Turto Prievartavimas ir Vandalizmas: Apibrėžimai ir Teisiniai Aspektai Lietuvoje

Begalinis ir nesutramdomas naujausių informacinių technologijų vystimasis ir skverbimasis į visas žmonių veiklos sritis neabejotinai įžiežia teigiamus poslinkius žmonijos ekonominėje, socialinėje raidoje. Dar niekada istorijoje žmonija taip greitai neprogresavo, kaip per paskutinius 50 metų. Tačiau visuotinė kompiuterizacija turi ir savo tamsiąją pusę - tai nusikaltimai. Laikui bėgant ši problema darosi vis aktualesnė, atsižvelgiant į tai, kokiais tempais progresuoja informacinės technologijos.

Vandalizmas

Įvairios finansinės, valstybinės institucijos savo veikloje naudojasi informacinėmis technologijomis, jų teikiamais resursais, tarpusavyje sujungtais tinklais ir globaliais tinklais. Šios (nuliukų ir vienetukų pavidalu) finansinės ataskaitos, teisinės išvados ir kitokie svarbūs dokumentai. Šiam asmeniui pasitelkus visiems laisvai prieinamu, kasdieniu buitiniu prietaisu tapusiu kompiuteriu, gali nukopijuoti, sunaikinti ar kitaip pakeisti minėtus dokumentus. Blogiausia ir nuostabiausia tai, kad asmuo darydamas nusikaltimą gali būti visai kitoje šalyje ar net kitame žemyne.

Taigi, informacinės technologijos nusikaltimus iškėlė į visai kitą lygmenį. Šiau nebuvo įmanomi. Skaitmeninės sistemos, įstatymų laužytojams pasiklė naujas galimybes, jos sukūrė visiškai naują terpę, šių jų pažeidžiamumą. Šio Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 11 straipsnis nusikaltimą apibrėžia kaip pavojingą ir kodekse uždraustą veiką (veikimą ar neveikimą), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Nusikaltimo Samprata ir Nusikaltimai Informatikai

Kaip matome dabartinė nusikaltimo samprata skiriasi nuo tos, kuri buvo senajame LR Baudžiamajame kodekse. Nusikaltimo sampratoje nebevardinami tie visuomeniniai santykiai, kurie yra pažeidžiami nusikaltimo. Šiau šioje nagrinėjamoje temoje mums nėra svarbūs skirtumai tarp senos ir naujos nusikaltimo sampratos, įtvirtintos LR Baudžiamajame kodekse. Kur kas aktualesnis ir svarbesnis klausimas yra nusikaltims informatikai vieningos sampratos nebuvimo problema. Dabar galiojantis Baudžiamasis kodeksas nepateikia jokios nusikaltims informatikai sampratos, tik į atskirą XXX skyrių įtraukia nusikaltimus informatikai. Taip pat jokios nusikaltims informatikai sampratos nepateikia ir Europos Tarybos Konvencija dėl elektroninių nusikaltimų, priimta 2001 m. lapkričio 23 d. Budapešte.

Teisinėje literatūroje galima rasti įvairių nuomonių kompiuterinių nusikaltimų apibrėžims atžvilgiu. Kai kurie autoriai teigia, kad teisine prasme tokie kaip kompiuteriniai nusikaltimai į vis neegzistuoja. Šiau tuo pat metu pažymi, kad daugelis tradicinių nusikaltimų modifikuojasi dėka to, kad jiems įvykdyti yra panaudojamos informacinės technologijos. Todėl į atskirą kompiuterinių nusikaltimų grupę tokius nusikaltimus įskirti nereikia, o kalbėti galima tik apie tokius nusikaltimus kompiuterinius aspektus. Tokią nuomonę išsako J. M. Baturin.

Kiti autoriai kompiuterinius nusikaltimus apibrėžia net dviem požiūriais: kompiuteriniai nusikaltimai baudžiamosios teisės požiūriu ir kompiuteriniai nusikaltimai kriminalistikos mokslo požiūriu. Šiau visi nusikaltimai informatikai yra kompiuteriniai nusikaltimai. Ne ką mažiau aktualus klausimas yra darbe naudojams sąvokų klausimas. Dabar teisinėje (ir ne tik) literatūroje vartojamos tokios sąvokos kaip "kompiuteriniai nusikaltimai", "informaciniai nusikaltimai", "nusikaltimai aukštųjų technologijų srityje", "nusikaltimai informatikai", "elektroniniai nusikaltimai" ir panašiai, apibūdinantys į esmės panašius ar kitaip susijusius nusikaltimus. Šiau pateikto, kad nėra vieningos nuomonės teisinėje literatūroje apibrėžiant nusikaltims informatikai sampratą.

