Šiame straipsnyje aptariami ilgalaikio turto apskaitos ypatumai biudžetinėse įstaigose, įskaitant turto įsigijimą, vertės nustatymą, nusidėvėjimo skaičiavimą ir kitus svarbius aspektus. Straipsnis parengtas remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir verslo apskaitos standartais (VAS).
Ilgalaikio turto samprata ir klasifikavimas
Ilgalaikis turtas - tai įstaigos ekonominiai ištekliai, kuriais numatoma naudotis įstaigos veikloje ir uždirbti pajamas ilgiau nei vienerius finansinius metus. Ilgalaikis materialusis turtas - tai materialusis turtas, kuris teikia įmonei ekonominės naudos, naudojamas ilgiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę.
Ilgalaikis materialusis turtas paprastai sudaro didumą viso įmonės turimo turto. Nuo to, koks turtas naudojamas įmonės veikloje, pavyzdžiui, kokiais įrenginiais gaminama produkcija, teikiamos paslaugos, priklauso įmonės prestižas, gamybinė komercinė veikla, įmonės veiklos rezultatai, todėl ilgalaikio turto finansinei analizei turi būti skiriamas deramas dėmesys.
Ilgalaikis materialusis turtas pasižymi tuo, kad jo vertė laipsniškai pereina į gaminamos produkcijos ar teikiamos paslaugų savikainą. Kartais gamyboje naudojamas turtas praranda savo vertę ne tiek dėl fizinio susidėvėjimo, kiek dėl to, kad pasensta moraliai. Materialusis turtas, sudarantis prielaidas įmonei veikti būsimais laikotarpiais, nors ir neduodantis tiesioginės ekonominės naudos, pripažįstamas ilgalaikiu turtu (pavyzdžiui, turtas, įsigytas darbo saugos, gamtosaugos, valdymo tikslams).
Dalys ekonomistų akcentuoja ir išskiria į atskirą kategoriją investicinį turtą. Investiciniu laikomas ilgalaikis materialusis turtas (žemė, pastatai ar jų dalis arba žemė kartu su pastatais), kurį jo savininkas arba lizingo gavėjas laiko vien tik pajamomis iš nuomos ir (arba) to turto vertės padidėjimo gauti.
Ilgalaikio turto įsigijimas ir vertės nustatymas
Įmonė registruoja ilgalaikį turtą apskaitoje tada, kai įgyja į jį nuosavybės teisę. Apskaitoje turtas pripažįstamas ir registruojamas tada, kai įmonė perima su juo susijusią riziką ir naudą. Turtas gali turėti ne vieną savininką ir priklausyti įmonei dalinės bendrosios nuosavybės teise.
Jei įmonė ketina įsigyti materialųjį turtą, kuris teiks jai ekonominės naudos naudojamas ilgiau kaip vienerius metus, iš anksto už tokį turtą sumokėtos sumos turi būti priskiriamos kitam ilgalaikiam materialiajam turtui. Ilgalaikiam materialiajam turtui taip pat priskiriamas gautas, bet dar nepradėtas naudoti arba nebaigtas komplektuoti ilgalaikis materialusis turtas.
Apskaitoje įsigytas turtas turėtų būti registruojamas įsigijimo savikaina. Turto įsigijimo vertei priskiriamos visos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą. Į ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą neįskaičiuojamas grąžinamas pridėtinės vertės mokestis. Negrąžinamą pridėtinės vertės mokestį įmonė gali įskaityti į turto įsigijimo savikainą. Palūkanos į turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą neįskaičiuojamos. Jos pripažįstamos atitinkamų ataskaitinių laikotarpių sąnaudomis.
Jei turtas įsigyjamas brangiau kaip jo tikroji vertė išsimokėtinai per ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį ir jei sutartyje palūkanos nenurodytos arba jų dydis reikšmingai skiriasi nuo rinkos palūkanų normos, įsigijimo savikaina apskaičiuojama visą mokėtiną sumą diskontuojant iki dabartinės vertės pritaikius rinkos palūkanų normą. Visos mokėtinos sumos ir diskontuojant gautos mokėtinos sumos skirtumas pripažįstamas palūkanų sąnaudomis per visą išsimokėjimo laikotarpį.
Ilgalaikis materialusis turtas gali būti įsigyjamas mainais į kitą turtą. Mainais gauto ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina apskaičiuojama prie mainų sutartyje numatytos vertės pridedant tiesiogines, su to turto mainais susijusias išlaidas. Jei ilgalaikis materialusis turtas įsigyjamas mainais į kitą turtą, o mainų sutartyje vertė nenurodyta, tai įsigytas ilgalaikis materialusis turtas įvertinamas ir apskaitoje registruojamas tikrąja verte. Jei įsigyjamo ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertės nustatyti negalima, jis užregistruojamas už jį perduoto turto tikrąja verte.
