Turto pelningumo piramidinė analizė: metodika ir pavyzdžiai

Verslas turi išskirtinę reikšmę visuomenėje, todėl būtina įvertinti ūkinių - komercinių procesų metu atsirandančios informacijos teikiamą naudą. Viena iš svarbiausių sėkmingo verslo plėtojimo sąlygų - deramas informacijos, ypač apskaitinės, reikšmės įvertinimas ir sugebėjimas tinkamai pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis.

Įmonės savininkai ir vadybininkai nori žinoti, ne tik kas įvyko ir kodėl įvyko, bet ir kaip analizės rezultatais pasinaudoti pagrįstiems sprendimams priimti, kad ateityje išvengtų neigiamų reiškinių ir didintų kapitalo efektyvumą.

Ekonominės analizės samprata ir reikšmė

Siekiant pažinti gamtos ir visuomenės reiškinius bei procesus, žmonės nuo neatmenamų laikų juos analizuoja. Visuomeniniai, kaip ir ekonominiai procesai dažnai analizuojami suskaidant tiriamąjį objektą į elementus bei aiškinantis jo sudedamųjų elementų tarpusavio ryšius.

Iš esmės analizė - glaudžiai susijusių ir vienas nuo kito priklausomų daiktų, procesų, reiškinių tyrimas, skirstymas į jų sudedamąsias dalis, jų pagrindinių požymių bei savybių išskyrimas. Analizuodamas žmogus pažįsta objekto detales ir struktūrą.

Sintezė - priešingas analizei procesas, kurios metu mintimis nustatomi ryšiai, jungiami objektai, jų dalys bei požymiai. Pažinimo procese analizė ir sintezė tarpusavyje yra glaudžiai susijusios ir sudaro vienovę.

Ekonominė analizė plačiąją prasme apima visas ūkio grandis ir struktūras, t.y. tiek materialinę gamybą, tiek nematerialinę sferą. Analizės metodai ir organizavimas yra įvairūs, priklauso nuo ūkio sistemos hierarchijos.

Yra makroanalizė ir mikroanalizė. Makroanalizė tai ūkio funkcionavimo rezultatų analizė: šakų, pošakių, teritorijų. Mikroanalizė - tai ūkio pagrindinių grandžių (įmonių, kompanijų, akcinių bendrovių ir pan.) veiklos analizė.

Terminas “ekonominė analizė” jau gana seniai vartojamas įvairių pasaulio šalių ekonominėje literatūroje. Tačiau šiame kurse, atsižvelgdami į tyrimo objektą, dažniausiai naudosime terminą “finansinė analizė”. Finansinė analizė yra vienas iš objektyviausių būdų tinkamai įvertinti informaciją. Tai didžiausia jos reikšmė ir privalumas.

Taigi, finansų analizės tyrimo objektas yra įmonių finansinė veikla bei jos rezultatai, parodomi alternatyviuose projektuose, apskaitos, atskaitomybės medžiagoje ir kituose informacijos šaltiniuose.

Analizuojant įmonių finansinę veiklą, išsiaiškinamas planuotų užduočių (pvz. verslo plano) įvykdymas, lyginant faktinius rodiklius su projektiniais, taip pat jos pasikeitimo priežastys, įvertinamos bei apskaičiuojamos finansinių rezultatų didinimo galimybės taip pat pagrindžiami esami ir būsimi valdymo sprendimai.

Retrospektyvinės analizės metu nustatoma ir įvertinama esama ekonominė situacija, o perspektyvinės analizės - priimamų valdymo sprendimų ir būsimųjų projektų prasmė ir efektyvumas.

Finansinė analizė susijusi su apskaita, kontrole, planavimu ir prognozavimu. Ji siekia objektyviai įvertinti įmonės ekonominę būklę ir finansinius rezultatus, kad galima būtų parengti ir priimti valdymo sprendimus.