Yra aktualu atsižvelgiant į kompiuterinių nusikaltimų globalumą. Ši problema nusako mano temos aktualumą. Yra išanalizuoti nusikaltims, aprašyts LR Baudžiamojo kodekso XXX skyriuje "Nusikaltimai informatikai", sudėtis nusikaltims informatikai sampratos kontekste. Darbas susideda iš keturių dalių. Šios nusikaltims informatikai ir panašūs nusikaltims sampratos. Antroje darbo dalyje nagrinėjami nusikaltimai, numatyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso XXX skyriuje nusikaltims informatikai sampratos kontekste.

Šiame skyriuje nagrinėjama darbo autoriaus požiūriu atitinkanti nusikaltims informatikai samprata, padėsianti vienaip ar kitaip spręsti problemą. Šioje dalyje nusikaltims informatikai sampratos įtaka nusikaltims informatikai reguliavimui Lietuvoje. Darbo gale pateiktos išvados ir pasiklymai. Taip susiklostė baudžiamosios teisės teorijoje, kad bet kokio nusikaltimo požymius įprasta nagrinėti nuo nusikalstamos veikos objekto.

Nusikalstamos Veikos Objektas

Kaip žinome iš baudžiamosios teisės teorijos, nusikalstamos veikos objektai yra skirstomi į bendrąjį, rūšinį ir tiesioginį. Bendrasis objektas - tai visų teisinių gėrių, kurie yra saugomi valstybės baudžiamaisiais įstatymais, visuma. Šis teisinis gėris dalis, saugoma baudžiamojo įstatymo. Bet kurios visuomenės egzistavimas yra pagrįstas tam tikrais visuomeniniais santykiais - politiniais, ekonominiais, kukiniais, finansiniais, informaciniais. Bet kokio nusikaltimo prigimtis yra nukreipta į tokį visuomeninį santykį nutraukimą, pažeidimą, išardymą, pakeitimą. Taigi, bet kuris nusikaltimas yra nukreiptas prieš visuomeninus santykius ir jo tikslas yra bet kokiomis priemonėmis neigiamai paveikti juos, sukeliant tam tikrus neigiamus padarinius, tai yra padaroma žala tam tikriems teisiniams gėriams. Nusikaltimai informatikai irgi ne išimtis. Jie pažeidžia visuomeninus santykius, susijusius su teisėtu informacijos kūrimu, saugojimu, naudojimu, platinimu ir kitais veiksmais. Šis visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos turinys.

Taip manyti rusų teisininkus įgalina įstatymų leidėjas ir Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso struktūra. Nusikaltimai informatikai, tiksliau nusikaltimai kompiuterinės informacijos sferoje yra aprašyti Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso IX skyriuje "Nusikaltimai prieš visuomenės saugumą ir viešąją tvarką". Tokiu būdu Rusijos Federacijos įstatymų leidėjas nustatė nusikaltims informacijos srityje bendrąjį objektą. Tokio objekto nustatymas mums mažai duoda naudos. Minėtas objektas gali būti vadinamas bendriniu arba kaip atskaitos taškas, iš kurio išvedamas objektas mus priartinantis prie nagrinėjamos nusikalstamos veiks rūšies.

V. Krylovas teigia, kad nusikaltims kompiuterinės informacijos sferoje rūšinis objektas yra "visuomenės saugumas ir tvarka santykiuose, susijusiuose su informaciniais procesais - informacijos rinkimo, apdorojimo, kaupimo, saugojimo, paieškos ir platinimo procesais, panaudojant ESM, jų sistemas ir tinklus". V. S. Šiau yra vienas bet. Atidžiau panagrinėjus tiek V.S. Komisarovo, tiek Rusijos baudžiamosios teisės vadovėlyje išreikštas nuomones, klikna vienas modelis - saugus kompiuterinės informacijos kūrimas, naudojimas, platinimas ir pan. Šiuo atveju mes negalime tapatinti saugaus informacijos kūrimo, naudojimo su, pavyzdžiui, saugiu transporto priemonis eksploatavimu, saugiu radioaktyvis medžiags naudojimu ar saugaus elgesio su ugnimi. Šiam kompiuterinės informacijos teisėtam naudotojui, tiek ir asmeniui, kuris kėsinasi nusikalstama veika. Pati kompiuterinės informacijos specifika, kaip reiškinio, apsprendžia tai, kad atliekant kopijavimo, pašalinimo, ištrynimo, kūrimo veiksmus ji pereina iš vienos būsenos į kitą arba tiesiog išnyksta nepadarydama jokios fizinės žalos.

