Jau kurį laiką mediniai namai tampa vis populiaresniu pasirinkimu tarp žmonių, svarstančių apie nuosavą būstą, todėl šio tipo namų rinka sparčiai plečiasi - kasmet pristatomos naujienos dažnai stebina net visko mačiusius klientus. Viena pagrindinių priežasčių, lemiančių tokį susidomėjimą mediniais statiniais - ypač lanksti medinių namų kaina, todėl, prieš nusprendžiant, kokio tipo namą rinktis, derėtų gerai apsvarstyti ne tik finansines galimybes, bet ir poreikius.
Nors egzistuoja ne vienas medinio namo tipas, dažniausiai svarstomi bei lyginami karkasinių ir rąstinių namų variantai. Tad panagrinėkime rąstinio namo statybos ypatumus.
Rąstinių namų projektai
Rąstiniai namai pasižymi jaukumu ir tradiciniu stiliumi. Štai keletas pavyzdžių:
- Rąstinio namo projektas „Žeimena“: Vienaukštis rąstinis namas su mansarda ir dviem didelėmis terasomis.
- Rąstinio namo projektas „Kvietys“: Dviaukštis rąstinis namas su terasomis, iš kurių viena yra uždengta.
- Rąstinio namo projektas „Rūta“: Vienaukštis rąstinis namas su didele terasa, sauna ir baseinu.
- Rąstinio namo projektas „Akmena“: Dviaukštis šiuolaikiškas rąstinis namas su terasomis, balkonu ir garažu.
- Rąstinis namas „Širvinta“: Dviaukštis rąstinis namas su didelėmis terasomis, sauna ir garažu dviems automobiliams.
- Rąstinis namas „Gilužis“: Dviaukštis rąstinis namas su terasa ir dviem dideliais balkonais, stogine dviems automobiliams.
- Rąstinio namo projektas „Tauragnas“: Vienaukštis su mansarda, rąstinis namas jaukiems ir komfortabiliam poilsiui.
- Rąstinio namo projektas „Asveja“: Dviaukštis rąstinis namas su dvejomis terasomis ir stogine automobiliams.
- Rąstinio namo projektas „Lakaja“: Vienaukštis šiuolaikinis rąstinis namas su mansarda, didele terasa ir stogine dviems automobiliams.
Rąstinių namų privalumai ir trūkumai
Pirmiausia, drąsiai galime teigti, kad rąstinis namas turi žymiai daugiau privalumų nei trūkumų. Gyvenimas rąstiniame name lygintinas su gyvenimu idealiai vėdinamame ir kondicionuojame bute, kur oro kokybė atitinka visus nustatytus higienos normų reikalavimus (šiluma+drėgnis+oro kaita). Rąstinis namas “kvėpuodamas” natūraliai ventiliuojasi per sienas, rąstinės sienos greitai įšyla ir lėtai vėsta, o vasarą nepraleidžia karščio į vidų bei optimaliai sureguliuoja drėgmę patalpose.
Prie privalumų galima priskirti išskirtinę rąstinio namo estetiką bei architektūrinius sprendimus. Šio tipo namai be jokios papildomos apdailos patraukliai atrodo tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Šiuo metu architektai gali pasiūlyti ne tik klasikinės architektūros projektų - keturios sienos plius dvišlaitis stogas, bet ir modernių pavyzdžių, kuriuose naudojama daug stiklo, siūlomos erdvios terasos, vienšlaičiai stogai ir panašiai.
Taip pat, lyginant su kitų tipų namais, rąstinių privalumas yra tai, kad pats rąstas yra natūraliai linkęs kaupti šilumą, turi didelę šiluminę talpą, todėl šio tipo namai greitai įšyla ir lėtai vėsta. Žiemą rąstinis namas bus šiltas, vasarą - vėsus. Rąstinė siena natūraliai balansuoja drėgnumo lygį namuose. Jei jis stipriai pakyla, medis jį sugeria.