Reikia pažymėti, kad rinkos ekonomikos sąlygomis ūkio subjektų finansinė veikla yra labai dinamiška, rizikinga, todėl, analizuojant ją, tai reikia nuolat atsiminti ir analizę atlikti laiku.

Finansų analizė reikšminga ne tik įmonės finansinės būklės aiškinimo ir valdymo gerinimo priemonė, bet ir kaip įmonės veiklos savikontrolės forma. Finansinė analizė - tai ne manipuliavimas skaičiais. Geras analitikas visada išmano, kokiam rodikliui reikia skirti daugiau dėmesio, kaip jį interpretuoti. Dažnai vienas kokybinis rodiklis būna svarbesnis negu keli kiekybiniai.

Kad įmonė sėkmingai plėtotų savo veiklą, ji turi siekti gerinti svarbiausius rodiklius (mokumą, pelningumą, efektyvumą ir kt.). Atitinkamame veiklos etape įmonė turi iš daugelio rodiklių išskirti svarbiausią, jam skirti daugiau dėmesio.

Pažymėtina ta aplinkybė, kad daugelis rodiklių kinta ir nustatyti jų pasikeitimo priežastis ir veiksnius nėra lengva. Kuris rodiklis yra svarbiausias įmonei atitinkamu momentu, taip pat yra labai sunku nustatyti.

Pagrindiniai finansų analizės uždaviniai

Finansų analizės esmę geriausiai apibūdina jos tikslas ir uždaviniai. Plačiąją prasme finansinės analizės tikslas yra teikti objektyvią informaciją vartotojams, padėti įmonių vadovams didinti veiklos efektyvumą. Šiam tikslui pasiekti keliami konkretūs uždaviniai.

• Sukurti finansinės informacijos sistemą, atitinkančią įmonės politiką. Informacija turi realiai ir objektyviai atspindėti ūkio būklę.
• Objektyviai įvertinti ūkio subjektų finansinės veiklos rezultatus.
• Palyginti faktinę padėtį su planais, projektinėmis užduotimis, standartais ar kitais parametrais.

Finansinės analizės metodai

Naudojant horizontalią ir vertikalią analizę ir analizuojant finansinių ataskaitų rodiklius svarbu surasti tam tikrų rodiklių tarpusavio ryšių. Tiksliai nustačiu šiuos ryšius - “sukuriami” nauji rodikliai, kuriuos analizuojant nustatoma naujos priežastys ir veiksniai, galintys nulemti įmonės veiklos efektyvumą.

Horizontalioji analizė - dvejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų duomenų palyginimas. Ši analizė padeda nustatyti atitinkamų metų rodiklių dinamiką. Galima lyginti ne tik absoliučius balanso arba pelno (nuostolio) ataskaitos eilučių dydžius, bet ir santykinius dydžius arba jų procentus. Kitaip tariant, atliekant horizontaliąją analizę nustatomas nuokrypis nuo bazinio rodiklio.

Viena iš horizontaliosios analizės atmainų yra trendo analizė, kuomet analizuojami kelių ar keliolikos periodų duomenų sekos ir nustatomi dydžių kitimo tendencijos, dėsningumai, daromos prognozės.

Vertikalioji analizė atliekama tada, kai kiekvienas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas procentais. Ši analizės rūšis dar vadinama struktūrine analize. Analizuojant keleto metų finansinių ataskaitų rodiklius, galima nustatyti jų pasikeitimų priežastis.

Dažniausiai kitiems kitiems daliniams rodikliams apskaičiuoti baziniai dydžiai yra bendra aktyvų, pasyvų, pelno pardavimų suma ir pan. Taigi kiekvienas dalinis rodiklis sudaro tam tikrą bazinio (pagrindinio) rodiklio procentą.

