Teisės į teisminę gynybą sudėtine dalimi laikant teismo sprendimų vykdymą, labai svarbu užtikrinti vykdymo proceso teisėtumą. Baigiamojo darbo aktualumą sąlygoja ir tai, kad šiuo metu yra parengtas ir Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Civilinio proceso kodekso pakeitimo projektas, kuriame įtvirtinti ir tam tikri pakeitimai vykdymo procese. Galimi vykdymo proceso reglamentavimo pakeitimai visų pirma įpareigoja išanalizuoti funkcijas, kurias šiuo metu atlieka teismas vykdymo procese, išsiaiškinti ar nevertėtų kai kurių vykdymo kontrolės funkcijų pavesti Antstolių rūmams ar kitoms institucijoms, atidžiai apsvarstyti ar visos teismo atliekamos funkcijos yra būdingos teismui, t.y.
Be to, būtent šiuo metu yra svarstoma vykdymo proceso perkėlimo į elektroninę erdvę galimybė. Norint sėkmingai naudotis naujais teismo veikloje, atliekant atskiras funkcijas vykdymo procese, būtina gerai perprasti informacines technologijas ir gebėti taikyti šias žinias praktiškai.
Tyrimo Objektas Ir Dalykas
Tyrimo objektas: Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys vykdymo procesą, Lietuvos teismų praktika, jos aiškinimas, teisinė literatūra (monografijos, moksliniai straipsniai ir pan.).Tyrimo dalykas: teismo veikla, įtakojanti teismo sprendimus vykdymo procese.Darbo Tikslas Ir Šaltiniai
Darbo tikslas: išanalizuoti teismo funkcijas vykdymo procese.Tyrimo šaltiniai: Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, JAV, Rusijos Federacijos, Prancūzijos, Vokietijos, bei kitų valstybių įstatymai, reglamentuojantys teismo funkcijas civiliniame procese, Lietuvos teismų praktika, civilinio proceso teisės mokslinė literatūra.Metodai Ir Struktūra
Metodai: mokslinės literatūros analizė, sisteminimas, lyginamasis, loginis metodai.Darbo struktūra: magistro darbą sudaro įvadas ir dėstomoji dalis iš trijų skyrių.Šiame darbe bus aptariama teismo veikla vykdymo procese, bruožai ir vykdymo procese dalyvaujantys subjektai bei jų funkcijos.
Teismo Sprendimo Įgyvendinimas Ir Vykdymas
Nagrinėjant bylas, svarbu ne tik priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, bet ir įgyvendinti rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje suformuluotus įpareigojimus. Asmens tikslas nėra pats teismo procesas ir teismo sprendimo priėmimas. Pažeistos subjektinės teisės atkuriamos tada, kai atsakovas ieškovo naudai atlieka teismo sprendime nurodytus veiksmus, pavyzdžiui, perduoda priteistą turtą, atlygina žalą, grąžina pinigus. Tai reiškia, kad civilinis procesas nesibaigia teismo sprendimo priėmimu. Dažnai valstybės pagalbos reikia net įsiteisėjus teismo sprendimui. Jeigu atsakovas savanoriškai nevykdo priimto teismo sprendimo, pradedamos taikyti priverstinio teismo sprendimų vykdymo priemonės.Teismo Sprendimo Įgyvendinimo Samprata
Teismo spendimo įgyvendinimo sąvoka kur kas platesnė, nei vykdymo sąvoka. Įgyvendinami visi teismo sprendimai, o ar kils būtinybė pasinaudoti procesinėmis prievartos priemonėmis, tam kad įvykdyti teismo sprendimą, priklauso nuo priimto sprendimo turinio. Tačiau tai nereiškia, kad egzistuoja tik šios LR CPK paminėtos teismo sprendimų rūšys. Mokslininkai procesualistai pateikia kur kas detalesnę teismo sprendimų rūšių klasifikaciją. Teismo sprendimai civilinio proceso teisės doktrinoje klasifikuojami remiantis įvairiais kriterijais. Pagal teisės gynimo būdą, taikomą teismo sprendimu, skiriami teismo sprendimai dėl pripažinimo, priteisimo ir teisinių santykių modifikavimo.Taip pat skiriami vienasmeniai sprendimai, priimti vieno bylą nagrinėjusio teisėjo, ir kolegialūs sprendimai, priimami bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos. Norint atskleisti teismo sprendimo įgyvendinimo ir teismo sprendimo vykdymo sąvokų skirtumą reikšminga paminėti teismo sprendimų klasifikaciją pagal teisės gynimo būdą ir priverstinio vykdymo būtinumą. Pagal teismo sprendimo priverstinio vykdymo būtinumą skiriami teismo sprendimai, kuriuos reikia priverstinai vykdyti (vykdytini teismo sprendimai) ir kurie nereikalauja priverstinio vykdymo. Vykdytini yra sprendimai priimami pagal ieškinius dėl priteisimo, o kiti dažniausiai sukelia teisinius padarinius patys savaime, be jokios specialios priverstinio jų vykdymo procedūros.