V.B. Vechovas pateikia kategorišką savo nuomonę dėl nusikaltims informatikai objekto. Jo teigimu, "dvięs nuomonis dėl nusikalstamo kėsinimosi objekto būti negali - juo, savaime aiašku, yra informacija, o nusikaltėlio veiksmus reikia vertinti kaip pasikėsinimą į informacinius visuomeninius santykius."

Pradedant nagrinėti a jo kategorišką teiginį iš karto mintyse kyla prieštaravimas. Viena teiginio pusė prieštarauja kitai. Mes žinome, kad nusikalstamos veikos objektas yra teisinis gėris, kuriam nusikalstamais veiksmais yra padaroma žala. V.B. Vechovas teigia, kad nusikaltimo objektas yra informacija. Tuomet galima manyti, kad teisinis gėris ir yra kompiuterinė informacija. Natūraliai kyla klausymas ar galima kompiuterinei informacija padaryti žalą ją kažkaip paveikiant. Juk, pavyzdžiui, kompiuterinės informacijos pasisavinimo atveju ji nėra pažeidžiama. Šiau informacija yra nusikaltimo nematerialus (idealus) dalykas - tai, kas yra tiesiogiai veikiama nusikalstamais veiksmais. Antra teiginio pusė nurodo, kad nusikaltėlio veiksmus reikia vertinti kaip pasikėsinimą į informacinius visuomeninius santykius. O nusikalstamu kėsinimusi gali būti padaroma arba padaroma tam tikra žala, tuomet objektą galėtume vertinti kaip informacinius visuomeninius santykius.

Teisiniu gėriu galima pavadinti tai, ko visuomenė savo santykiuose tikisi iš informacijos - tai jos konfidencialumo, vientisumo ir teisėto prieinamumo. Šis informacinis process saugumo užtikrinimas. Šiau informacijos konfidencialumą, vientisumą ir teisėtą prieinamumą. Vis dėl to, žvelgiant į įstatymo pozicijos, pastarasis saugo tam tikras teisines vertybes. Lietuvos Respublikos BK saugoma vertybė gali būti suprasta kaip netrukdomas, nekliudomas, neslopinamas automatinis ir paprastas informacijos apdorojimas ir/arba nekliudomas informacinės sistemos valdymas ir kontrolė. Todėl siekiant tikslumo ir vengiant dviprasmybių ...

Nusikaltimo Dalykas

Kitas labai svarbus požymis nagrinėjant nusikaltims informatikai sampratą yra nusikaltimo dalykas. Šiau nėra tapatus jam. Nors nusikaltims informatikai objekto nustatymas nėra labai sudėtingas, šios rūšies nusikaltims dalykas reikalauja daug platesnės ir išsamesnės analizės. Nusikaltimo dalyko teisingas nustatymas yra labai svarbus momentas, kadangi tai raktinis požymis, leidžiantis mums atskirti nusikaltimus, aprašytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXX skyriuje nuo kits nusikalstams veiks, patalpints kituose skyriuose. Analizuojant nusikaltims informatikai dispozicijas mes matome, kad įstatymų leidėjas pats mums sufleruoja, kad nusikalstams veiks, kuriomis yra kėsinamasi į informacinius visuomeninus santykius, dalykas, pirmiausia, yra informacija kompiuterinėje formoje. Kodekse ji įvardinama kaip kompiuterinė informacija.

Kompiuterinės leksikos aiškinamasis žodynas pateikia tokį informacijos apibrėžimą: informacija - tai žinios, perduodamos viens asmens kitiems žodžiu arba žiniasklaidos priemonėmis: per spaudą, radiją, televiziją, kiną, kompiuteris tinklus. Tai bendrinis informacijos termino suvokimas. Jų galima rasti ir daugiau. Kiekvienas mokslas suformuoja savitą požiūrį į informacijos sampratą. Informacijos terminą galima apibrėžti skirtingai įvairių mokslų požiūriu. Pavyzdžiui, "informacijos ir komunikacijos moksluose, remdamiesi mokslininkų (P. Ingwersen, B. Dervin, N. J. Belkin, A. Vickery ir kt.) darbais, galime daryti išvadą, kad informacija - tai, kas suvokiama, vartojama ir tampa žiniomis." Galima teigti, kad informacija yra tarpinis reiškinys tarp duomenų ir žinis. Tai paaiškinti nėra sudėtinga. Žmogus turėdamas duomenis apie vieną ar kitą reiškinį, apdorojimo procese gauna informaciją, kuri yra tik objektyvi reiškinio išraiška. Informacijos suvokimo procese žmogus įgauna žinias.

