Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą. Įstatymas nustato tam tikrą tvarką, pagal kurią įpėdiniai paveldi palikėjo turtą.
Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia teisę kiekvienam fiziniam asmeniui sudaryti testamentą, kuriuo jis gali po savo mirties visą jam priklausantį turtą palikti savo norimiems įpėdiniams. Tačiau ne kiekvienas fizinis asmuo iki savo mirties spėja sudaryti testamentą. Tokiais atvejais paveldėjimo teisinius santykius po fizinio asmens mirties reglamentuoja įstatymas.
Paveldėjimo procese Lietuvoje notaro vaidmuo yra pagrindinis. Kitos institucijos (teismai, antstoliai) atlieka tam tikras funkcijas, susijusias su paveldėjimu, tačiau jos yra epizodinės.
Paveldėjimo pagrindai
Paveldėti turtą galima pagal įstatymą arba testamentu.
- Paveldėjimas pagal testamentą: Jeigu yra testamentas, ir jis įtvirtintas notariškai, tuomet jis turi pirmumo teisę paveldėjimo procese. Testamente išreiškiama tik testatoriaus valia. Jis gali laisvai nuspręsti, kas paveldės jo turtą - pinigus, nekilnojamąjį turtą, vertingus daiktus ar kitą nuosavybę.
- Paveldėjimas pagal įstatymą: Jeigu testamentas nebuvo sudarytas, tokiu atveju turtas yra paveldimas įstatymo numatyta tvarka.
Jei asmuo nėra surašęs testamento, jo turtas paveldimas pagal įstatymą. Tokiu atveju įpėdiniai nustatomi pagal įpėdinių eiles - paveldi aukščiausios (artimiausios) eilės giminaičiai, o jei jų nėra arba jie atsisako palikimo, teisė pereina kitai eilei.
Testamentas
Testamentas - tai teisinis dokumentas, kuriame žmogus (testatorius) nurodo, kam ir kokį savo turtą nori palikti po mirties.
Yra keletas testamento rūšių:
- Oficialusis testamentas: Sudaromas raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinamas notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje užsienio valstybėje.
- Asmeninis testamentas: Testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas.
- Bendrasis sutuoktinių testamentas: Tai dokumentas, kuriuo abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria įpėdiniu. Tokį testamentą gali sudaryti tik susituokę asmenys, ir jis turi būti patvirtintas notaro.
Prieš paskirstant turtą įpėdiniams, iš jo vertės pirmiausia padengiamos visos mirusiojo skolos.
Įpėdiniai pagal įstatymą
Teisine prasme giminystė yra apibrėžiama kaip kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio. Pagal šį apibrėžimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.131 straipsnyje yra skiriamos tiesioji ir šoninė giminystės linijos.
Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia teisę paveldėti tik tiesiosios ir šoninės linijos giminaičiams. Tai reiškia, kad jeigu asmuo nepatenka į bent vieną aukščiau nurodytą giminystės liniją (tiesiąją ar šoninę) - jis neturi teisės paveldėti mirusiojo turto.
Civilinis kodeksas nustato 6 paveldėjimo pagal įstatymą eiles:
- Pirmos eilės įpėdiniai: Palikėjo vaikai (įvaikiai), kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat ir vaikai, gimę po palikėjo mirties.
- Antros eilės įpėdiniai: Palikėjo tėvai (įtėviai) ir vaikaičiai (anūkai).
- Trečios eilės įpėdiniai: Palikėjo seneliai iš tėvo ir motinos pusės.
- Ketvirtos eilės įpėdiniai: Palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės.
- Penktos eilės įpėdiniai: Palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos).
- Šeštos eilės įpėdiniai: Palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Mirusiojo fizinio asmens turtas yra paveldimas aukščiau nurodytomis įpėdinių eilėmis žemėjančia tvarka. Tai reiškia, kad jeigu palikėjas mirties metu turėjo vaikų ar įvaikių, pagal įstatymą jie pirmieji turi teisę paveldėti mirusiojo turtą, kadangi jie laikomi pirmosios eilės įpėdiniais. Tuo tarpu antrosios eilės įpėdiniai (palikėjo tėvai ir vaikaičiai) neturėtų teisės paveldėti, išskyrus tuos atvejus, jeigu palikėjo vaikai (įvaikiai) nepriimtų palikimo arba iš jų būtų atimta teisė paveldėti.