Jei name pasidaro per sausa, rąstai linkę drėgmę „grąžinti". Visų pirma, išskiriant šio tipo pastatų privalumus, galima pabrėžti ne tik didelę naudą gamtai (visi žinome, jog medis - atsinaujinanti žaliava), bet ir puikią medinių namų akustiką arba ypač gerą garso izoliaciją. Dar vienas, tačiau taip pat reikšmingas privalumas skaičiuojant statybos kaštus - lengvas medienos, kaip pagrindinės statybų medžiagos, svoris. Akivaizdu, kad dėl šios priežasties iš medžio statomam namui bus reikalingi daug lengvesni pamatai.
Trumpai norėtume pakomentuoti rąstinio namo minusus. Rimčiausia problema galima įvardinti rąstų "vaikščiojimą". Džiovinto rąsto siena per metus gali sukristi iki 5 cm. Judėjimas vyksta ir sukantis rąstui horizontalia kryptimi. Nuo šių problemų apsisaugojama teisingai sukertant kampinį mazgą, įrengiant sąsparas ilgesnėse sienose, darant technologines įpjovas. Klijuoti rąstai "vaikšto" žymiai mažiau, yra stabilesni.
Ypač besibaiminantiems rąstų vaikščiojimo galime pasiūlyti statytis medinį namą iš CLT plokščių arba karkasinį-skydinį namą. Šiuo atveju medienos vaikščiojimo tikimybė minimali.
Nors galima teigti, kad mediniai namai savo privalumais dažniausiai užgožia trūkumus, vienas iš labiausiai neigiamų aspektų galėtų būti medinių namų perdangos, kurios, dėl riboto pločio, gali riboti ir patalpų dydį. Ne retai statytojai medinių namų trūkumams priskiria ir problemas, kilusias dėl netinkamai pasirinktų statybos medžiagų ar netinkamo darbų atlikimo.
Statybos ypatumai
Nors, remiantis praktika, tiek karkasinis, tiek rąstinis namas dažniausiai pagaminami iš anksto, vėliau juos pristatant ir surenkant užsakovo sklype, jų statybos procesai toli gražu nėra vienodi. Lyginant su karkasinių namų statyba, rąstinių namų statyba yra gana sudėtingas procesas.
Montuojant rastinį namą ypač svarbūs teisingi pamatai: pamato viršus privalo būti lygus, kad apatinis rąstas visu savo pagrindu priglustų prie pamato. Įsitikinkite, kad paviršiaus nelygumai ir aukščių skirtumas tarp pamatų kampų neviršija 10 mm. Rekomenduojame rinktis pamatą, kurio aukštis nebūtų mažesnis nei 40 cm, nes lyjant apatinis vainikas dažnai apsitaško, o nešvarumus suku pašalinti. Patariama montuojant pamatus išbetonuoti ir pirmo aukšto grindis, šildant jas bent 8-10 cm putų polistirolo sluoksniu.
Siekiant pagreitinti darbus ir išsaugoti puikią rastų būklę, jie dažnai montuojami krano pagalba. Montavimo metu tarp rąstų klojamas izoliacinis sluoksnis, dažniausiai pagamintas iš pluošto, vilnos ar akmens vatos. Atsižvelgiant į tai, kad sienoms naudojami rąstai yra linkę slinktis, jie tarpusavyje sutvirtinami.
Sumontavus pagrindines namo konstrukcijas pereinama prie stogo darbų, kurie laikomi gana sudėtingais rąstinio namo atveju. Visų pirma, tokiam namui montuojamos slenkančios stogo konstrukcijos, nes statiniui džiūstant, o sienoms sėdant, gali nežymiai keistis stogo kampas.
Medžiagos ir apdaila
Statant rąstinį namą, specialiai paruošti ir apdirbti rąstai guldomi vienas ant kito. Kampuose rąstai sukertami. Priskaičiuojama daug sukirtimo būdų. Renčiant namą, tarp rąstų lieka nedideli tarpai. Jie yra užpildomi izoliacinėmis medžiagomis. Jos gali būti tiek natūralios, tiek dirbtinės. Šitaip užpildžius tarpus, rąstinis namas savo šilumos savybėmis nenusileis bet kurio kito tipo namui. Jei šilumos norisi dar daugiau, rąstinį namą galima šiltinti papildomai. Tą galima daryti tiek iš laukinės, tiek iš vidinės pusės.
