LR Įmonių bankroto įstatymo tikslas yra reglamentuoti juridinių asmenų bankrotą tam, kad bankrotas vyktų operatyviai, sklandžiai ir padėtų kuo geriau patenkinti bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių interesus.
Bankroto procedūra yra vienas iš kreditorių teisių gynimo būdų, tačiau dažnai kreditoriai nesiryžta kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo manydami, kad tai yra paini procedūra, kuri gali nemažai kainuoti, o atsižvelgiant į bankroto bylos esmę ir nustatytas išieškojimo eiles, dažnai visiškai ar didžiosios kreditoriaus reikalavimo dalies neįmanoma patenkinti.
Net jeigu bankrutuojančios įmonės turto užtenka patenkinti bent dalį kreditoriaus reikalavimo, tai kreditorius atgauna savo pinigus tik baigus visas bankroto bylos procedūras ir teismui priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos, o tai gali užtrukti ne vienerius metus.
Tačiau laiku pateikus ieškininį pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, įmanoma užkirsti kelią nemokios įmonės turto visiškam “išpardavimui” ar iššvaistymui ir patenkinti bent didžiąją dalį kreditorių reikalavimų, todėl svarbu yra žinoti bankroto bylos iškėlimo tvarką ir pagrindines problemas, kylančias bankroto bylos iškėlimo metu.
1. Bankrutuojančių įmonių kreditorių reikalavimai
1.1. Siekiant apsaugoti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, svarbiausia yra sudaryti jų sąrašą bei nustatyti reikalavimų dydį. Bendras reikalavimų dydis yra pagrindinis įmonės nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo kriterijus.
Pareikšti kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiai įmonei svarbu ir dėl to, kad norint nurašyti nepadengtą reikalavimo sumą į beviltiškas skolas, reikia įrodyti, kad kreditorius siekė visomis, teisiškai leidžiamomis ir prieinamomis, priemonėmis susigrąžinti skolą.
Nepareiškus kreditorinio reikalavimo bankrutuojančiai įmonei, vargu ar būtų laikoma, kad kreditorius išnaudojo visas įmanomas galimybes susigrąžinti skolą, ir dėl to jis negalėtų tokios skolos priskirti beviltiškų skolų kategorijai.
1.2. Pagal LR Įmonių bankroto įstatymo 3 str. 1. 2. 4. 5. 6. kiti kreditoriai.
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 16 str. nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai pasibaigę. Iškėlus bankroto bylą, reikalavimus gali pareikšti net ir tie kreditoriai, kurių reikalavimų terminas dar nėra pasibaigęs.
Preliminarus kreditorių sąrašas yra nustatomas jau bankroto bylos iškėlimo momentu, nes Įmonių bankroto įstatymo 7 ir 8 str. nustatyta, kad likvidatoriui, administracijos vadovui ar savininkui teikiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo yra privaloma prie pareiškimo pridėti žinomų įmonės kreditorių sąrašus, kuriuose nurodomi jų adresai, reikalavimų sumos bei atsiskaitymo terminai.
Įmonės administracijos vadovas, gavęs kreditoriaus pareiškimą bankroto bylai iškelti, ne vėliau kaip per penkias dienas nuo pareiškimo gavimo dienos privalo teismui pateikti visų žinomų kreditorių sąrašą, jų reikalavimų dydžius bei atsiskaitymų terminus.
Taip yra nustatomas preliminarus kreditorių sąrašas, kuris vėliau naudojamas informuojant kreditorius apie jų teisę pareikšti reikalavimus bankrutuojančiai įmonei.
1.3. Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 d. 5 punkte nustatyta, kad, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas nustato laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 dienų ir ne ilgesnį kaip 45 dienos nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus.
2. teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie bankroto bylos iškėlimą ir perimti šių bylų nagrinėjimą.
Pranešti tardymo organams ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti bankrutuojančios įmonės kreditorių civiliniai ieškiniai, ir perimti nagrinėti visus su ššiais ieškiniais susijusius dokumentus.
Pranešti tardymo organams ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas bankrutuojančios įmonės turtas, ir perimti turto arešto dokumentus.
3.Toks pranešimas privalo būti pateiktas per dešimt dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą dienos, o nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėja jos neapskundus per septynias dienas nuo jos paskelbimo ar įteikimo dienos.
Tokiu atveju visi kreditoriai turi pakankamai laiko pareikšti savo reikalavimus teismui per jo nustatytą terminą, nes dažniausiai apie tokią galimybę jiems pranešama dar neįsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, o teismo nustatytas terminas reikalavimams pareikšti pradedamas skaičiuoti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
Pranešimas apie bankroto bylos iškėlimą yra skelbiamas “Valstybės žinių” priede “Informaciniai pranešimai” tam, kad būtų informuoti visi suinteresuoti asmenys, ne vien tik pagal įmonės dokumentus žinomi kreditoriai.