Pavyzdžiui, teismo sprendimu dėl pripažinimo pažeista subjektinė teisė apginama jau konstatuojant, kad ieškovas turi tam tikrą teisę, o atsakovas ją pažeidė. Sprendimu, priimtu pagal ieškinį dėl priteisimo, atsakovas įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus (pavyzdžiui sumokėti tam tikrą pinigų sumą) arba susilaikyti nuo tam tikros veiksmų atlikimo. Apie priverstinį sprendimų vykdymą galima kalbėti ir tada, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu (LR CPK 273 straipsnis). Atsakovui atsisakius vykdyti teismo nurodymus, ieškovui kyla būtinybė kreiptis į antstolį, kuris, pasitelkęs priverstinio vykdymo mechanizmą, padės atstatyti pažeistas atsakovo teises, kurių pažeidimo faktą sprendimu patvirtino teismas, kitaip tariant, kyla būtinybė pradėti priverstinio teismo sprendimų vykdymo procesą.
Pagal LR CPK teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats (LR CPK 281 str.). LR CPK 281 straipsnis pateikia bendrąją taisyklę, kad galima pradėti priverstinai vykdyti sprendimą tik jam įsiteisėjus. Vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, išvengiama jo įvykdymo atgręžimo klausimo sprendimo (LR CPK 760 - 762 str.), jeigu išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka sprendimas yra panaikinamas. Tačiau neįsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti priverstinai vykdomas tik LR CPK 282 - 283 straipsniuose nurodytais atvejais. Tai yra būtina apginti pagrindines žmogaus teises, taip pat jeigu delsimas vykdyti sprendimą gali padaryti ieškovui daug žalos.
Analizuojant vykdymo proceso sampratą, būtina pažymėti, kad LR CPK nustatyta tvarka vykdomi ne tik teismo priimti sprendimai ar kiti procesiniai dokumentai, bet ir kitos institucijos išduoti vykdytini dokumentai. Pavyzdžiui, iškeldinant asmenis iš gyvenamųjų patalpų (LR CPK 768 str.). Vykdytinas dokumentas yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą - pagrindinį vykdomąjį dokumentą. Vykdymo procesas galimas tik esant vykdomajam dokumentui. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (LR CPK 586 str.).
LR CPK 587 straipsnis nustato, kokie dokumentai yra vykdomieji: 1) teismai sprendimai, nuosprendžiai, nutartys ir įsakymai civilinėse bylose pagal šį Kodeksą; 2) teismo įsakymai; 3) institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinės teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais; 4) kitų institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. Iš šiame straipsnyje pateikto sąrašo matyti, jog kai kuriais atvejais vykdytinas dokumentas kartu yra ir vykdomasis dokumentas. Tokiais atvejais vykdomojo dokumento išduoti nereikia. E. Kūris pažymi, kad vykdymo procesas galimas tik esant vykdomajam dokumentui ir be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (LR CPK 586 str.).
Vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, pagal rašytinį išieškotojo prašymą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (LR CPK 646 str. 1 d.). Be išieškotojo prašymo vykdomasis raštas gali būti išduodamas tais atvejais, kai konfiskuojamas turtas arba kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą, kai išieškoma nusikalstama veika padaryta žala, kai išieškomas išlaikymas, žalos, padarytos suluošinant ar kitaip sužalojant sveikatą, atlyginimas, taip pat atimant maitintojo gyvybę (LR CPK 646 str.). Skubaus vykdymo atvejais pagal išieškotojo rašytinį pareiškimą vykdomąjį raštą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo išieškotojui išduoda skubiai vykdytiną sprendimą priėmęs pirmosios, apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas (LR CPK 646 str. 2 d.). Teismo išduotą vykdomąjį raštą antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta, pateikia išieškotojas arba jo atstovas. Taigi, vykdymo procesas paprastai prasideda išieškotojo iniciatyva, taip vykdymo procese realizuojamas dispozityvumo principas, įtvirtintas LR CPK 13 straipsnyje.
Vykdymo Veiksmai
Antstolis privalo imtis visų įstatymuose numatytų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų (LR CPK 634 str. 2 d.). Išieškotojas turi teisę dalyvauti atliekant vykdymo veiksmus (LR CPK 636 str.). Antstolis privalo patikrinti, ar vykdomasis dokumentas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, ar pagal jį galima pradėti vykdymo veiksmus (LR CPK 651 str. 1 d.). Nustatęs, kad vykdomasis dokumentas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, antstolis vykdomąjį dokumentą priima ir pradeda jį vykdyti (LR CPK 651 str. 3 d.).Apibendrinant tai, kas išdėstyta šioje dalyje, darytina išvada, kad kai kuriais atvejais kalbėti apie teisės į teisminę gynybą visišką realizavimą galime tik tada, kai teismas ne tik priima teismo sprendimą, bet toks teismo sprendimas yra įvykdomas. Vykdymo procesas yra sudėtinė teisės į teisminę gynybą dalis, o kartu ir būtinas valstybės teisinės sistemos elementas, kurio nebuvimas, kai kuriais atvejais, reikštų teisės kreiptis į teismą konstatavimą, bet ne realų teisės gynimą. Vykdymo procesiniams teisiniams santykiams atsirasti reikalinga juridinių faktų sudėtis - vykdomojo dokumento išdavimas, vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti ir antstolio priėmimas jį vykdyti.
Valstybė, prisiėmusi pareigą užtikrinti materialinių subjektų teisių gynimą, tai įgyvendina, užtikrindama kiekvienam teisės subjektui teisminę jo pažeistų teisių ir interesų gynybą bei teismo proceso metu priimto teismo sprendimo įvykdymą prievarta. Valstybės naudojamos prievartos priemonės, kuriomis siekiama priversti asmenį paklusti priimtam teismo sprendimui ir įvykdyti jame suformuluotus paliepimus, visuma ir yra vykdymo procesas. Vykdymo proceso tikslas - užtikrinti vykdytinų teismo sprendimų įgyvendinimą, taikant valstybės prievartos priemones, kai teismo sprendimo skolininkas nevykdo gera valia.
Vykdymo Proceso Teisinė Prigimtis
Vykdymo procesas yra sudėtinė teisės į teisminę gynybą dalis. Tačiau vykdymo procesas nėra civilinio proceso dalis, o yra administracinio proceso dalis. Iš tiesų, vykdymo procesas dažnai traktuojamas kaip administracinio proceso dalis. Tačiau labiausiai paplitusi koncepcija, pagal kurią vykdymo procesas laikomas civilinio proceso baigiamąja stadija. Vykdymo procesas yra ne tik teismo sprendimo išsprendimas, bet ir atitinkamo sprendimo įvykdymas.