Perkant turtą už tarpininkavimą sumokėtas atlyginimas turėtų būti įtraukiamas į įsigyto turto vertę.
Pavyzdys:
Įmonė, PVM mokėtoja, įsigijo butą su PVM. Pirkimo PVM įtrauktas į atskaitą. Buto įsigijimo vertė - kaina, nurodyta NT pirkimo-pardavimo sutartyje. Jeigu NT bus naudojamas MB PVM apmokestinamoje veikloje, tokio NT pirkimo PVM turėtų būti atskaitomas.
Ilgalaikio turto apskaita
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas
Ilgalaikis materialusis turtas gali būti riboto ir neriboto naudojimo laiko. Skaičiuojamas tik riboto naudojimo laiko turto nusidėvėjimas. Žemė yra neriboto naudojimo laiko turtas, todėl jos nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas nuo kito mėnesio 1 dienos po jo nurašymo, perleidimo, priskyrimo investiciniam turtui, kuris bus apskaitomas tikrąja verte, ar kitokio perdavimo arba kai visa naudojamo ilgalaikio turto vertė (atėmus likvidacinę vertę) perkeliama į gaminamo turto, teikiamų paslaugų savikainą.
Nusidėvėjimas (amortizacija) skaičiuojamas kas mėnesį, pradedant skaičiuoti kitą mėnesį po įsigijimo, ir neskaičiuojamas nuo kito mėnesio po turto nurašymo, perdavimo nuosavybės arba patikėjimo teise, pardavimo. Nusidėvėjimas (amortizacija) skaičiuojamas taikant tiesinį skaičiavimo metodą, pagal kurį nusidėvėjimo (amortizacijos) per mėnesį suma apskaičiuojama ilgalaikio turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą, nustatytą pagal taisyklių 22 punkto reikalavimus, padauginus iš mėnesio nusidėvėjimo procento ir sandaugą padalijus iš 100.
Metų skaičiaus ir dvigubai mažėjančios vertės metodai nerekomenduojami taikyti, kai skaičiuojamas ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas, išskyrus tuos atvejus, kai tai reikalinga norint teisingai parodyti įmonės veiklos rezultatus ir turto teikiamą ekonominę naudą. Tam tikro ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo suma, apskaičiuojama produkcijos metodu, priklauso nuo šiuo turto vienetu pagamintos produkcijos ar atliktų paslaugų kiekio.
Ilgalaikio turto remontas ir rekonstravimas
Ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo išlaidos priskiriamos to ataskaitinio laikotarpio, per kurį jos buvo patirtos, veiklos sąnaudoms, jei pagal įmonės apskaitos politiką jos nepriskiriamos gaminamos produkcijos savikainai. Ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimo ir remonto darbų registravimas apskaitoje priklauso nuo tų darbų suteikiamo rezultato. Jei ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimas ar remontas nepagerina naudingųjų turto savybių, bet pailgina jo naudingo tarnavimo laiką, šių darbų verte turi būti padidinta turto įsigijimo savikaina ir patikslintas turto naudingo tarnavimo laikas. Šio turto likutinė vertė, pradedant laikotarpiu, kada buvo patikslintas turto naudingo tarnavimo laikas, turi būti nudėvima per likusį patikslintą naudingo tarnavimo laiką.
Tokių darbų pavyzdys gali būti pastato remontas, kuris pailgina jo naudingo tarnavimo laiką. Kai kuriais atvejais ilgalaikis materialusis turtas turi būti remontuojamas pagal techninio eksploatavimo ar panašios dokumentacijos reikalavimus ir joje nustatytais periodais, kad būtų užtikrinamas saugus ir patikimas jo naudojimas. Šiuo atveju remonto išlaidas įmonė turi pripažinti turtu ir nudėvėti per laikotarpį iki kito numatomo to turto remonto.
Jei dėl avarijos ar kitų priežasčių sugadinto turto remonto išlaidas kompensuoja draudimo įmonė, remonto išlaidos turi būti sumažintos kompensuojama suma.
Ilgalaikio turto nurašymas
Jeigu apskaitoje užregistruotas ilgalaikis materialusis turtas neatitinka priskyrimo ilgalaikiam materialiajam turtui požymių, jis iškeliamas iš ilgalaikio materialiojo turto. Nurašius visiškai nudėvėtą turtą, gautos dalys ar medžiagos apskaitoje registruojamos kaip atsargos grynąja galimo realizavimo verte. Jei nurašyto turto likvidacinė vertė didesnė už gautų dalių ir medžiagų grynąją galimo realizavimo vertę, skirtumas pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl turto nurašymo, jei likvidacinė vertė mažesnė - ataskaitinio laikotarpio pelnu.
