Šiame straipsnyje aptarsime, kaip parašyti puikų rašinį, atkreipdami dėmesį į struktūrą, stilių ir turinį. Pateiksime patarimų, kaip sudominti skaitytoją ir išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų.
Įžanga: Pirmas Įspūdis Yra Svarbiausias
Įžanga - pirmoji pastraipa, kurioje dėstoma, kodėl rašomas tekstas, iškeliama pagrindinė mintis, užmezgama intriga. Iš tinkamai sukurtos įžangos aišku, ko tikėtis iš kuriamo pranešimo; gera įžanga turi užmegzti intrigą: iškelti klausimus arba atskleisti problemą taip, kad sužadintų adresato smalsumą. Svarbiausia įžangoje išskirti esminius temos klausimus, atskleisti ir suformuluoti problemą. Rašyti įžangą turėtų padėti atsakymai į šiuos klausimus:
- Kas yra prasmingiausia, svarbiausia mano temoje?
- Kodėl pasirinkta tema įdomi?
- Kaip ja sudominti adresatą?
Įžanga turėtų būti vienos pastraipos. Jei tema tokia sudėtinga, kad galima ją suskaidyti į kelias potemes, įžanginę pastraipą pravartu išplėsti (iki kelių pastraipų) arba suteikti jai sudėtingesnę struktūrą. Įžanginė pastraipa turėtų būti įprastos struktūros: teminis sakinys, aiškinamieji sakiniai, apibendrinamasis sakinys. Apibendrinamasis sakinys gali virsti jungiamuoju pastraipų sakiniu.
Pirma rašinio dalis svarbiausia ir tik ji lemia ar darbą skaitys su susidomėjimu, ar todėl, kad reikia. Sakysite, kad mokytojai privalo vertinti objektyviai (ką jie, turbūt, ir daro), bet nepamirškite vieno svarbiausio fakto - žmogiškumo. Juk turbūt sutiksite, kad palankiau atsiliepiate apie knygą/filmą, kuris 'užkabino' nuo pirmų eilučių/minučių. Taip yra ir su rašiniu - privalu įžangoje padaryti gerą įspūdi.
Kaip Padaryti Gerą Įspūdį Įžangoje?
- Aiški, logiška struktūra
- Įdomus pirmasis sakinys
- Kryptingas probleminis klausimas paskutiniame sakinyje
Įsivaizduok, kad įžanga - tai lyg piltuvėlis - pradedi rašyti ne konkrečiai, kalbi apie temą, bet kartu ir apie orą, o įžangos pabaigoje keli probleminį klausimą, kuris glaudžiai susijęs su duotąja tema - žodžiu, iš pradžių viskas plačiai, o link ‘galo’ siaurėja. Jei žinai citatą, istorinį faktą, patarlę, kuri yra bent iš dalies susijusi su tema - panaudok ją kaip gražų įvadą į rašinį. Antras/trečias įžangos sakinys - privedi prie temos, gali paminėti raktinius žodžius, konkretini (atsimink piltuvėlio struktūrą). Paskutinis įžangos sakinys - PROBLEMINIS KLAUSIMAS! Probleminis klausimas - tai tavo rašinio kryptis, jis parodo, kokie teiginiai bus rašinyje. Probleminio klausimo perrašyti NEGALIMA nuo pavadinimo!!! Tarkime, jei rašinio tema „Ar tėvynė - tai didžiausia vertybė“, reikėtų performuluoti ir susiaurinti iki „KODĖL tėvynė yra (nėra) didžiausia vertybė?“.
Samprotavimo Rašinio Įžangos Kūrimas
Minimalus reikalavimas - įžanga būtinai turi pranešti, apie ką bus kalbama ir supažindinti su tema. „Normalus“ reikalavimas - įžangoje derėtų apibrėžti temos sąvokas, t.y. parodyti, kaip supranti, kas yra, pvz., tolerancija, menas, laisvė ir pan. Priešingu atveju gali atsitikti taip, kaip tame posakyje: vienas apie vyną, o kitas apie kaimyną - neradus apibrėžimo, kiekvienas skaitytojas tekstą supras savaip, o jūsų supratimas gali gerokai skirtis nuo to, ką autorius norėjo pasakyti. Rezultatas - sutrikęs skaitytojas. Aukštesnio lygio reikalavimas - įžangoje turi išryškėti problema, kurią svarstysite dėstyme. Tai labai svarbu.
Praktiniai patarimai:
- Pirmas įžangos sakinys: Neatkartokite juo temos.
- Antras įžangos sakinys: Kiekvienos tautos atstovai turi savitą kultūrą, pasaulėžiūrą, įsitikinimus, jiems būdinga skirtinga tautinė tapatybė.
- Ketvirtas ir penktas sakiniai: Pats laikas keliauti prie pagrindinės rašinio minties.
- Paskutinis įžangos sakinys: Paskutinis įžangos sakinys - tai sakinys-tiltas su dėstymu. Negalima įžangoje kalbėti apie viena, o pirmoje dėstymo pastraipoje jau visai apie ką kita.
