Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas (LR Būsto paskolos įstatymas) skirtas reglamentuoti būsto kreditus ir užtikrinti vartotojų apsaugą.
Šis įstatymo projektas buvo parengtas 2016 m. lapkričio 10 d., o pradėjo veikti nuo 2017 m. liepos 1 d., kita dalis dar po metų nuo 2018 m. liepos 1 d.
Įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktai, 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL 2014 L 60, p.
Griežtesnės nei iki šiol nuostatos bus taikomos ne tik gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintoms kredito sutartims, sudaromoms su būsto kreditų ėmėjais, bet ir kitoms kredito sutartims, užtikrintoms nekilnojamojo turto hipoteka, nepriklausomai nuo įkeisto nekilnojamojo turto paskirties.
Fiziniai asmenys, skolinantys asmenines lėšas per tarpusavio skolinimo platformas, galės per šias platformas teikti ir šio įstatymo reguliuojamus kreditus.
Pagrindinės Įstatymo Nuostatos
Įstatyme naujai įtvirtinta, kaip derėtų vadinti būsto kredito palūkanų normas.
Kredito davėjai ar tarpininkai privalės vartotojams pateikti standartinę informaciją apie kreditą ir privalomas kredito sutarčių sąlygas.
Siekiant, kad kredito gavėjai nepriimtų skubotų sprendimų dėl ilgalaikių įsipareigojimų, įstatyme numatytas 30 d. laikotarpis iki sutarties pasirašymo, per kurį kredito gavėjas galėtų atidžiai palyginti, apsvarstyti ir įvertinti kredito pasiūlymus bei savo galimybes. Tiesa, kredito gavėjas gali sudaryti kredito sutartį ir per trumpesnį nei kredito davėjo suteiktą apsvarstymo laikotarpį. Be to, per 14 d.
Kredito davėjai ar tarpininkai negalės reikalauti, kad vartotojas, sudarydamas būsto kredito sutartį kartu įsipareigotų naudotis kitais finansiniais produktais ar paslaugomis.
Įstatyme įtvirtinta kredito gavėjo teisė grąžinti visą ar dalį kredito anksčiau laiko, taip atitinkama dalimi sumažinant savo įsipareigojimus.
Kredito davėjas gali vartotojui nustatyti ir taikyti netesybas už įsipareigojimų nevykdymą, tačiau jų dydis negalės viršyti 0,05% pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.
„Kredito Atostogos“
Numatyta „kredito atostogų“ galimybę, t. y. išimtinėmis aplinkybėmis (kredito gavėjui nutraukus santuoką, mirus sutuoktiniui, tapus bedarbiu ar kredito gavėją pripažinus nedarbingu ar iš dalies darbingu ir dėl to sumažėjus jo pajamoms, kai kredito gavėjas nebetenkina priežiūros institucijos nustatytų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo reikalavimų), atidėti įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymą ne ilgesniam negu 3 mėn. laikotarpiui.
Valiutos Pokyčiai ir Paskolos
Taip pat reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad asmenys, kurie dirba užsienyje ir gauna valiutą užsienio valiuta (ne eurais, o pvz. svarais, kronomis, rubliais, zlotais ir pan.), ne visuose bankuose turės galimybę gauti būsto paskolą.
Tačiau apie tai patvirtino tik Swedbank ir Nordea bankai, tai yra dėl valiutų pokyčio draudimo. Kiti bankai dar turi pateikti atsakymus, o aiškiau bus po liepos 1 d.
Nepasirašyk kol neperžiūrėsi! Pirma būsto paskola
Svarbiausios Įstatymo Datos
| Data | Įvykis |
|---|---|
| 2016 m. lapkričio 10 d. | Įstatymo projekto parengimas |
| 2017 m. liepos 1 d. | Įstatymo įsigaliojimo pradžia (dalis) |
| 2018 m. liepos 1 d. | Likusių įstatymo dalių įsigaliojimas |
tags: #nekilnojamojo #turto #susijusio #kreditu #istatymas