Gyvenamojo namo statybai svarbu parinkti tinkamo diametro rąstus. Tam tikslui reikėtų bent 200 mm arba storesnių. Plonesni tinka pavėsinėms, pirtims ar pan. Aišku, stora siena dar negarantuoja, kad namas bus šiltas, jei nebus tinkamai suleistos sienos, tarpai nekokybiškai užsandarinti arba naudojami nevienodo drėgnumo rąstai.
Rąstinių namų statybai tinka tik brandi mediena. Jai reikalingas džiovinimas iki 18-20 proc. drėgnumo. Pats geriausias laikas ruošti medieną rąstinio namo statybai yra žiemą. Tuo metu drėgmės lygis medyje yra mažiausias, nėra pavojaus dėl grybelio, kenkėjų.
Didelis rąstinių namų privalumas yra unikali jų išvaizda. Iš dalies tai priklauso ir nuo pasirinkto rąsto profilio. Jie gali būti apvalūs arba stačiakampiai. Kokybiškai pastatytas rąstinis namas neabejotinai atkreips kiekvieno praeivio ar svečio dėmesį. Tradicijos, sujungtos su moderniomis statybos technologijomis padės pasiekti stulbinamą rezultatą.
Energetinis efektyvumas ir šiltinimas
Sienos iš 18 cm storio rąstų namui gali būti nešiltinamos, tačiau nuo 2016 metų lapkričio 1 dienos įvedus A energetinės klasės reikalavimus naujiems statiniams, rąstinio gyvenamojo namo be papildomo apšiltinimo pastatyti praktiškai neįmanoma. "Aprengti" sienas iš vidaus ar iš išorės nesudaro jokių problemų. Šilumos izoliacijos bendrovės kartu su rąstinių namų gamintojais yra parengę tokio šiltinimo mazgus ir instrukcijas.
Viena didžiausių problemų gali tapti rastinio namo pritaikymas A energetinei klasei, kuri tokio tipo gyvenamiesiems pastatams reikalinga jau ne vienerius metus. Skaičiuojama, kad siekiant, jog rastinis namas atitiktų A energetinio naudingumo klasę, jis turėtų būti pastatytas iš maždaug 70 centimetrų storio rąstų, kai rinkoje dažniausiai naudojami 24-30 centimetrų rąstai. Tokio storio medžiagų kaina - neadekvačiai didelė, todėl dažnai, užuot renkantis storus rąstus, namas šiltinamas tarp dviejų medinių rastų purškiant ekovatos sluoksnį.
Namo sienos statomos iš dviejų plonesnių rąstelių, tarp jų paliekant (20cm ir daugiau) oro tarpą, kuris užpildomas biria medžio ar celiuliozine vata. Tokiu būdu Užsakovai gauna itin šiltą namą nepakeisdami rąstinio namo koncepsijos - rąsteliai lieka tiek namo viduje, tiek ir išorėje.
Medinio namo kaina
Plačiai paplitusi nuomonė, kad namo pastatymo kaina priklauso tik nuo namo bendrojo ploto išreikšto kvadratiniais metrais. Tai yra klaidinga nuostata, nes namo bendrasis plotas yra tik vienas faktorius, kuris įtakoja bendrą namo statybos kainą.
Kaip jau minėjome pradžioje, atsižvelgiant į ypač didelę medinių namų įvairovę, jų statybos ir įsirengimo kaina gali būti ypač lanksti - kokybiški mediniai namai gali kainuoti nuo 14 000 eurų, tačiau kartais gali siekti net iki 500 000 eurų sumą. Bene pagrindiniai, kainą lemiantys faktoriai - namo plotas ir jam pastatyti naudojamos medžiagos.
