Nusikaltimai Neapsimoka: Turto Konfiskavimo Būdai Lietuvoje

Pelnas dažnai yra pagrindinis organizuotų nusikaltimų, o taip pat turtinių, finansinių, ekonominių, korupcinių bei daugelio kitų nusikaltimų pagrindinis tikslas ir motyvas.

Nusikaltimai, kurių motyvas yra turtinė nauda, sudaro apie 80% visų padaromų nusikaltimų.

Siekiant laikytis principo „nusikalstama veikla neapsimoka“, Lietuvos valstybė įtvirtino keletą teisinių priemonių, kurių pagalba gali paimti asmens turtą savo naudai nustačius, kad asmuo yra padaręs nusikaltimą.

Pasak teisininko, „Šie mechanizmai apima baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau - Baudžiamasis kodeksas), taip pat baudžiamąsias turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo priemones. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymas (toliau - Civilinio turto konfiskavimo įstatymas) leidžia konfiskuoti asmens turtą ir iš jo gautas pajamas.“

Civilinio turto konfiskavimas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, kurios taikymas Lietuvoje nuolat kinta ir tobulėja. Ši priemonė skirta užtikrinti, kad nusikalstamos veikos nebūtų naudingos ir kad neteisėtai įgytas turtas būtų atimtas iš nusikaltėlių.

Lietuva žengia didelius žingsnius, supaprastinant turto konfiskavimo procedūras.

Ne tik Lietuva, tačiau ir vakarų Europa žengia pirmuosius žingsnius, ieškodama, kaip efektyviau paimti nusikalstamu būdu gautą turtą.

Valstybės pionierės, kurios istoriškai turi didelių problemų su organizuotu nusikalstamumu, pavyzdžiui, Italija, yra viena pirmųjų, kuri ieško naujų nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimo būdų ieškotojų.

Vienas iš šios Vyriausybės priemonių plane numatytas uždavinių - išplėsti Lietuvoje civilinės administracijos procedūrą ir turtą paimti iš nusikalstamų veikų būdu įgytų asmenų civilinėmis, ne tik baudžiamosiomis, priemonėmis, kas tam tikrais atvejais yra efektyviau.

Tradiciniai turto konfiskavimo mechanizmai kelia labai aukštus įrodinėjimo standartus. Tai padaryti daugeliu atveju teisėsaugai yra sunku, ypač kalbant apie organizuotą nusikalstamumą.

Tarptautinės institucijos jau kelis dešimtmečius priiminėja geros praktikos rekomendacijas, atkreipdamos dėmesį, kad neapkaltinamuoju nuosprendžiu pagrįstas konfiskavimas iš tiesų ne vienu atveju yra gana efektyvi alternatyva tradiciniam turto konfiskavimui ir tai yra ta alternatyva, kuri daugeliu atvejų dera su pamatiniais Žmogaus teisių įstatymais.

Tyrime prieita prie išvados, kad nėra principinių konstitucinių kliūčių supaprastinti įrodinėjimo tvarką konfiskuojant nusikalstamu būdu įgytą turtą.

Baudžiamajame kodekse numatytas iš nusikalstamos veiklos įgyto turto konfiskavimas vykdomas be jokios kompensacijos, tampa valstybės nuosavybe.

Teisininkas pabrėžia, kad nusikaltimo vykdytojo šeimos nariams ar artimiems giminaičiams perduotas turtas taip pat gali būti konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar šie giminaičiai yra nuteisti už nusikaltimą.

Lietuvoje taikomas išplėstinis turto konfiskavimas asmenims, nuteistiems už apysunkius, sunkius ar labai sunkius tyčinius nusikaltimus, kurie turi turtinės naudos.

Tokios priemonės taikomos tuomet, jei asmuo turi turto, įgyto nusikaltimo metu, po jo ar per penkerius metus iki jo padarymo, kurio vertė viršija jo teisėtas pajamas daugiau kaip 13 750 eurų dydžio suma.

Baudžiamasis kodeksas, be kita ko, numato, kad neteisėtai sąlygas atitinkantis turtas, perleistas kaltininko šeimos nariams arba artimiesiems giminaičiams, taip pat laikomas konfiskuotinu turtu.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog asmuo, kuriam siekiama taikyti išplėstinį turto konfiskavimą, neturi įrodinėti, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, jis turi pagrįsti turimo turto įgijimo teisėtumą tik tada, kai prokuroras ir teismas surenka pakankamai įrodymų, leidžiančių manyti, jog teisėtų asmens pajamų neatitinkantis turtas yra įgytas nusikalstamu būdu.

Tokio turto perleidimas kaltininko šeimos nariams arba artimiesiems giminaičiams neapsaugos įgyto turto nuo jo konfiskavimo valstybės naudai.

Civilinio turto konfiskavimo įstatymas taip pat leidžia valstybei konfiskuoti turtą ir iš jo gautas pajamas, jei manoma, kad jos gautos neteisėtai. Įstatymas taikomas tokiu atveju, kai turto vertė viršija savininko teisėtas pajamas daugiau kaip 100 000 eurų.