1.4. Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 10 punkte nustatyta, kad įmonės administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės finansinės apskaitos dokumentus, sudaro visų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti.
Administratoriui yra suteikta teisė ginčyti nepagrįstus kreditorių reikalavimus. pateikdamas teismui tvirtinti kreditorių reikalavimų sąrašą informuoti teismą apie tai, kurių kreditorių, kokius reikalavimus ir kokiu pagrindu jis laiko nepagrįstais, tačiau jis negali pats nuspręsti apie reikalavimo pagrįstumą ir atsisakyti pateikti gautus reikalavimus teismui.
Įmonių bankroto įstatymo 26 str. nustatyta, kad kreditorių reikalavimus gali patvirtinti ar atmesti tik teismas. Nepriklausomai nuo to, ar kreditorius finansinius reikalavimus pateikė tiesiogiai įmonės administratoriui, ar kreditoriaus civilinis ieškinys buvo perduotas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui iš baudžiamosios bylos ar kitos civilinės bylos, klausimą dėl kreditorinių reikalavimų pagrįstumo ir jų dydžio sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas, tvirtindamas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą.
Tačiau bankroto bylą nagrinėjantis teismas negali atsisakyti tvirtinti reikalavimų ir nagrinėti jų pagrįstumo, jeigu jie patvirtinti kito teismo įsiteisėjusiu sprendimu tarp tų pačių asmenų ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (kiek tai liečia civilines teisines pasekmes) (LR CPK 61, 62 str.).
Visi reikalavimai per teismo nustatytą terminą pateikiami administratoriui, kuris sudaro visų kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį tvirtinti teismui. Taip pat teismas turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti jau po teismo nustatyto reikalavimams pareikšti termino, tačiau tik tuo atveju, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis.
Iš teismų praktikos galima teigti, kad vieni teismai formaliai vertina termino reikalavimams pateikti praleidimo priežastis ir tvirtina reikalavimus net nepateikus įrodymų, kad nurodytos priežastys iš tikrųjų egzistavo, o kiti teismai įdėmiai patikrina termino praleidimo priežastis ir reikalauja pateikti įrodymus apie jų egzistavimą bei įvertina tokių priežasčių realią įtaką termino praleidimui.
Tais atvejais, kai bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodami kreditoriaus civiliniai ieškiniai Baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, laikoma, kad teismo nustatytas terminas reikalavimams pareikšti nėra praleistas, jeigu civilinis ieškinys buvo pateiktas iki teismui priimant nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.
1.5. Kyla klausimas, ar kreditorius gali būti įtrauktas į kreditorių sąrašą tuo atveju, kai jis nepareiškė reikalavimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui? Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatytas įpareigojimas paskirtam bankrutuojančios įmonės administratoriui sudaryti visų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikti jį teismui tvirtinti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 “Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose” 15 punkte taip pat akcentuojama ši administratoriaus pareiga. Iš įstatymo nuostatos negalima daryti išvados, kad į kreditorių sąrašą negali būti įtrauktas kreditorius, nepareiškęs reikalavimo, todėl bankroto byloje įmonės administratorius, nustatęs visus pagal įmonės dokumentus jam žinomus kreditorius, privalo tokį sąrašą sudaryti ir pateikti teismui tvirtinti.
Aukščiausiojo Teismo praktikoje galime pastebėti tendenciją, kad administratorius ne tik turi teisę į teismui tvirtinti pateikiamą kreditorių sąrašą įtraukti kreditorius, nepareiškusius reikalavimų, tačiau žinomus pagal bankrutuojančios įmonės dokumentus, bet tam tikrais atvejais kreditorių apsaugos interesais privalo įtraukti į teismui tvirtinti teikiamą kreditorių sąrašą kreditorius, nepareiškusius reikalavimų.
Pavyzdžiui, dauguma kreditorių reikalavimų yra grindžiami išduotais, tačiau neįvykdytais vykdomaisiais raštais, o tai reiškia, kad kreditoriai jau buvo pareiškę reikalavimą teisme ir jie buvo patenkinti. Kreditoriai, pateikdami raštą vykdymui, aiškiai išreiškė norą išieškoti priteistas lėšas ar turtą, todėl tokie reikalavimai turi būti įtraukti į kreditorių sąrašą net ir nesant kreditoriaus pareiškimo, kadangi kreditorių reikalavimai įmonei, kurių nepatenkino antstolių kontora, yra tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Įmonių bankroto įstatymo 18 straipsnis).
Kreditorius bet kada turi teisę atsisakyti visų ar dalies reikalavimų ir neprivalo dalyvauti bankroto byloje (Įmonių bankroto įstatymo 26 str. 2 d.).