Rąstinis namas yra ilgaamžiškas statinys. Tačiau, kaip ir bet kokiam namui, rąstiniam laikas nuo laiko reikės Jūsų dėmesio. Tinkamai prižiūrimas, jis tarnaus Jums, Jūsų vaikams ir vaikaičiams! Mediena pati savaime nebijo sušlapimo, tačiau jai žalinga yra nuolatinė drėgmė, ventiliacijos nebūvimas. Tada gali prasidėti puvimas, į pažeistą medieną gali įsimesti medgraužiai vabzdžiai, gali užsiveisti grybelis. Todėl būtina tinkamai izoliuoti medieną nuo pastovios drėgmės.
Šiais laikais apstu apsauginių medienos priemonių nuo vabzdžių, kenkėjų, pelėsių, kokybiškų, saugojančių medieną dažų, lakų ir pan. Tai padės jums užsitikrinti maksimalų rąstinio namo tarnavimo laiką.
Vienas iš rąstinio namo ypatumų yra tai, kad jis „sėda“. Per metus namas gali „susėsti“ iki 10-15 cm. Šito išvengti neįmanoma tiek statant namus iš rankomis apdirbtų, tiek mašininio apdirbimo rąstų. Statant namą būtina atsižvelgti į šią savybę, kad nebūtų sugadinta namo konstrukcija jam išsikraipant. „Sėdimas“ paprastai trunka nuo vienerių iki dvejų metų.
Rąstiniam namui svarbu tinkamai parinkti ir kokybiškai sumontuoti stogą. Jis turi būti sunkus, kad rąstai tvirtai ir stabiliai laikytųsi. Be to tai padėtų namui greičiau „nusėsti“. Namui „sėdant“ kis ir jo stogo kampas, todėl į tai reikia atsižvelgti montuojant stogo konstrukcijas. Gegnėms turi būti palikta išilginio judėjimo laisvė.
Specialiai paruošti reikia ir vietas, paliktas durims ir langams montuoti, atsižvelgiant į namo „sėdimą“. Perdangoms taip pat turi būti skiriamas didelis dėmesys.
Medis dabar madingas - ekologiška, natūrali, tvirta, laiko išbandymus atlaikiusi statybinė medžiaga. Ir nors daug kam individualūs namai asocijuojasi su tvirtu mūru, vis labiau populiarėja mediniai karkasiniai, skydiniai ir rąstiniai namai.
Medis - viena seniausių pasaulyje statybinių medžiagų, naudota ne tik gyvenamajam būstui statyti, bet ir tiltams, vandentiekiui, kanalizacijai tiesti. Įsivyravus kitoms statybinėms medžiagoms (cementui, betonui, plytoms) imta manyti, kad medis tarnauja palyginti neilgai. Tačiau tokia nuomonė buvo paplitusi visai be reikalo: medžio ilgaamžiškumą patvirtina Rusijos šiaurėje išlikę rąstiniai namai, kurių amžius siekia 600-700 metų. Kokybiškos medienos statinės savybės ypatingos.
Dėl poringos struktūros ir santykinai mažo svorio medis yra gera šilumos izoliacinė medžiaga. Medis - puiki statybinė medžiaga, užtikrinanti gerą gyvenimo kokybę. Tai natūrali, nekenkianti gamtai žaliava, atspari karščiui, šalčiui. Vienintelis veiksnys, kuris privalo būti kontroliuojamas, - tai drėgmė.
Nors karkasiniai ir skydiniai namai greičiau pastatomi, palyginti pigūs, nepaprastai daug žmonių vis dėlto renkasi rąstinius namus - pačius ekologiškiausius, nes jų statybai naudojama gryna, natūrali, kokybiška mediena (o ne suspaustos drožlės), be to, galbūt lietuvio širdžiai tai viena priimtiniausių statybinių medžiagų. Be to, mediniuose namuose aplinkos poveikis mažai lemia vidaus šilumos pokyčius. Apie rąstinių namų ilgaamžiškumą liudija senovinės trobos - tinkamai apdirbus ir impregnavus medieną ji gali ištverti kelis amžius.