Vertindami vykdymo proceso teisinę prigimtį, galime nagrinėti teisingumo vykdymo bei teismo sprendimo kaip teisingumo akto vykdymo sampratas, ir atskleisti esant itin glaudų ryšį tarp teismo priimto sprendimo, kaip teisingumo akto, ir šio sprendimo realaus įgyvendinimo. D. J. Maleinas, nagrinėdamas teisingumo vykdymo ir sprendimų vykdymo sąvokas, teigia, jog teisingumo vykdymas susideda iš dviejų veiksmų grupių, t.y. jo išsprendimo ir realaus priimto sprendimo įgyvendinimo. Atsižvelgus į tai galima daryti išvadą, kad jeigu civilinį procesą vertinsime kaip teisingumo įgyvendinimo procesą, arba tiesiog procesą, kuriuo siekiama teisingumo įgyvendinimo, tuomet teismo sprendimų vykdymo procesas turėtų būti priskiriamas prie civilinio proceso stadijų, ir turėtų būti traktuojamas kaip baigiamoji civilinio proceso stadija, o kartu ir baigiamoji teisingumo įgyvendinimo stadija.
Asmens tikslas nėra pats teismo procesas ir teismo sprendimo paskelbimas (priėmimas). Teisingumo tikslas bus pasiektas tik tada, kada bus įvykdytas teismo sprendimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas vienoje iš bylų taip pat yra pažymėjęs, jog teisingumas gali būti įvykdytas ir pasiekti savo tikslą tik tada, kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas. Tačiau ne visi civilinio proceso teisės teoretikai vienareikšmiškai sutinka su tokia pozicija. Kai kurie iš jų laikosi priešingos pozicijos, t. y. mano, jog teisingumo vykdymas baigiasi teismui priėmus sprendimą. A. A. Dobrovolskis mano, kad pagrindinis bet kurio ieškininio procesinis tikslas pasiekiamas gavus teismo sprendimą kaip teisės gynimo aktą. Teismo sprendimų vykdymą iš teisės į teisminę gynybą eliminuoja ir S. Vienas iš skirtingų vykdymo proceso teisinės prigimties koncepcijų pagrindų - teisės subjektai vykdymo procese.
Įvykdžius institucinę antstolių sistemos reformą - teismo sprendimų vykdymo pagrindines funkcijas perdavus privatiems antstoliams, daugelį teismo sprendimų vykdymo klausimų reglamentuoja ne tik LR CPK, bet ir LR Antstolių įstatymas, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija ir kt. Šie teisės aktai sąlygojo ir tam tikras abejones dėl teismo sprendimų vykdymo vietos civilinio proceso teisės sistemoje atsiradimą, kurios grindžiamos būtent tuo, kad įvykdžius institucinę antstolių sistemos reformą teismas nebėra vykdymo proceso subjektu, antstoliai tiesiogiai teismui nepavaldūs, o ir vadinami jie nebe teismo antstoliais, o tiesiog antstoliais. Tačiau vien subjektyvusis kriterijus - kas ir kaip vykdo priimtą teismo sprendimą, dar nenulemia vykdymo proceso vietos civilinio proceso teisės sistemoje.
Pasak E. A. Ėbergelio, valdžios organu turi būti laikomas tas organas, kurio valia įgyvendinama, o ne tas, kuris įgyvendina svetimą valią. Teismas atlieka svarbų vaidmenį vykdymo procese, pavyzdžiui, teismas sprendžia klausimus dėl vykdymo atidėjimo ar išdėstymo (LR CPK 602 straipsnis) ir kt. Be jau minėtos vykdymo proceso, kaip baigiamosios civilinio proceso stadijos prigimties teorijos, išskiriamos ir kitos teorijos dėl teisinės vykdymo proceso prigimties.
Naujausia viešųjų pirkimų Lietuvos teismų ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika
tags: #turto #realizavimas #vykdymo #procese