Šiame straipsnyje nagrinėjama kasacinė byla, susijusi su privatizavimo būdu įgyto nekilnojamojo turto (buto dalies) nuosavybės forma. Aptariamos teismų praktikos ir įstatymų interpretacijos, susijusios su turto pripažinimu asmenine arba bendrąja jungtine nuosavybe.
Bylos Aplinkybės
Ginčo šalių santuoka buvo sudaryta 1986 m. Ieškovė 1993 m. pirkimo-pardavimo sutartimi iš valstybės įsigijo ginčo buto dalis. 1997 m. teismo sprendimu santuoka nutraukta galiojant SŠK normoms. Nutraukiant santuoką, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl sutuoktiniams priklausančio turto padalijimo, santuokinis turtas nėra padalytas iki šiol.
Atsakovas niekada nepretendavo į ieškovės įgytą buto dalį; jam buvo žinoma, kad tai yra jos asmeninis turtas, įgytas už asmenines lėšas, aiškiai išreiškus valią įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Sutartyje nėra jokio įrašo, kad buto dalis buvo perkama kartu su atsakovu ir įgyjama bendrojon jungtinėn nuosavybėn, atsakovas pirkimo sandoryje nedalyvavo. Nutraukus santuoką sutuoktinių turtas buvo padalytas žodiniu susitarimu; ginčo buto dalis atiteko ieškovės asmeninėn nuosavybėn (įgyta už jos asmenines lėšas).
Butų Privatizavimo Įstatymo Nuostatos
Nuomininkas ir jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, susitarę dėl nuomojamo buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps buto savininku (bendraturčiais) (Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), bei įforminę buto pirkimo-pardavimo sutartį, pripažįstami įgyvendinę Butų privatizavimo įstatymu jiems suteiktą teisę privatizuoti vieną butą, todėl pagal šį įstatymą privatizuoti kito buto negalėjo. Taigi, butus privatizuojant sutuoktiniams, butų privatizavimo lengvata buvo teikiama šeimoms, o ne vienam iš sutuoktinių.
Draudimas tai pačiai šeimai antrą kartą pasinaudoti įstatymo lengvata patvirtina, jog privatizavusi butą šeima buvo laikoma įsigijusia gyvenamąjį būstą, skirtą visiems šeimos nariams bendrai naudoti. Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis 1998 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. VIII-847 buvo papildyta, nustatant, kad sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą butą ar namą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas arba butas.
Kasacinio Teismo Praktika
Kasacinis teismas, aiškindamas Butų privatizavimo įstatymo nuostatas, savo praktikoje nurodęs, kad nors iki Butų privatizavimo įstatymo papildymo nebuvo aiškiai išreikštos nuostatos dėl sutuoktinių teisės į privatizuotą butą, o pagal bendrą įstatymų galiojimo taisyklę civilinis įstatymas neturi atgalinio veikimo galios tačiau butai, kuriuos sutuoktiniai įsigijo pagal Butų privatizavimo įstatymą iki šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies papildymo, taip pat laikomi bendrąja jungtine jų nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/1999).
Atsižvelgiant į specifinę butų privatizavimo proceso paskirtį ir įstatyme nustatytą tvarką kasacinio teismo praktika plėtojama išaiškinant, kad, vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsniu ir SŠK 21 straipsniu, butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą santuokos metu, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002; 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2005; 2012 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr.
Teismų praktikos apibendrinimas
Apibendrinant teismų praktiką, galima sudaryti lentelę, kurioje būtų pateikti pagrindiniai aspektai, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant dėl turto pripažinimo asmenine ar bendrąja jungtine nuosavybe privatizavimo atveju.
| Aspektas | Svarba |
|---|---|
| Santuokos sudarymo data | Svarbi, nes lemia taikytinus įstatymus (SŠK ar CK) |
| Buto įsigijimo data | Svarbi, nes lemia Butų privatizavimo įstatymo redakciją |
| Ar butas įsigytas santuokos metu | Jei taip, paprastai laikomas bendrąja jungtine nuosavybe |
| Kieno vardu įsigytas butas | Nesvarbu, jei įsigytas santuokos metu |
| Kieno lėšomis apmokėta buto kaina | Nesvarbu, jei įsigytas santuokos metu |
Kiti Teismų Išaiškinimai
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija nutartyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nutraukus civilinę bylą, paskirstymo nusprendė, kad ieškinio pateikimą teismui ir ieškovės bylinėjimosi išlaidų susidarymą nagrinėjamoje byloje nulėmė netinkamas atsakovės elgesys, t. y. Nutartyje apie asmens garbės ir orumo gynimą priminta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją).
Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma.
Teisėjų kolegija nusprendė, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo naštą, spręsdamas, jog įrodymus, pagrindžiančius tai, kokius teiginius išsakė atsakovas visuotiniuose banko tarnautojų susirinkimuose, turėjo pateikti atsakovas, kadangi jis tokią galimybę turėjo. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, jog ieškovas įrodė atsakovą paskleidus apie ieškovą teiginius, vadovaudamasis vien tuo, kad atsakovas nepateikė visuotinių banko tarnautojų susirinkimų įrašų. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas neatitinka kasacinio teismo praktikos, jog būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti, kokius konkrečiai teiginius paskleidė atsakovas ir kad jie yra apie ieškovą. Atitinkamai išvada dėl minėtų teiginių turinio padaryta netinkamai įvertinus įrodymus.
Pažymėta, kad ieškovas, laisvai disponuodamas turimomis procesinėmis teisėmis, apeliaciniu skundu neskundė pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas jo prašymas išreikalauti iš Lietuvos banko visuotinio banko tarnautojų susirinkimo įrašą. Be to, apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, jog atsakovo išsakyti teiginiai yra būtent apie ieškovą, nepagrįstai rėmėsi kaip tai patvirtinančiu atsakovo pripažinimu, skirtu atsakovo elgesį dėl jo atitikties Etikos kodeksui tyrusiai Lietuvos banko valdybai. Tarnybinio tyrimo pagal kompetenciją metu išsakyta asmens pozicija dėl jo teiginių adresato neturėtų būti vertinama kaip informacijos paskleidimas, atitinkamai kaip informacijos paskleidimas apie konkretų asmenį, o nagrinėjamos bylos atveju - kaip nuomonės paskleidimas apie ieškovą.
Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių nesusituokusių asmenų turto pripažinimą bendrąja daline nuosavybe, priminta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų. Taigi, nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį.
Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais.
Sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismo pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tik nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies.
Nutartyje dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo teisinių padarinių pabrėžta, kad savavališkos statybos aktai gali būti savarankišku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, o asmuo, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu savavališkos statybos aktu ir jo pagrindu priimtu privalomuoju nurodymu, savo galimai pažeistas teises turėtų ginti teismine tvarka. Kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo - nepašalina savavališkos statybos padarinių privalomajame nurodyme nurodytu būdu.
Spręsdamas dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo teismas turi nustatyti, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas, taip pat jo neįvykdymo priežastis ir asmens sąmoningą privalomojo nurodymo nevykdymą. Į šio klausimo sprendimą nepatenka priverstinai pateikto vykdyti vykdomojo dokumento teisėtumo vertinimas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad privalomasis nurodymas pagal įstatymą laikytinas vykdomuoju dokumentu, vykdomu CPK nustatyta tvarka, konstatuotina, jog teismas, spręsdamas dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo, neturėtų kvestionuoti pateikto priverstinai vykdyti vykdomojo dokumento.
Konstatuota, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai atsižvelgė į priežastis, dėl kurių ginčo privalomieji nurodymai sprendimų priėmimo dieną buvo neįvykdyti. Inspekcija byloje nepagrindė suinteresuotų asmenų sąmoningo privalomų nurodymų nevykdymo. Priešingai, byloje teismų nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą daryti išvadą, kad dauguma suinteresuoto asmens UAB „Minsita“ atžvilgiu priimtų privalomųjų nurodymų buvo pripažinti įvykdytais suinteresuotam asmeniui įgyvendinus techniniuose projektuose nurodytus sprendinius.
tags: #turto #pripazinimo #asmenine