Abejojantieji dėl rafinuotesnio medinio namo interjero - esą rąstinis namas diktuoja paprastumą, - taip pat turėtų būti ramūs. Paprastai namams statyti renkamasi sakinga - pušų arba eglių - mediena. Priežastys gana paprastos: ši mediena gana pigi, elastinga, tvirta.
Daug kam gali kilti klausimų, kada geriausia kirsti medieną, skirtą namui statyti? Žiemos kirtimo rąstas yra „miego“ stadijoje ir todėl jis ne taip greitai mėlynuoja t.y. nekeičia spalvos. Jei rąstinis namas statomas iš sausų rąstų, tai drėgnumas prieš rentimą turi būti iki 20 proc. Drėgna mediena netinkama statyti rąstinius namus iš apipjautų rąstų, nes džiūdama ji gali stipriai deformuotis, blogai ventiliuojama gali pakeisti spalvą (pamėlynuoti ar pajuoduoti), pradėti pūti, pelyti, pakeisti matmenis.
Rąstinių namų sienų storis paprastai gali būti nuo 15 iki 35 cm, jie gali būti apvalūs (kaip dabar madinga Šiaurės Amerikoje) ar keturkampiai. Rąstiniai sienojai gali būti apvalūs žievinti (natūralūs), apvalūs tekinti, apipjauti iš dviejų šonų, apipjauti iš keturių šonų, klijuoto tašo. Iš esmės tai labiau estetinis klausimas, nors keturkampiai rąstai savaime padidina sienos storį.
Yra bendri šios statybos būdo principai. Anot „UAB Tekmega“ direktoriaus Dariaus Sudvojaus, rąstai turi gulti vienas ant kito ne siauresne kaip ½ rąsto storio pločio aukštuma. Vidaus pertvaros taip pat turi būti kuo daugiau iš rąstų. Renčiant rąstinį namą tam tikrose vietose būtinos vidinės pertvaros iš rąstų namo konstruktyvo stabilumui išlaikyti.
Durų ar langų staktos negali tvirtintis tiesiai ant rąstų sienos. Geri statybininkai pasakytų, kad svarbiausias namo elementas - pamatai. Kartais manoma, kad rąstiniams namams galima daryti išimtį: esą, šiems namams pamatai reikalingi, tačiau jų gali ir nebūti. Rąstai susikabina taip tvirtai, kad nei įšalas, nei vėjas ar kiti mūsų klimatui įprasti reiškiniai jų negali išjudinti: medis - tarsi gyvas organizmas - gali išsilenkti, pakeisti formą, spalvą, tačiau neišsineria iš bendros namo konstrukcijos. Šis teiginys papildytinas taip: jei rąstinis statinys bus ant pamatų, kurie „vaikšto“ nuo šalčio, tai ir sienos nebus sandarios, tarp jų nuolat bus tarpai. Norint kad rąstinis statinys laikui bėgant tvarkingai „susėstų“ ir būtų sandarus, tai pagrindas ant kurio jis renčiamas, taip pat turi būti stabilus.Tarp rąstinių namų gamintojų ir mūrinės statybos šalininkų kyla ginčai dėl pernelyg mažos rąstinės sienos šiluminio laidumo, kuris esti apie 1,8 W/kv. m K. Kaip tikina rąstinių namų statytojai, energijos netekimai per rąstinę sieną negali būti skaičiuojami remiantis vien tik medžio šiluminio laidumo koeficientu. Praktiniai rezultatai sako ką kita: su didele varža energijos sąnaudos yra gerokai mažesnės už teorinius skaičiavimų duomenis.