Horizontalioji ir vertikalioji analizė taikoma balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitose užfiksuotos imonės kelerių metų finansinei būklei įvertinti. Taikant šiuos būdus, siekiama išsiaiškinti finansavimo šaltinių, iš jų - nuosavo kapitalo, turto bei jų elementų - dinamiką, taip pat struktūrinius jų pakitimus ir šių pokyčių priežastis, bendros nuosavybės formavimo dėsningumus, išsiaiškinti pelno (nuostolio) ataskaitos rodiklių tarpusavio ryšius, jų dinamiką.

Įmonės pinigų judėjimas atspindimas Pinigų srautų ataskaitoje, kurią nuo 1994 metų privalo rengti visos didelės Lietuvos įmonės. Iš Pinigų srautų ataskaitos sužinome apie ūkio subjekto gautus ir išleistus pinigus tokiomis kryptimis, kaip bendroji įmonės veikla, investicinė veikla ir finansinė veikla.

Duomenys apie pinigų srautus yra svarbūs akcininkams, vadybininkams, investitoriams bei kreditoriams. Akcininkams ir vadybininkams pinigų srautų analizė parodo įmonės plėtros poveikį likvidumui, galimybę išmokėti dividendus ir vykdyti kitus finansinius įsipareigojimus.

Svarbu ne tik kontroliuoti pinigų srautus bet ir mokėti juos analizuoti, stebėti, kokia įmonės veikla žymiai sumažino, o kuri padidino pinigų kiekį. Europos direktyvoje nurodoma, kad pagal pinigų srautus galima prognozuoti būsimą padėtį rinkoje.

Pinigų srautų ataskaitos duomenų pagalba nagrinėjama įmonės finansinė būklė. Tai parodo realias įmonės finansavimosi galimybes, realią kreditų grąžinimo galimybę. Svarbiausias pinigų srautų ataskaitos duomenų uždavinys - parodyti, kuri įmonės veikla kiek atnešė (prarado) pinigų.

Jei suformuluoti dar konkrečiau - kokios ūkinės - gamybinės operacijos nulėmė pinigų srautus ir kokios to priežastys. Galų gale, nustačius, kokie pinigų srautai buvo sukurti (išleisti) tam tikroje veikloje, galima spręsti apie įmonės iškeltų sau tikslų siekimą - ar įmonė ištikima savo nustatytai veiklos krypčiai, užfiksuotai įstatuose.

Norint objektyviai įvertinti pinigų srautus reikia nustatyti jų lyginamąjį svorį visose įmonės veiklose, stebėti ir analizuoti pinigų srautų keitimosi dinamiką (horizontalioji analizė - kaip rodiklis keičiasi laiko atžvilgiu). Dinamikos analizė padeda išaiškinti, kokie buvo teigiami ir neigiami veiksniai, lėmę tokius pinigų srautus.

Pernelyg staigus pinigų srautų padidėjimas reikalauja gilesnės analizės, kodėl taip atsitiko. Įmonės pinigų srautų dinamiką pravartu lyginti su kitomis panašiomis tos pačios šakos įmonėmis (jų dydžiai turi būti panašūs, nes įmonės dydis taip pat lemia pinigų srautus).

Siekiant padidinti pinigų srautų analizės informatyvumą, tikslinga ją modifikuoti pagal atskiras įmonės veiklas. Taip pat svarbu perprasti tam tikrus dėsningumus, kuriuos galima pastebėti įmonei esant tam tikrose gyvavimo stadijose.

Ypač nuosekliai ir apgalvotai turi būti sprendžiami uždirbtų pajamų, grynų pinigų ir įsipareigojimų santykio klausimai. Dažnai firmos uždirbtas pajamas skuba investuoti ir paversti aktyvais, o atėjus laikui vykdyti įsipareigojimus staiga pritrūksta pinigų.

Pinigų srauto perspektyvinis įvertinimas - tai piniginių lėšų gavimo ir išleidimo numatymas. Šis procesas atliekamas keliais etapais. Įvairūs autoriai siūlo skirtingus pinigų srautų įvertinimo metodus, nelygu kokiu aspektu, kokiu kampu žvelgia į šį svarbų uždavinį.

