėms. Kuo didesnė korporacija, kaip taisyklė, tuo didesnė tikimybė, jog tos įmonės darbuotojai skraido su viena aviakompanija ar aljansu. Šalia aiškiai matomų racionalių priežasčių, lemiamą vaidmenį vaidina ir neracionalus prisirišimas.

Verslo keliautojai skraido ne už savo asmeninės lėšas. Lojalumo taškų kaupimas, statuso kortelės (leidžiančios lankytis verslo klasės klubuose) ir netgi maitinimas ar alkoholis gali būti priežastimi rinktis konkrečią aviakompaniją. Šiuo metu nevyksta tiesioginiai skrydžiai tarp Lietuvos ir Stokholmo.

Per paskutinius ketverius metus maršrutais į Švedijos sostinę iš Lietuvos bandė skraidinti net 6 skirtingos aviakompanijos (“airBaltic”, “Skyways”, “Estonian Air” ir “Wizz Air” iš Vilniaus, “Ryanair” iš Kauno ir “Sweden Airways” iš Palangos). Kodėl joms nepavyko sėkmingai įsisukti šiame maršrute? Maršrute iš miesto A į miestą konkuruojama yra tvarkaraščiais.

Tiesioginis skrydis iš Vilniaus į Stokholmą trunka nuo 80 iki 120 minučių (nelygu ar tai propelerinis lėktuvas ar reaktyvinis). Tuo tarpu šiandien, nesant tiesioginių skrydžių “Scandinavian Airlines” siūlo kelionę iš Vilniaus į Stokholmą per 3 val. 15 min., “Finnair” - per 2 val. 55 min., “Estonian Air” per 2 val. 35 min., “airBaltic” - per 2 val. Įvertinus tai, jog kelionės trukmę sudaro ir atvykimas į oro uostą prieš protingą visoms procedūroms atlikti būtiną laiką bei bagažo atsiėmimui skirtas laikas, tai galutinių produktų skirtumas yra labai mažas - tiesioginiu skrydžiu kelionė truktų (nuo pradinio išvykimo oro uosto durų iki galutinio oro uosto atvykimo durų) apie 3,5 val., o netiesioginiu - 4-4,5 val. Ne toks didelis skirtumas, tiesa?

Tiesioginis skrydis turi skrydžio laiko pranašumą, tačiau atsiduria didelėje konkurencijoje su netiesioginiais skrydžiais. Prognozuojama, jog maršrutu Vilnius-Niujorkas per 2012 metus iš viso keliaus 10 tūkst. keleivių. Jeigu šioje rinkoje (rinka - keleivių grupė, kuriems reikia iš Vilniaus aprėpties zonos į Niujorko metropolį) būtų pasiūlytas tiesioginis reisas 3 kartus per savaitę, tai šio reiso operatorius galėtų tikėtis tik 15% viso maršruto rinkos!

Kur tikrai svarbūs tiesioginiai skrydžiai - poilsiniam turizmui trumpais atstumais (iki 3 val. trukmės). Čia tiesioginiai skrydžiai yra antras pagal svarbą motyvatorius (po kainos). Gera kaina ir tiesioginis skrydis nesunkiai priverčia žmones netgi atostogų dienas koreguoti pagal tai, kurią dieną skrydis yra vykdomas.

Europoje šis poilsinio turizmo segmentas sparčiu tempu migruoja į keliones “žemų sąnaudų” aviakompanijomis. Ir tai menkai koreliuoja su asmens pajamomis - piešiant “žemų sąnaudų” bendrovėmis skraidančiųjų portretą, svarbesnį vaidmenį vaidina kelionės tikslas, o ne keliautojo pajamos. Didelės įmonės viceprezidentas gali trečiadienį “Singapore Airlines” verslo klase grįžti į Londoną iš Sidnėjaus, o penktadienį su “Ryanair” su šeima išskristi į Alikantę šildytis Viduržemio jūros saule.

Nenuostabu, jog iš Lietuvos skrydžių geografija daugiausia plečiasi 2-4 val. trukmės “žemų sąnaudų” vežėjų skrydžiuose, kuriems paklausa ypač sparčiai auga. Tačiau verslo srautų segmente skrydžių pasiūla taip pat auga, tik viešai kiek nublanksta prieš augančius dažnius bei didėjančius lėktuvus skrydžiuose iš Vilniaus į Frankfurtą, Kopenhagą, Varšuvą, Briuselį, Helsinkį, Taliną, Maskvą ar Kijevą.

Apibendrinant, verslo keliautojams svarbiausia kelionės trukmė ir tvarkaraštis, o poilsiniam turizmui - kaina ir tiesioginis skrydis.

Vaizdo meno apžvalga

Aštuntojo-devintojo dešimtmečių sandūroje, keičiantis politinei situacijai Lietuvoje, meninė kūryba taip pat įgavo vis daugiau naujų saviraiškos formų, tarp kurių buvo ir ankstyvasis videomenas. Meno kūrinį galėjai pamatyti ne tik parodinėje erdvėje, bet ir viešose vietose, ne tik statišką, bet gyvai atliekamą performansą, meninę akciją.

1996 metais išleista videomeno rinktinė „Geriausi lietuvių videomeno darbai“apima Lietuvos videomeno dešimtmetį - nuo datuojamo pirmo 1988-aisiais sukurto Henriko Gulbino filmo „Du kartus“ iki Gintaro Šepučio 1996 m. sukurto videošokio „Žodžių žaismas“.