Labai svarbi šio tipo namo savybė akumuliuoti perteklinę drėgmę. Štai kodėl rąstiniame name gerai jaučiamės net prie 17 laipsnių temperatūros. Kitas pavyzdys, nuteikiantis pasitikėti rąstine statyba - pridėkite ranką prie mūrinės, kad ir gerai apšiltintos sienos. Pajusite temperatūrų pokytį. Nustojus šildyti mūrinę patalpą, neišvengiamas šaltesnės sienos sąlytis su šiltu oru verčia kondensuotis drėgmę. Rąstiniame name šis procesas vyksta lėčiau dėl didelės rąsto šiluminės talpos. Dėl šios savybės rąsto vidinė pusė laiko artimą temperatūrą, kokia yra kambaryje.
Svarbu išvengti plyšių pamato ir pirmojo vainiko sankirtos vietoje. Apatiniai rąstai turi būti impregnuoti, pageidautina išpjauti iš puvimui atsparesnės medienos, ant pamato įrengiamas hidroizoliacijos sluoksnis. Vidaus pertvaras rekomenduojama formuoti iš rąstų.
Skydiniai namai - tai karkasinių namų rūšis. Statant bet kurios rūšies karkasinius namus rezultatas beveik identiškas. Skirtumas - gamybos technologija: skydiniams namams skirti namo elementai specialiai pagaminami gamykloje ir tuomet atvežami į statybvietę.
Skydinis namas statomas iš gamykloje pagamintų skydų. 150 kv.m keturių miegamųjų namo gamyba gali užtrukti 3-5 savaites - tai prilauso nuo projekto sudėtingumo. Tai greita statyba - darbai statybvietėje trunka 3 - 7 dienas (tačiau tam reikia iš tiesų kvalifikuotų darbininkų). Kadangi namo elementai į statybų aikštelę atvežami jau su daline vidaus apdaila, reikia atlikti nedaug su sienomis susijusių darbų. Statybos darbų laikas trumpėja dar ir dėl to, kad nereikia laukti, kol namas išdžius, kad būtų galima daryti apdailos darbus.
Skydinio namo gamybos procesui, kokybės ir įvykdymo terminui neturi įtakos blogi orai - vėjas, šaltis ar lietus, taigi tokių namų gamyba nesustoja net šaltuoju metų laiku. Dar vienas svarbus aspektas - statybos darbų kaina. Kadangi nereikia rūpintis statybinių medžiagų transportavimu į statybos aikštelę, ir tuo kaip ir kur jas saugiai laikyti, yra sutaupomos lėšos.
Vienas svarbiausių aspektų statant skydinį namą - tinkamas pamatų įrengimas ir jų hidroizoliacija. Tai ypač aktualu mūsų klimato sąlygomis, kai žiemą temperatūra nukrenta iki 20 oC šalčio ir dar žemiau. Tai reiškia, kad skydinių namų pamatai turi būti žemiau įšalo ribos: Lietuvoje paprastai žemė įšąla iki 1-1,2 metro, taigi pamatai turi būti gilesni, kitaip dėl šalčio-atšilimo ciklų gruntas gali pamatą iškilnoti.
Kaip ir karkasiniams namams, skydiniams svarbi hidroizoliacija - į vidų patekęs vanduo gali supūdyti medines konstrukcijas. Dar vienas aspektas, kuris nedžiugina skydinių namų statytojų - gana menkas planavimo pasirinkimas, jei norima sutaupyti ir namą statyti iš gamintojo unifikuotų skydų. Kitu atveju galima rinktis ir individualų projektą, pagal kurį gaminami specialiai jam pritaikytų matmenų ir formų skydai, tačiau tai kainuos gerokai daugiau.
- Pamatai turi būti liejami žemiau įšalo (daugiau 1-1,2 metro).
- Mažai galimybių rinktis individualų planavimą.
Ekonomiška, kokybiška ir racionali gyvenamojo būsto statybos technologija - mediniai karkasiniai namai. Karkasinių namų technologija sukurta Kanadoje. Šiaurės Amerikos gamtinės sąlygos panašios į mūsų, tačiau karkasinių namų konstrukcija tinka įvairioms klimato zonoms ir geologinėms sąlygoms: keičiant šiltinamųjų medžiagų parametrus, tokio paties tipo namus galima statyti ir šiltesnio klimato šalyse, ir šiaurėje. Kanados statybų ekspertų teigimu, šie namai, juos atnaujinant, gali tarnauti apie 150-200 metų.