Pavyzdys
Unikali, gilias tradicijas turinti kultūra būdinga ir lietuvių tautai. Taigi turime suformuluoti siejamąjį sakinį. Šiuo metu vykstant globalizacijos procesams labai svarbu išsaugoti savo tautinę tapatybę ir neištirpti kitų tautų kultūroje. Šis sakinys skirtingoms tautoms. Kiekvienos tautos atstovai turi savitą kultūrą, pasaulėžiūrą, įsitikinimus, jiems būdinga skirtinga tautinė tapatybė. Jie gina gimtąja kalba, tęsti ir puoselėti iš protėvių perimtas tradicijas, gilintis į savo tautos istoriją, kurti unikalią, tik tai tautai būdingą kultūrą.
Pastaba: Šią įžangą sudaro 104 žodžiai. Jei orientuojatės į 400 žodžių rašinio apimtį, ji kiek per ilga.
| Reikalavimas | Aprašymas |
|---|---|
| Minimalus | Įžanga praneša, apie ką bus kalbama ir supažindina su tema. |
| Normalus | Įžangoje apibrėžiamos temos sąvokos, parodoma, kaip suprantate pagrindines sąvokas. |
| Aukštesnis lygis | Įžangoje išryškėja problema, kurią svarstysite dėstyme. |
Įžangos Rašymo Patarimai
Kilus viešai diskusija socialiniuose tinkluose apie įžangos rašymą, norime pasidalinti savo patirtimi. Įžanga - viena svarbiausių teksto dalių, nuo kurios priklauso, ar tekstas bus skaitomas toliau, ar ne. Pavadinimas ir įžanga papildo vienas kitą. Tai labai sena taktika - pavadinime užduodate klausimą, o jį atsakote iš karto įžangoje. Itin trumpas pavadinimas. Lietuvoje toks būdas irgi yra taikomas, bet pavadinimai dažniausiai būna iš 2-3 žodžių.
- 5 K. Penki K reiškia 5 klausimus, į kuriuos pateikiami atsakymai. Tai klasikinės žurnalistikos pavyzdys, kai įžanga pateikia visą esminę informaciją - Kas? Ką padarė/Kas nutiko? Kur? Kada? Kodėl?
- Citata. Dar vienas gana klasikinis atvejis, kai vietoj įžangos pateikiama konkreti citata iš pokalbio su pašnekovu.
- Statistinė informacija. Įžangoje galima paminėti tam tikrą statistinę informaciją, kuria taip pat galima manipuliuoti, kaip ir iš konteksto ištraukta citata. Tiesa, skaičiai turi būti iškalbingi, o jų pristatymas - intriguojantis.
Svarbu tai, kad šie patarimai yra universalūs. Tai reiškia, kad jais gali pasinaudoti ne tik profesionalūs žurnalistai, bet ir pradedantys rašytojai arba iš viso ne rašytojai, bet tie, kurie nori paruošti gerą turinį savo įmonei.
Štai keletas įžangų pavyzdžių:
„O gal tėvynę reikia visą laiką lipdyti ir kurti, kurti ir lipdyti?“ Seniausioje žmonijos knygoje - Biblijoje - teigiama: „Dievas pasaulį sukūrė per šešias dienas, o septintą - ilsėjosi“. Deja, mūsų tėvynė nebuvo sukurta kažkam spragtelėjus pirštais - ištisus šimtmečius protėviai kovojo dėl laisvės, o kiekvienas išlietas kario kraujo lašas priartindavo prie svajonės išsipildymo - nepriklausomos Lietuvos. Atrodytų, kad daugiau mums, šių dienų lietuviams, nieko negali trūkti - turime tą išsvajotąją laisvę. Tačiau ar to užtenka? Manau, ne. Taigi, kodėl nuolat svarbu „kurti ir lipdyti“ tėvynę?
Ką žmogus atranda prarasdamas? Sakoma, kad gyvenimas - tai lyg ilga kelionė, kuri yra kupina atradimų ir praradimų, kurių dėka žmogus tobulėja dvasiškai. Vienas turtingiausių pasaulio žmonių, Donaldas Trampas, yra pasakęs: „Kartais pralaimėdamas mūšį, žmogus atranda naujų būdų kaip laimėti karą“ - perfrazuodama šią mintį galiu teigti - tik atsisakydami kai kurių dalykų ir taip palikdami savo komforto zoną, galime gyvenime atrasti kažko naujo ir neįprasto. Taigi, ką asmuo gali atrasti ir pažinti tik tada, kai netenka kitų, kartais brangių ir svarbių, dalykų?
Rašymo strategijos | 6 būdai pradėti sakinį | Sakinio struktūra | Išmokite rašyti
Laikantis šių patarimų ir atsižvelgiant į įžangos struktūrą, galima parašyti įtikinamą ir skaitytoją sudominantį tekstą.