Jei nurašomas turtas ne visiškai nudėvėtas, nenudėvėta vertė pripažįstama ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl turto nurašymo. Ilgalaikis materialusis turtas atsargų sąskaitoje turi būti registruojamas ir laikomas parduoti tik tada, kai jis atitinka visus šiuos kriterijus: dabartinės būklės turtą, esant įprastoms pardavimo sąlygoms, galima greitai parduoti; jo pardavimas turi būti labai tikėtinas.
Jei turtas prarandamas dėl vagystės ar kitų priežasčių, nuostoliai, jei nėra galimybės jų kompensuoti, pripažįstami ataskaitinio laikotarpio nuostoliais dėl turto praradimo. Jei pagrįstai tikimasi, kad nuostoliai bus atlyginti, numatoma atgauti suma registruojama kaip gautina suma. Jei numatoma atgauti suma yra mažesnė už prarasto turto vertę, likusi suma pripažįstama nuostoliais.
Jei turtas prarandamas dėl stichinių nelaimių ar kitų gamtos reiškinių, kurie nebūdingi tai vietovei, dėl šio turto praradimo atsiradę nuostoliai, jei negalima jų kompensuoti, pripažįstami netekimais.
Investicinis turtas
Turtas gali būti priskiriamas investiciniam turtui ir finansinėse ataskaitose parodomas tik tada, kai šis turtas atitinka investicinio turto apibrėžimą. Investicinio turto paskirtis - gauti pajamų tik iš nuomos ir (arba) turto vertės padidėjimo. Įsigytas investicinis turtas apskaitoje registruojamas vadovaujantis šio standarto 11 punktu. Jei investicinio turto apskaitai pasirenkamas įsigijimo savikainos būdas, skaičiuojamas investicinio turto nusidėvėjimas. Finansinėse ataskaitose investicinis turtas parodomas įsigijimo savikaina, iš kurios atimtos sukaupta nusidėvėjimo ir vertės sumažėjimo sumos.
Pasirinkus investicinio turto apskaitos įsigijimo savikaina būdą, perkeliant turtą iš kitų ilgalaikio materialiojo turto grupių, kuriose jis buvo apskaitomas perkainota verte, į investicinio turto grupę, perkeliamo turto įsigijimo savikaina ir perkainotos vertės dalis laikoma investicinio turto įsigijimo savikaina. Sukauptas įsigijimo savikainos ir perkainotos vertės dalies nusidėvėjimas laikomas sukauptu investicinio turto nusidėvėjimu.
Investicinį turtą, kuris finansinėse ataskaitose parodomas tikrąja verte, perkėlus į kitas turto grupes, jo įsigijimo savikaina yra paskutinė žinoma to turto tikroji vertė. To paties turto viena dalis gali būti laikoma tik pajamoms iš turto nuomos ir (arba) turto vertės padidėjimo gauti, o kita dalis naudojama prekėms gaminti, paslaugoms teikti arba administraciniams tikslams. atskirai, jei kiekviena iš jų sudaro reikšmingą to turto dalį. Turto dalis, laikoma tik pajamoms iš nuomos ir (ar) vertės padidėjimo gauti, parodoma investicinio turto grupėje.
Apskaitos politika
Siekiant teisingo turto įvertinimo, tapo būtina kvalifikuotai parengti įmonės apskaitos politiką, kurią savo įsakymu paskelbia įmonės vadovas. Apskaitos politika - tai įmonės pasirinkti ir tvarkant apskaitą bei rengiant atskaitomybę taikomi būdai, metodai, taisyklės visuma. Pagal VAS nuostatas kiekviena įmonė turi patvirtinti apskaitos politiką, išdėstyti įmonėje taikomus apskaitos principus ir būdus.
Apskaitos politika leidžia tiksliai ir greitai nustatyti, kaip ir kokios operacijos fiksuojamos apskaitoje. Tai aktualu, kai reikia patikrinti, ar tiksliai į apskaitą įtrauktas vienas ar kitas ūkinis įvykis arba nauji apskaitos darbuotojai supažindinti su jų darbo funkcijomis ir specifika. Svarbu tai, kad kiekviena įmonė, laikydamasi VAS ir teisės aktų nuostatų, individualiai rengia apskaitos politiką.