1.6. Įmonių bankroto įstatymo 26 str. 1 d. numato galimybę tikslinti jau pareikštus reikalavimus, susijusius su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomos įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams).
Pavyzdžiui, įmonei iškėlus bankroto bylą ji turi teisę verstis ūkine komercine veikla, jeigu tai mažina dėl bankroto patiriamus nuostolius, todėl dėl tokios veiklos atsiranda mokesčių, kurie per teismo nustatytą terminą negalėjo būti įtraukti į VMI reikalavimą, nes tuo metu dar nebuvo atsiradusi pareiga skaičiuoti ir mokėti mokesčius už laikotarpį po bankroto bylos iškėlimo, todėl VMI reikalavimo dydis gali būti tikslinamas.
Bankroto metu įmonėje gali ir toliau dirbti darbuotojai, todėl “Sodra” gali taip pat tikslinti savo reikalavimo dydį.
Reikalavimai gali būti tikslinami tik kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Aukščiausiasis Teismas ne vienoje savo byloje yra patvirtinęs šią nuostatą, nes, priėmus sprendimą likviduoti bankrutuojančią įmonę, civilinės bankroto bylos nagrinėjimas pasibaigė, todėl tapo nebegalimas kreditorių reikalavimų sąrašo tvirtinimas, taip pat ir keitimas.
Įsiteisėjus teismo sprendimui likviduoti įmonę dėl bankroto, prasidėjo įmonės likvidavimo, t. y., sprendimo vykdymo procesas, todėl jokie nauji ar patikslinti reikalavimai negali būti tvirtinami. Kokio dydžio kreditorių reikalavimai gali būti patvirtinti?
Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 punkte sakoma, kad nuo teismo nutarties iškelti baudžiamąją bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą.
Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Taigi visi reikalavimai, įskaitant palūkanas ir netesybas, nustatomi tokio dydžio, kokio jie buvo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
Po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos negali būti skaičiuojamos palūkanos ar netesybos, net jeigu įmonė teisėtai ar neteisėtai ir toliau vykdo komercinę - ūkinę veiklą. Reikia pabrėžti, kad tvirtinant kreditorių reikalavimus, teismas kiekviename reikalavime turi atskirai išskirti palūkanas ir netesybas, nes Įmonių bankroto įstatymo 35 str. 1 d. nustatyta, kad kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais.
Pirmajame etape pagal eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape (jei užtenka įmonės turto) ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis - palūkanos ir netesybos.
2. Kreditoriaus teisė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo
2.1. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad įmonės kreditorius gali kreiptis į teismą (paduoti pareiškimą) dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo tik praėjus 3 mėnesių terminui nuo įmonės įsipareigojimų neįvykdymo.
• nuo kreditoriaus reikalavimo (pretenzijos) įvykdyti įmonės įsipareigojimą ar prievolę pateikimo įminei dienos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymas teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo suteikia tik tiems kreditoriams, kurių reikalavimų vykdymas yra pradelstas ne mažiau kaip 3 mėnesius (išskyrus atvejį, kai pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pateikiamas pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 punktą).
Įstatymas bet kuriuo atveju nesuteikia teisės kreiptis į teismą asmenims, turintiems reikalavimo teisę į įmonės įsipareigojimų, kurių įvykdymo laikotarpis nėra pasibaigęs, įvykdymą.
2.2. Įstatymas nustato pareigą įmonės kreditoriui, kurio reikalavimo įmonė nevykdo, apie ketinimą inicijuoti įmonės bankrotą pranešti įmonei raštu ne mažiau kaip prieš 30 dienų.
Šios nuostatos paskirtis - bankroto procesų nepagrįsto inicijavimo prevencija, nes Įstatymas įpareigoja įmonės kreditorių suteikti įmonei laikotarpį jos įsipareigojimams bei prievolėms įvykdyti. Tuo taip pat užkertamas kelias nesąžiningam įmonės bankroto proceso inicijavimui, siekiant padaryti žalos įmonei, paskleidus informaciją, kad įmonė yra nepatikima ir turinti finansinių problemų.