Finansinės analizės metu yra apskaičiuojami įvairūs absoliutūs ir santykiniai rodikliai, kurių pagrindu yra sprendžiama apie įmonės pelningumą, likvidumą, mokumą, apyvartumą ir pan. Nė viena finansinė analizė neapsieina be finansinių koeficientų arba santykinių rodiklių panaudojimo.

Finansinės analizės šaltiniai

Finansinės analizės šaltiniais vadinama ta medžiaga, kuri buvo surinkta įmonės veiklai analizuoti. Pradedant analizuoti įmonės veiklą, reikia įsitikinti, ar surinkta visa reikalinga medžiaga, ar ji tikra ir teisinga, ar joje nėra klaidų ir sąmoningai iškraipytų rodiklių.

Jeigu medžiaga, kuria remiantis buvo atliekama analizė, surinkta ne visa ir nerūpestingai, tai ir analizės rezultatai gali būti nekokybiški ir netinkami valdymo sprendimams pagrįsti.

Planų ir normatyvų duomenys - tai visi rodikliai, pateikti įvairiuose planuose, projektuose, sąmatose, pasiūlymuose, normatyvuose. Šie rodikliai paprastai lyginami su faktiniais ir praėjusių laikotarpių rodikliais.

Atskaitomybė yra pagrindinis finansinės analizės šaltinis, teikiantis labai daug naudingos informacijos. Finansinė atskaitomybę sudaro šios ataskaitos: balansas, pelno ir nuostolio ataskaita, pinigų srautų ataskaita, pastabos, įmonės administracijos pranešimas. Prie atskaitomybės priskiriama ir auditoriaus išvada.

Sintetinės ir analitinės apskaitos duomenys papildo finansinės atskaitomybės duomenis. Tai sistemiškai apdoroti duomenys, kurie pagrįsti konkrečiais dokumentais ir apskaitos registrais. Apskaitos duomenys yra naudojami dažniausiai tada, kai atskaitomybėje nėra analizei reikalingų duomenų.

Vidiniai neapskaitiniai analizės šaltiniai yra gaunami duomenys įmonėje ir jos padaliniuose, bet ne iš apskaitos sistemos. Tai posėdžių, pasitarimų, konferencijų medžiaga, taip pat duomenys, gauti iš įmonių laikraščių, protokolų ir pokalbių su įmonės darbuotojais.

Išoriniai analizės šaltiniai yra duomenys, gaunami už įmonės ribų ir kuriuos pateikia kitos institucijos. Finansinės analizės šaltiniai turi būti naudojami kompleksiškai, norint nuodugniai ir operatyviai tirti įmonės veiklą. Nuo šaltinių sudėties, turinio ir tinkamo jų naudojimo priklauso analizės organizavimas ir rezultatai.

Analizės šaltinių parinkimas priklauso nuo analizuojamojo objekto, nuo to, kas analizuoja, kokie keliami analizių tikslai, uždaviniai. Finansinės analizės kokybė, jos išvadų tikslumas priklauso nuo analizės šaltinių patikimumo.

Finansinės informacijos vartotojai

Įmonės finansine būkle gali domėtis ne tik investuotojai ir kreditoriai - teisę į tokią informaciją vienokia ar kitokia forma turi ir kiti vartotojai, t.y. valdžios institucijos, žiniasklaida, draudimo kompanijos ir kiti.

Vidinės informacijos vartotojai: įmonės vadovai, apskaitos bei finansų padalinių darbuotojai ir savininkai, turintys didelę dalį akcijų.

Išorinės informacijos vartotojai:

• Akcininkai. Juos domina dabartinis akcijų kursas, ir tai, koks jis gali būti ateityje. Akcininkas nori žinoti rizikos laipsnį, pelno dydį ir įmonės plėtimosi galimybes bei žinoti, kaip vadovybė kontroliuoja įmonės išteklius.
• Įmonės obligacijų ar kitų vertybinių popierių turintys investitoriai.
• Bankai.
• Tiekėjai ir kreditoriai.
• Klientai.
• Darbuotojai ir profsąjungos.
• Vyriausybė (dėl vadovavimo ir politikos).
• Visuomeninio sektoriaus kontrolės agentūros.
• Konkurentai.
• Visuomenė.
• Analitikai bei konsultantai.