Apskaitos politikos keitimas - tai principų, metodų ir taisyklių, pagal kurias tvarkoma apskaita, keitimas. Pastaruoju metu nemažai įmonių privalėjo keisti vieno ar kito apskaitos baro apskaitos politiką dėl įsigaliojusių Verslo apskaitos standartų reikalavimų. Tai daroma ir dėl to, kad apskaitos duomenys teisingiau atskleistų įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus. Apskaitos politika, tai - pakankamai sudėtingas įmonės dokumentas. Kintant situacijai, apskaitos politika turi būti peržiūrima ir tobulinama.
Kalbant apie ilgalaikio materialiojo turto apskaitą, kiekviena įmonė turi numatyti, remdamasi VAS alternatyvius apskaitos ar įkainojimo būdus ir pasirinkti įmonei tinkamiausius. Apskaitos politika rengiama remiantis bendraisiais apskaitos principais ir atskiruose VAS bei kituose teisės aktuose nustatytais reikalavimais.
Sąskaitų planas
Taisyklėse pateiktas sąskaitų planas yra pavyzdinis. Keitėsi I skyriaus ILGALAIKIS TURTAS sąskaitos.
Pagrindiniai pokyčiai
Apibendrinant, štai pagrindiniai pokyčiai, susiję su ilgalaikio turto apskaita biudžetinėse įstaigose:
- Inventoriaus numerių suteikimo tvarka.
- Ilgalaikio turto vertės rodymas litais ir centais.
- Nusidėvėjimo skaičiavimo tvarka (kas mėnesį).
- Turto, kuriam nusidėvėjimas neskaičiuojamas, sąrašo papildymas.
- Padangų ir akumuliatorių eksploatavimo normatyvų panaikinimas.
Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarka, patvirtinta 2001 metais, buvo atnaujinta Finansų ministro įsakymu (2005 12 30 Nr. 1K-405). Šie pakeitimai yra reikšmingi ir apima įvairius ilgalaikio turto apskaitos aspektus.
Inventoriaus numerių suteikimas
Iki pakeitimų, inventoriaus numeris buvo suteikiamas visam ilgalaikiam turtui. Dabar inventoriaus numeris nesuteikiamas ilgalaikiam turtui, įsigytam pagal atitinkamas programas ir skirtam perduoti pavaldžioms įstaigoms arba kitiems ūkio subjektams. Tokio turto apskaita tvarkoma atskirai.
Taip pat numatyti atvejai, kai ilgalaikiam turtui suteiktas inventoriaus numeris gali būti pakeistas.
Ilgalaikio turto vertės rodymas
Anksčiau ilgalaikio turto vertė apskaitoje buvo rodoma litais be centų. Dabar ilgalaikio turto vertė rodoma litais ir centais.
Nusidėvėjimo skaičiavimas
Svarbūs pakeitimai įvyko ir nusidėvėjimo skaičiavimo srityje. Papildytas sąrašas ilgalaikio turto, kurio nusidėvėjimas neskaičiuojamas: vykdant atitinkamas programas įsigyto ilgalaikio turto, perduotino naudoti pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms arba kitiems ūkio subjektams; ilgalaikio turto, negalimo naudoti dėl trečiųjų asmenų veikos.
Ilgalaikio turto esminis pagerinimas - darbai, kurie pailgina ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes.
Nusidėvėjimo skaičiavimo tvarkos pakeitimai
Anksčiau biudžetinių įstaigų ilgalaikio turto nusidėvėjimas buvo skaičiuojamas vieną kartą per metus pagal gruodžio 31 d. būklę, nepriklausomai nuo to, kokį einamųjų metų mėnesį jis įsigytas.
Dabar ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) skaičiuojamas kas mėnesį, pradedant skaičiuoti kitą mėnesį po įsigijimo, ir neskaičiuojamas nuo kito mėnesio po turto nurašymo, perdavimo nuosavybės arba patikėjimo teise, pardavimo.
Ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaitos registruose įrašomi duomenys.
Anksčiau ilgalaikio turto apskaitos registruose buvo įrašoma metinė nusidėvėjimo suma litais ir metai, kuriais paskutinį kartą bus apskaičiuotas nusidėvėjimas.
Automobilio padangų keitimas
Sąskaitų planas
Padangų ir akumuliatorių eksploatavimo normatyvai
Panaikintas reikalavimas dėl automobilių padangų ir akumuliatorių eksploatavimo normatyvų.
Anksčiau automobilių padangų ir akumuliatorių, išduotų iš sandėlio pakeisti nusidėvėjusius, apskaita biudžetinės įstaigos buhalterinės apskaitos tarnyboje buvo tvarkoma sudarant atitinkamos formos analitinės apskaitos registrus normatyviniam jų eksploatavimo laikotarpiui. Dabar tokio reikalavimo nebėra.
tags: #ilgalaikis #turtas #finansinese #ataskaitose #biudzetineje #istaigoje