Įstatymo 6 straipsnio 3 dalis nustato išimtį, kada kreditorius neprivalo informuoti įmonės apie ketinimą inicijuoti jos bankroto procesą ir neprivalo suteikti papildomą laikotarpį įsipareigojimams įvykdyti, t. y., kai antstolis atliko priverstinio skolos išieškojimo veiksmus, tačiau jam nepavyko išieškoti skolos (įmonė neturi pajamų ar turto, iš kurio būtų galima įvykdyti reikalavimą (skolą)), ir grąžino vykdomuosius dokumentus įmonės kreditoriui, o kreditorius per 1 mėnesį pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Šia nuostata siekiama užtikrinti, kad įmonės nesiektų nuslėpti nuo antstolio savo pajamų ir turto, bei nebūtų pažeisti įmonės kreditorių teisėti interesai. Siekiant sutrumpinti pasirengimą teisminiam įmonės bankroto klausimo nagrinėjimui (kad įmonė turėtų pakankamai laiko pasirengti pareiškimo dėl bankroto bylos nagrinėjimui: susipažinti su pateiktu pareiškimu ir kitais dokumentais, pasisamdyti advokatą, susipažinti su bankroto teisminio nagrinėjimo procedūromis, galimomis pasekmėmis ir panašiai), kartu ir sutaupyti valstybės lėšų (jeigu informavimo apie pareiškimo gavimą ir visos informacijos pateikimo funkcija būtų pavesta teismui, tai sąlygotų papildomas valstybės sąnaudas), Įstatyme nustatyta, kad kreditorius, pateikiantis pareiškimą dėl bankroto bylos, privalo pareiškimo kopiją (nuorašą) ir su pareiškimu pateikiamą informaciją (pareiškimų priedų nuorašus) pat...
3. Bankroto administratoriaus vaidmuo ir funkcijos
Bankrotas - tai teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta įmonės nemokumo būsena, kai siekiama šios būsenos pabaigos iš įmonės turto, tenkinant kreditorių reikalavimus ir užtikrinant kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyrą.
Bankroto procedūrų tikslas yra siekis, kad bankroto proceso metu bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas būtų parduodamas kuo didesne kaina, kad kuo didesne apimtimi būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, įgyvendintos akcininkų teisės gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais.
Iškeldamas fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratorių skiria teismas. Teikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratoriaus kandidatūrą turi teisę pasiūlyti fizinis asmuo ir (ar) kreditorius (kreditoriai), teikdami atsiliepimus į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tais atvejais, kai fizinis asmuo bankroto administratoriaus kandidatūros nepasiūlo, teismas skiria bankroto administratorių, kurio kandidatūrą pasiūlo bankroto administratorių veiklą kontroliuojanti institucija (AVNT).
Bankroto administratorius iki Plano patvirtinimo teisme dienos turi: disponuoti fizinio asmens turtu ir depozitinės sąskaitos lėšomis; tvarkyti visų fizinio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą; šaukti kreditorių susirinkimus; be balsavimo teisės dalyvauti kreditorių susirinkimuose; teikti duomenis ir informaciją apie fizinio asmens bankroto procesą bankroto administratorių veiklą kontroliuojančiai institucijai (AVNT); atstovauti fiziniam asmeniui (arba įgalioja kitą asmenį atstovauti) iškeltose iki bankroto bylos iškėlimo bylose dėl turto išieškojimo iš kitų asmenų fizinio asmens naudai; kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.
Po Plano patvirtinimo teisme dienos bankroto administratorius turi: disponuoti fizinio asmens turtu ir depozitinės sąskaitos lėšomis pagal plane nustatytą tvarką; atlikti Plane numatytus mokėjimus kreditoriams; tvarkyti visų fizinio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą; šaukti kreditorių susirinkimus; be balsavimo teisės dalyvauti kreditorių susirinkimuose; ne rečiau kaip kartą per pusę metų teikti teismui, kreditorių susirinkime kreditoriams ir fiziniam asmeniui plano vykdymo eigos ataskaitą; teikti duomenis ir informaciją apie fizinio asmens bankroto procesą bankroto administratorių veiklą kontroliuojančiai institucijai; imtis priemonių išieškoti skolas iš skolininkų; ginti fizinio asmens ir visų kreditorių teises ir teisėtus interesus; vykdyti kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo sprendimus; tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautų lėšų nepakanka atlikti plane nustatytų mokėjimų, sušaukti kreditorių susirinkimą ir pasiūlyti svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo; tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautos lėšos gerokai viršija plane nustatytus mokėjimus, sušaukti kreditorių susirinkimą ir pasiūlyti svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo; vertinti fizinio asmens vykdomos individualios ir (ar) ūkininko veiklos tikslingumą ir, nustatęs, kad vykdoma veikla nuostolinga, nedelsdamas sušaukti kreditorių susirinkimą; kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.
Bankroto administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie fizinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina fizinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais.
Laikoma, kad bankroto administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos.
| Bankroto administratoriaus funkcijos | Laikotarpis | Atsakinga institucija |
|---|---|---|
| Turto valdymas | Iki Plano patvirtinimo | Bankroto administratorius |
| Mokėjimų vykdymas | Po Plano patvirtinimo | Bankroto administratorius |
| Duomenų teikimas | Nuolat | Bankroto administratorius |
| Sandorių tikrinimas | Per 6 mėnesius nuo dokumentų gavimo | Bankroto administratorius |