Kinotyrininkė, „Skalvijos“ kino centro programų koordinatorė, Sonata Žalneravičiūtė apie rinktinės sudarymą: „Stebėdama, kas vyksta Vilniuje 1990-ųjų pradžioje, vėliau, rinkdama medžiagą apie Lietuvos videomeno pradžią savo menotyros bakalauro diplominiam darbui, ieškodama videomeno kūrėjų kituose miestuose, supratau, kad videomenas, kaip kūrybinė raiška, atsirado pirmiausia dėl naujo techninio įrankio - videokameros. Patekusi į rankas skirtingų sričių menininkams, kamera tapo instrumentu, suteikiančiu naujas, nenuspėjamas galimybes leistis į nepažintas kūrybines teritorijas. Į rinktinę įtraukiau visus tuo metu kūrusius autorius, kuriems tai buvo viena svarbiausių kūrybinės raiškos formų.

Aleksas Andriuškevičius - tapytojas, grupės „POST ARS“ (1989 - 2009) narys, vienas iš retų lietuvių videoperformanso menininkų, kūręs 10-ojo dešimtmečio pradžioje. Jo kūrybinei praktikai būdingos minimaliomis priemonėmis kuriamos situacijos, kylančios iš kasdienio aplinkos patyrimo, nevengiama absurdo elementų, visa tai dokumentuojama laisvai, buitine kamera. Šių situacijų centre - pats autorius ir jo surežisuoti performatyvūs, kartais monotoniški veiksmai, kūriniuose virstantys abstrakčiais, paradoksaliais ritualais.

„Festival Franco-Balte d’art video“ - pirmasis, tris metus trukęs Prancūzijos ir Baltijos šalių festivalis, pradėtas rengti Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos iniciatyva (1992 m. - Ryga, 1993 m. - Vilnius, 1994 m. - Talinas). Jame dalyvavo ir lietuvių menininkai Aleksas Andriuškevičius, Laimė Kiškūnaitė, Džiugas Katinas, Gintaras Šeputis, „Akademinio pasiruošimo grupė“ („APG“) bei kiti. 1993 m. festivalis surengtas ir Šiuolaikinio meno centre Vilniuje. Pastarasis renginys ne tik suteikė galimybę čia kuriantiems menininkams susipažinti su užsienio kūrėjų darbais, bet ir žymėjo videomeno, kaip legitimios ir aktualios kūrybos formos, pradžią Lietuvoje. Festivalyje išrinktam geriausio darbo autoriui būdavo suteikiama galimybė mėnesį reziduoti Paryžiuje.

Segmente pristatomas Džiugo Katino ir Lino Liandzbergo kūrinys „Proporcija“ (1992 m.), rodytas 1992 m. 1996 m. kino kritikė ir kuratorė Sonata Žalneravičiūtė sudarė pirmąją geriausių Lietuvos videomeno kūrinių rinktinę. Joje tarp penkiolikos atrinktų autorių kūrinių buvo įtrauktas ir menininkės Karlos Gruodis filmas „X beats per minute“ (1996) - vienintelis moters menininkės kūrinys vaizdajuostėje. Šio, moters kūno ir motinystės santykio problematikai skirto, kūrinio autorė suformavo feminizmo diskurso pradmenis Lietuvoje: 1995 m. Gruodis sudarė pirmąją lietuvišką feminizmo antologiją Feminizmo ekskursai: moters samprata nuo Antikos iki postmodernizmo, Vilniaus ir Pedagoginiame universitetuose vedė seminarų ciklą, skirtą feminizmo teorijai.

Videomeno kūrėjas, fotografas Tomas Andrijauskas eksperimentuoti su kino juosta pradėjo mokykloje, būdamas septintoje klasėje, Šiaulių vaikų ir jaunimo klube „Kibirkštis". Prieš įstodamas į Vilniaus dailės akademiją, Andrijauskas jau buvo dirbęs Šiaulių televizijoje ir bendradarbiavęs su režisieriumi, prodiuseriu Remigijumi Ruokiu, su kuriuo sukūrė muzikinį klipą grupės „SEL“ dainai „Kontrolinis šūvis“ (1995) - vienam didžiausių to meto lietuviškos muzikos hitų. Andrijauskas taip pat dirbo su grupėmis „BIX“, „Exem“, „Lemon Joy“, „Biplan“ ir kt., jo kurti muzikiniai klipai ne kartą įvertinti nacionaliniu mastu.

Kūrinyje „Intencija prisiminti“ (1999) Stasiulytė filmuoja save sėdinčią prie virtuvinio stalo ir dainuojančią lietuviškas užstalės dainas. Tiek Stasiulytės kūrinio, tiek pačių dainų ilgis ir kiekis priklauso nuo filmo veikėjos atminties: dainos trunka lygiai tiek, kiek jų įstengiama prisiminti. Šiame ir kituose kūriniuose nėra aiškiai išreikštos ironijos ar, juo labiau, nostalgijos praeičiai. Būtent tai leidžia išlaikyti atvirumą, tuo pačiu nurodant į etninius stereotipus, estetiką ir kalbą kaip ideologines priemones.

Šiauliečio videomenininko, taip pat tapytojo, kino dailininko, grupės „Žuvys“ nario bei galerijos „Medūza“ Vilniuje įkūrėjo Pauliaus Arlausko teigimu - 90-ųjų televizija Lietuvoje yra originaliausias, tęstinis lietuvių videomeno kūrinys. Pasak vieno iš Zorro TV kūrėjų ir vedėjų - eksperimentinės, kultūrai skirtos laidos, rodytos Šiaulių televizijoje 1999 m. - ankstyvoji lietuviška televizija veikė kaip alternatyvi erdvė, suteikusi laisvę eksperimentams; tam buvo palankus tuometinis kultūrinis Šiaulių kontekstas, visuotinai priimto "formato" nebuvimas.

tags: #wow #city #aruodas