Karkasinių namų patvarumas dera su jų elastingumu, todėl jie seismiškai atsparūs ir gali atlaikyti net žemės drebėjimus (Japonijoje 75 proc. gyventojų renkasi tokius namus viduryje įtvirtinę aukštą amortizuojamąjį mietą, prie kurio konstruojamos likusios namo konstrukcijos - taip sienos juda kartu su mietu, bet lieka sveikos). Kita vertus, karkasiniai namai neatlaiko stipresnių vėtrų, uraganų, kurie yra įprasti Šiaurės Amerikoje.
Lietuvoje įprasti plytiniai ir betoniniai gyvenamieji namai, todėl susidarė klaidinga nuomonė, esą jei siena plona, namas prastai išlaiko šilumą. Vidutinis medinio karkasinio namo sienos storis - 20 cm, bet netgi per šalčius, nešildant patalpų, temperatūra mažėja vos 2-3 °С per parą. Karkasinius namus nesunku prišildyti ir palaikyti norimą temperatūros režimą.
Šiluma iš patalpų dingsta nuo šildymo prietaisų kildama į viršų - taip prie atitvarinių konstrukcijų - lubų, langų, sienų - susidaro didelis slėgis. Per mažiausią nesandarų plyšelį šiltas oras pradedamas traukti į išorę, o tuo pat metu apatinėje patalpos dalyje oras išretėjai ir pro nesandarias grindis, duris ar langus įsiurbiama šalto oro, kurį vėl reikia šildyti. Šį energijos nuostolį galima sumažinti tik didinant atitvarinių konstrukcijų šiluminę varžą.
JAV bendrovė „Architectural Energy Corporation“ atliko tyrimus: buvo paskaičiuoti šilumos nuostoliai per nešiltintas pastato konstrukcijas, vėliau konstrukcijos buvo padengtos ypač sandaria ir šilta šiltinimo medžiaga. Rezultatai parodė, kad šilumos taupymo pagrindas yra sandarumas. Ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio šiluminę varžą padidinus daugiau kaip 100 proc. (sluoksnį pastorinus nuo 10 cm iki 20 cm), šilumos sutaupoma tik 3 proc. daugiau, todėl tokia investicija neefektyvi.
Šiltinimo medžiaga privalo praleisti vandens garus, kad apšiltintos drėgnos konstrukcijos nesupūtų, nesupelytų ir galėtų lengvai išdžiūti. Per šiltinamąją medžiagą beveik tokiu pat greičiu praeina ir vandens garai, ir oras. Bet pastatų konstrukcinių medžiagų džiūvimo procesas gana lėtas, todėl pakankamai gerai kvėpuojančios šiltinimo medžiagos laidumas orui gali būti toks mažas, kad tą medžiagą galima priskirti prie sandarių medžiagų.
Kadangi tradicinės plytų, medžio ar akmens sienų statybinės medžiagos vienu metu turi atlikti kelias funkcijas (išlaikyti konstrukcijas, izoliuoti šilumą ir garsą), tai lemia tam tikras statybos sąlygas: kad užtikrintų natūralų pastato džiūvimą ir suslūgimą, sienos storis turi būti pakankamai didelis, pamatas - masyvus, o statybos laikas - santykinai ilgas.
Karkasinių namų statybos technologija leidžia atskirti medžiagų laikomąją, atitveriamąją ir izoliuojamąją funkcijas. Pamatai gali būti ir monolitiniai, ir stulpiniai, tačiau nebūtina statyti masyvių, o tai sutrumpina statybų terminus ir sumažina kainą. Paprastai karkasiniai namai statomi 1-2 aukštų. Tokie namai labai lengvi, mažesnių matmenų, jiems įrengti reikia mažiau medžiagų. Vienas galimų tokių namų trūkumų - akustinės savybės, todėl statant karkasinius namus paprastai montuojamos specialios tarpinės, kurios veikia kaip garso izoliacija.