Įpėdinių giminystės ryšį su palikėju nustato paveldėjimo bylą tvarkantis notaras. Paprastai įpėdinių pagal įstatymą giminystė yra nustatoma vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis.
Mirusiojo fizinio asmens įpėdiniai palikimą paveldi lygiomis dalimis. Pavyzdžiui, jeigu palikėjas turėjo 3 vaikus, tokiu atveju visas mirusiojo turtas yra dalijamas į tris dalis.
Sutuoktinio teisės paveldint
Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais - sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu pirmos eilės įpėdinių yra daugiau kaip trys, tokiu atveju sutuoktinis paveldi mirusiojo turtą lygiomis dalimis kartu su pirmos eilės įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi mirusiojo turtą kartu su antrosios eilės įpėdiniais (palikėjo tėvais ir vaikaičiais), tokiu atveju sutuoktiniui priklauso pusė mirusiojo palikimo.
Paveldėjimo proceso etapai
Paveldėjimo procesas reikalauja daug dėmesio ir kantrybės.
- Mirties liudijimo gavimas: Pirmas žingsnis - gauti mirties liudijimą.
- Kreipimasis į notarą: Kitas žingsnis - kreiptis į notarą, kuriam priskirta aptarnauti palikėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą (įprastai pagal mirusiojo deklaruotą gyvenamąją vietą).
- Pareiškimo dėl palikimo priėmimo pateikimas: Asmuo, pageidaujantis priimti palikimą, pareiškimą dėl palikimo priėmimo turi pateikti tam notarui, kurio veiklos teritorijoje buvo paskutinė mirusiojo (palikėjo) nuolatinė gyvenamoji vieta. Svarbu įsiminti, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo reikia pateikti per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties.
- Paveldėjimo liudijimo išdavimas: Gavęs visus reikiamus dokumentus, notaras išduos paveldėjimo liudijimą.
- Įsiskolinimų patikrinimas: Prieš priimant paveldėjimą, būtina patikrinti, ar butas neturi įsiskolinimų už komunalines paslaugas, paskolas, mokesčius ir pan.
Dokumentai, reikalingi kreipiantis į notarą dėl palikimo priėmimo
Dažniausiai reikės:
- Asmens dokumento (paso arba asmens tapatybės kortelės);
- Palikėjo medicininio mirties liudijimo;
- Dokumentų, patvirtinančių giminystę (pvz., gimimo liudijimo, santuokos liudijimo ir kt.).
Jeigu giminystę įrodančių dokumentų įpėdiniai neturi, priimant palikimą notaras gali padėti gauti reikiamus duomenis ir (ar) dokumentus iš registrų ar archyvų. Paprastai pareiškimo pateikimui tai nebūna ir neturėtų būti kliūtis - notaras, pareiškėjui sutinkant, didžiąją dalį duomenų gauna iš valstybės registrų.
- Testamento, kai (jeigu) paveldima pagal testamentą (neturint šio dokumento, testamento kopiją notaras gali parsiųsti iš archyvo).
- Turto dokumentų (jei turite): nekilnojamojo turto dokumentų, transporto priemonės dokumentų.
Turto dokumentus nebūtina turėti iš karto priimant palikimą - jų notaras paprašys užbaigiant bylą. Jeigu kai kurių dokumentų trūks, reikalingų dokumentų kopijų gavimą, pareiškėjui sutinkant ir prašant, notaras galės inicijuoti ir gauti pats iš reikiamų įstaigų, institucijų ar įmonių.
Paveldint pinigines lėšas, piniginius indėlius sąskaitose, notarui užbaigiant paveldėjimo bylą (jau po to, kai palikimas priimtas) reikės informacijos iš bankų, kuriuose mirusysis turėjo sąskaitą ar sąskaitų, apie jų likučius ir kitą aktualią informaciją.
Palikimo priėmimo būdai
Norėdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi atlikti aktyvius veiksmus - paduoti pareiškimą notarui arba pradėti paveldimą turtą faktiškai valdyti.
- Palikimo priėmimas paduodant pareiškimą notarui: Vadovaujantis Civiliniu kodeksu, įpėdinis pareiškimą dėl palikimo priėmimo turi pateikti palikimo atsiradimo vietos notarui.