Šiau šiame darbe mums aktualesnis informacijos apibrėžimas teisės mokslo požiūriu. Analizuodamas Lietuvos Respublikos teisės aktus, aš padariau išvadą, kad informacija, kaip terminas, nėra apibrėžtas ir paaiškintas įstatymiškai, kas suteikia teisę laisvai manipuliuoti šiuo terminu. Dėl to, manome, kad gali iškilti sunkums interpretuojant vienas ar kitas teisės normas. Šiau pasielgė Rusijos Federacijos įstatymų leidėjas įstatymiškai apibrėždamas informacijos sąvoką, taip eliminuodamas bet kokias "spekuliacijas" šiuo terminu. Federalinis įstatymas apibrėžia informaciją taip: informacija - duomenys apie asmenis, daiktus, faktus, įvykius, reiškinius ir procesus, nepriklausomai nuo pateikimo formos.

Panašiai apibrėžiama informacijos sąvoka ir informacijos termins standarte ISO 2382: "informacija vadinamos žinios apie faktus, įvykius, daiktus, procesus, idėjas, sąvokas ir kitus objektus, kurios tam tikrame kontekste turi kokią nors prasmę". Taigi, galima padaryti išvadą, kad informacija yra tam tikri duomenys apie mus supantį išorinį pasaulį. Šiau aie duomenys tampa informacija tik tuomet, kai yra žmogaus apdorojami ir įgauna tam tikrą savęs prasmę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normomis yra saugoma kompiuterinė informacija - informacija fiziškai neatsiejama nuo kompiuterio, kompiuteris sistemos ar kompiuteris tinklo. Šis elektros impulsus bei programines priemones, kurios suteikia galimybę atlikti įvairias operacijas su juose užfiksuotais elektroniniais duomenimis ir galimybe perteikti juos simboline išraiška. Kompiuteris sistema - tai įtaisas arba tarpusavyje sujungts ar susijusis įtaiss grupė, iš kurios vienas ar daugiau pagal programą automatiškai apdoroja duomenis.

Kompiuteris tinklas - tai du ar daugiau kompiuteris, sujungts tarpusavyje ryšio priemonėmis (laidinėmis ryšio priemonėmis - IEEE-802.3 standartu arba belaidžiu būdu - pvz. Šias užtikrinti a jų tarpusavio ryšį. Pagrindinis skirtumas tarp kompiuterinis systems ir kompiuteris tinkls yra tas, kad kompiuteris sistemoje kompiuteris ar tarpusavyje sujungti kompiuteriai atlieka vieną priskirtą užduotį visi kartu. Kompiuteris tinkluose taip nėra.

Rusijos ir Ukrainos teisininkai vienbalsiai teigia, kad informatikos nusikaltims dalykas yra kompiuterinė informacija. Kartu jie pateikia ir kompiuterinės informacijos sampratas. M.V. Šiau toks kompiuterinės informacijos apibrėžimas, autoriaus manymu, yra diskutuotinas, kadangi ne visiškai suprantamas kompiuterinės informacijos cirkuliavimas. Šioje vietoje. Informacija, kaip žinia, gali būti užtvirtinta kompiuterinėje laikmenoje ir nekeisti savo buvimo vietos ilgą laiko tarpą. Todėl daug priimtinesnė kompiuterinės informacijos sampratą pateikia V. Golubevas. Jis teigia, kad kompiuterinė informacija - tai bet kokia informacija (duomenys), kuri egzistuoja elektroniniame pavidale, yra kompiuteryje arba kompiuterinėje laikmenoje ir kurią galima sukurti, pakeisti arba panaudoti kompiuterio pagalba.

Apibendrinant, turto prievartavimas ir vandalizmas, kaip ir kiti nusikaltimai informatikai, reikalauja nuodugnaus teisinio įvertinimo, atsižvelgiant į nuolat kintančias technologijas ir jų poveikį visuomeniniams santykiams. Vieningos nusikaltimų informatikai sampratos nebuvimas apsunkina teisinį reguliavimą ir reikalauja nuolatinio teisės aktų tobulinimo.

tags: #turto #prievartavimas #ir #vandalizmas