Turtas taip pat gali būti konfiskuojamas, jei jis perleistas asmeniui, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad perleidimu siekiama išvengti konfiskavimo. Tai apima artimus giminaičius, pavyzdžiui, tėvus, vaikus, brolius ir seseris, senelius ir vaikaičius.

Įstatymas numato, kad tokie perdavimai yra nesąžiningi, jei turtas buvo perduotas neatlygintinai arba siekiant išvengti teisinių pasekmių.

Civilinio turto konfiskavimo įstatymas taikomas ne tik už nusikaltimus nuteistiems asmenims, bet ir nusikalstamoje veikloje dalyvaujantiems asmenims.

Turto tyrimus Lietuvoje atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir Lietuvos policija prie Vidaus reikalų ministerijos. Šiuose tyrimuose taip pat dalyvauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.

Civilinės turto konfiskavimo bylos nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir yra grindžiamos prokurorų ieškiniais dėl viešojo intereso gynimo.

Esminis skirtumas tarp civilinio turto konfiskavimo ir Baudžiamajame kodekse numatytų turto konfiskavimo priemonių yra įrodinėjimo pareiga.

Jo minimi konfiskavimo mechanizmai visų pirma yra naudingi valstybei. Tačiau įstatymai ir teismų sprendimai taip pat užtikrina, kad kaltininko turtas gali būti panaudotas nukentėjusiųjų patirtai žalai atlyginti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai gali pripažinti niekinio sandorio faktą ir taikyti padarinius net ir tuo atveju, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje.

Jeigu teismas bylos nagrinėjimo metu nustato, kad sandoris, kuriuo remiasi šalis, yra niekinis ar iš dalies negaliojantis, jis gali tai pripažinti ex officio.

Baudžiamosiose bylose teismai gali priimti tokius sprendimus, jei sandorio pasekmės yra svarbios bylai.

Atsižvelgiama į šiuos veiksnius: niekinio sandorio akivaizdumą, bylos sudėtingumą, baudžiamųjų sankcijų pobūdį ir pareikštus civilinius ieškinius. Taip užtikrinama, kad visos svarbios teisinės ir faktinės aplinkybės būtų tinkamai išnagrinėtos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikri sandoriai laikomi tariamais ir prieštaraujančiais viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl yra niekiniai ir negaliojantys nuo jų sudarymo dienos.

Taigi, teismui pripažinus sandorį, kurio pagrindu kaltininko turtas buvo perleistas, pavyzdžiui, kaltininko šeimos nariams ar artimiems giminaičiams, niekiniu, būtų taikoma restitucija ir toks turtas grąžintas kaltininkui.

Atitinkamai, nukentėjusiesiems, norintiems, kad teismui patenkinus jų civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje egzistuotų reali galimybė nukreipti išieškojimą į kaltininko turtą, būtina dar ikiteisminio tyrimo metu ar bylos nagrinėjimo teisme metu, kreiptis į kvalifikuotą teisininką.

Labai svarbu atlikti išsamią teisinę kaltininko turto, įskaitant bet kokį tretiesiems asmenims perleistą turtą, peržiūrą. Tai leidžia imtis tinkamų teisinių veiksmų, kad būtų galima prašyti laikinai apriboti nuosavybės teises, užtikrinant, kad turtą bus galima panaudoti kompensacijai.

Nusikalstama veikla užsiimantys asmenys paprastai vengia, kad jų vardu būtų registruotas oficialus turtas, jog išvengtų turto konfiskavimo ir žalos atlyginimo. Jie dažnai perleidžia turtą tretiesiems asmenims, sudarydami teisėtus sandorius, pavyzdžiui, dovanojimo ir pardavimo, kuriuose dažnai dalyvauja šeimos nariai ar artimi giminaičiai.

Šia strategija siekiama išlaikyti turto kontrolę net jei jų atžvilgiu būtų priimtas bei įsiteisėtų apkaltinamasis teismo nuosprendis.

Pagrindiniai Turto Konfiskavimo Aspektai Lietuvoje:

Aspektas Aprašymas
Konfiskuotinas turtas Turtas, kuris priklauso kaltininkui arba kitam asmeniui, susijusiam su nusikalstama veika.
Išplėstinis turto konfiskavimas Turto paėmimas, kai turtas neproporcingas teisėtoms pajamoms ir yra pagrindas manyti, kad gautas nusikalstamu būdu.
Neteisėtas praturtėjimas Atsakomybė už didelio turto turėjimą, žinant, kad jis negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

Apibendrinant, turto konfiskavimo institutas Lietuvoje nuolat tobulėja, siekiant efektyviau kovoti su nusikalstamumu ir užtikrinti, kad nusikalstamos veikos nebūtų finansiškai naudingos. Naujos pataisos ir įtvirtintos sąvokos leidžia valstybei veiksmingiau atimti neteisėtai įgytą turtą ir užkirsti kelią neteisėtam praturtėjimui.

tags: #kad #nusikaltimai #neapsimoketu #tradiciniai #ir #modernus