Nuo XX a. vidurio inžinerinė infrastruktūra ir jos teikiamos paslaugos buvo laikomos valstybės prerogatyva. Šiandieninėje Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, nuosavybės teisės į inžinerinės infrastruktūros objektus yra svarbus klausimas.
Lietuva Europos žemėlapyje
Šiame straipsnyje aptarsime nuosavybės teisių įgijimo būdus į inžinerinės infrastruktūros objektus, remiantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir teismų praktika.
Nuosavybės Teisės Samprata ir Jos Ribojimai
Nuosavybės Teisės Esmė
Šiuolaikinės teisės sampratos esmė atsiskleidžia per subjektinių teisių ir pareigų vienovę. Šis santykis nulemtas individų išlikimo ir klestėjimo poreikių. Kitaip tariant, individas, siekdamas apsaugoti savo interesus, yra priverstas gerbti kito asmens tokias pačias teises. Tai viena pagrindinių žmogaus teisių, jo egzistencijos, gyvenimo pilnatvės bei kokybės, saviraiškos ir realaus įgyvendinimo pagrindas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 str. 1 d., nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisės turinio atskleidimas yra teisės mokslo, o ne įstatymų leidėjo reikalas.
Nuosavybės Teisės Ribojimai
Svarbu paminėti, kad nuosavybės teisės įgyvendinimas nėra absoliutus. Konstitucijos 23 str. 1 d. garantuoja nuosavybės neliečiamumą, tačiau savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teises, nėra visiškai laisvas. Nuosavybės teisis suabsoliutinimas sudarytų prielaidas pažeisti kitų asmenų teises ir kitas Konstitucijos saugomas vertybes. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pripažinęs, kad nuosavybės teisės gali būti ribojamos visuomenės interesais, kaip numatyta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnyje.
Infrastruktūros schema
Nuosavybės Teisės Įgijimo Būdai
Nuosavybės teisės įgijimas yra siejamas su teisės normose įtvirtintų teisinių faktų atsiradimu. Nuosavybės teisę galima įgyti tik įstatymų nustatytais pagrindais, t. y. įvykus teisės normose nustatytiems įvykiams arba atlikus numatytus veiksmus.
Romėnų teisėje buvo išskiriami bendrieji nuosavybės teisės įgijimo principai, kuriais remiantis nuosavybės teisės įgijimo pagrindai buvo klasifikuojami į pirminius ir išvestinius.
Pirminiai Nuosavybės Teisės Įgijimo Pagrindai
Pirminiai nuosavybės teisės įgijimo pagrindai - tai juridiniai faktai, kurių pagrindu nuosavybės teisė į civilinis teisinis santykis objektus yra įgyjama pirmą kartą, nes tas daiktas niekada nebuvo kieno nors nuosavybė, arba ši teisė atsiranda nepriklausomai nuo ankstesnio savininko valios ir teisės. Daikto pagaminimas suvokiamas, kai sujungus gaminimo medžiagas jos sudaro kokybiškai naują daiktą, kuris tampa savarankišku nuosavybės teisės objektu.
Kiti pirminiai nuosavybės teisės įgijimo būdai:
- Nuosavybės teisės įgijimas valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu įgyjant nuosavybėn bešeimininkį daiktą.
- Nuosavybės teisės įgyjant daiktą įgyjamąja senatimi.
Išvestiniai Nuosavybės Teisės Įgijimo Pagrindai
Įgyjant nuosavybės teises vienu iš išvestinių šios teisės įgijimo pagrindų, nuosavybės teisės turinys priklauso nuo ankstesnio savininko valios ir teisių. Šiuo atveju laikomasi principo, kad niekas negali perduoti daugiau teisių nei pats jis turi, t. y. naujojo savininko nuosavybės teisė remiasi ankstesnio savininko teise ir yra išvesta iš jo teisės.
Priešingai nei pirminio įgijimo atveju, įgyjant nuosavybės teisę pagal išvestinius būdus, įvyksta teisių perėmimas.
Nuosavybės teisės įgijimas galimas pagal sandorius (pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų). Nuosavybės teisės įgijimą įstatymų leidėjas sieja su daikto perdavimo momentu. Šios teisės normos pobūdis yra dispozityvus, todėl šalys sutartyje gali nuosavybės teisės perėjimo momentą susieti su kitomis aplinkybėmis ir faktais.
Nuosavybės Teisės Perėjimas Visuomenės Poreikiams
Civilinio kodekso 4.100 straipsnis reglamentuoja nuosavybės teisės perėjimą valstybei visuomenės poreikiams paimant kilnojamąjį daiktą (turtą). Tokiu atveju nuosavybės teisė valstybei pereina nuo atsiskaitymo su daikto (turto) savininku momento.
Išvados
Nuosavybės teisė yra viena pagrindinių teisių, užtikrinančių asmens laisvę ir ekonominę gerovę. Tačiau ši teisė nėra absoliuti ir gali būti ribojama visuomenės interesais. Nuosavybės teisės įgijimo būdai yra įvairūs, ir kiekvienas jų turi savo ypatumus. Svarbu žinoti šiuos būdus, siekiant tinkamai įgyvendinti savo teises ir apsaugoti savo turtą.
Šiame straipsnyje aptarėme pagrindinius turto perdavimo ir nuosavybės teisių perėjimo būdus Lietuvoje. Tikimės, kad ši informacija bus naudinga jums.
tags: #turto #perdavimas #ir #nuosavybes #teises #perejimas