- Palikimo priėmimas faktiniu valdymu: Pagal Lietuvos Civilinį kodeksą įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
- Palikimo priėmimas pagal apyrašą: Siekdamas apriboti savo atsakomybę už palikėjo skolas paveldėtu turtu, įpėdinis gali priimti palikimą pagal paveldimo turto apyrašą.
Mokesčiai paveldint
Skaičiuojant mokėtino gyventojų pajamų mokesčio dydį, pirmiausia aktuali yra paveldimo turto vertė, nuosavybės įgijimo momentu, nuo kurio būtų skaičiuojami mokesčiai pardavus turtą.
Paveldėtojas turi teisę pasirinkti vieną iš šių turto vertės nustatymo būdų:
- Registrų centro nustatoma turto vertė.
- Individualus turto vertinimas.
Registrų centro nustatoma turto vertė dažnai gali būti kur kas mažesnė negu reali rinkos vertė, tad jeigu planuojama paveldėtą būstą parduoti ir sumokėti kuo mažiau mokesčių, paveldėtojui vertėtų rinktis individualų turto vertinimą.
Svarbu žinoti
Privalote sutvarkyti paveldėjimo dokumentus. Paveldėję turtą visų pirmą per 3 mėnesius turite kreiptis į notarą, pagal palikėjo registruotą gyvenamąją vietą. Priimant paveldėjimą sutinkate su visomis teisėmis ir pareigomis, prisiimate atsakomybę (skolas jeigu tokių yra).
Dažniausiai užduodami klausimai
Kada reikia kreiptis į notarą norint priimti palikimą po asmens mirties?
Palikimą priimti reikia per 3 (tris) mėnesius nuo palikėjo mirties dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str.).
Į kurį notarą kreiptis?
Į notarą, kuriam priskirta aptarnauti palikėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą (įprastai pagal mirusiojo deklaruotą gyvenamąją vietą).
Ką darysite pas notarą pirmą kartą (atvykus dėl palikimo priėmimo)?
Pateiksite pareiškimą dėl palikimo priėmimo (jeigu pageidaujate jį priimti) arba dėl jo atsisakymo (jeigu norėsite atsisakyti palikimo). Bus laikoma, kad paveldėjimo byla pradėta („užvesta“).
Ar užtenka vieno atvykimo pas notarą tam, kad paveldėti mirusiojo turtą?
Ne.
Ar notaras pats mane susiras dėl antro vizito (paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo)?
Dėl visų notarinių veiksmų atlikimo pareiškėjai (notarinį veiksmą atliekantys asmenys) turi kreiptis į notaro biurą patys, taip pat ir registruotis paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui. Notaras pats įpėdinių neieško.
Kada galima disponuoti paveldėtu turtu (parduoti, dovanoti ir kt.)?
Tik po galutinio paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (jame jau bus nurodytas konkretus paveldimas turtas ir konkreti paveldima turto dalis, jeigu paveldima dalis turto). Jis išduodamas tik po palikimo priėmimo, paprastai jau praėjus 3 mėnesiams po palikėjo mirties.
Nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą įpėdinio vardu notaras įregistruos Nekilnojamojo turto registre, su pareiškėju suderinęs terminą teisių registracijai (per 1-5 darbo dienas).
Kiek kainuos palikimo priėmimas?
Notaro atlyginimas už pareiškimą apie palikimo priėmimą, pareiškimą apie palikimo atsisakymą, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą ir kitų notarinių veiksmų atlikimą yra nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 498.
Papildomai kainuos VĮ Registrų centro paslaugos.
Ar notaro atlyginimas bus skaičiuojamas ir už palikimo priėmimą, ir už paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą?
Taip. Pagal galiojančius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr.
Kokius dokumentus reikia pateikti VMI po brolio mirties? Ar man teks mokėti jo mokesčių skolas?
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsnį, mirusio asmens mokestines skolas privalo padengti tik tie paveldėtojai, kurie priima palikimą Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Šiame straipsnyje pateikta bendro pobūdžio informacija apie turto paveldėjimą pagal įstatymą, todėl šia informacija neturi būti remiamasi kaip galutine teisine nuomone ar konsultacija. Visos situacijos yra individualios, reikalaujančios atskiro teisinio vertinimo ir individualaus sprendimo būdo.