Loginiai analizės būdai

Analizės plačiąją prasme įvairovė nulemia būtinybę suprasti analizės būdų esmę, jų taikymo galimybes. Labais svarbu tinkamai juos pasirinkti, priklausomai nuo įmonės finansinei analizei keliamų uždavinių bei turimos informacijos.

Vienas iš dažniausiai naudojamų loginės analizės būdų yra lyginimas. Tokiu būdu, galima išsiaiškinti nukrypimus nuo projektuojamų rodiklių dydžių, materialinių, laiko, piniginių normų, įvertinti rodiklių augimo tempus, dinamiką, tendencijas, galimybes bei kontroliuoti įmonės veiklą, numatyti jos perspektyvas.

Taikant lyginimo būdą, svarbu nepažeisti rodiklių palyginimo, nes kitaip neteisingai įvertintume realią padėtį. Lyginamus dydžius reikia įvertinti palyginamosiomis kainomis, tarifais, turi būti palyginami analizuojami periodai, taikoma vienoda rodiklių apskaičiavimo metodika, palyginama tiriamo subjekto organizacinė struktūra.

Grupavimo būdas nustato ekonominių reiškinių tarpusavio ryšius, atskirų rodiklių įtaką bendriems rodikliams. Apibendrinimas (sintezė) apibūdinamas kaip nagrinėjamų dalinių reiškinių (procesų) sujungimas į tiriamą visumą ir ją atspindinčių rodiklių apibendrinimas. Tokiu būdu analizė ir sintezės būdai papildo vienas kitą.

Vidutinių dydžių būdu tiriamos reiškinio tipinės savybės. Analizuojant reikia įvertinti įmonių veiklą per ataskaitinį laikotarpį (metus, ketvirtį, mėnesį). Vidutiniai dydžiai būtini tiriant reiškinius, susijusius su įmonės veikla, pvz. vidutinį darbininkų išdirbį.

Svarbiausių grandžių išskyrimas tyrimo sistemoje yra prioritetinių įmonės finansinės veiklos bei su ja susijusios veiklos sričių nagrinėjimas. Sudėtingi ekonominiai reiškiniai bei procesai paprastai nusakomi įvairiais finansiniais bei ekonominiais rodikliais.

Svarbiausias detalizavimo tikslas yra nustatyti tiriamos sistemos sudėtinių elementų ryšius. Detalizavimo metu galima išsiaiškinti atsakingų asmenų bei atskirų skyrių indėlį į galutinį rezultatą įvairiais jo gyvenimo ciklo etapais, įvairių veiksnių įtaką įmonės pelningumui, išskirti nagrinėjamoje sistemoje svarbiausias tolesnio tyrimo grandis.

Indeksais vadinami santykiniai dydžiai, apibūdinantys ekonominio reiškinio pakitimą laiko ir vietos atžvilgiu. Juos galima taikyti analizuojant pardavimų apimtį, susidariusias išlaidas, pelningumą ir kitus ekonominius procesus.

Koeficientai parodo dviejų tarpusavyje susijusių konkrečių dydžių santykį. Eliminavimas - tai būdų sistema, leidžianti kiekybiškai išmatuoti kiekvieno veiksnio poveikį tiriamo rodiklio lygiui.

Grandininių pakeitimų (vienas iš eliminavimo būdų) būdo esmę sudaro tai, kad kiekvienas projektinis arba bazinis rodiklis iš eilės keičiamas faktiniu, kitus rodiklius imant nepakeistus. Rezultatas, gautas po kiekvieno pakeitimo lyginamas su rezultatu, gautu iki to rodiklio pakeitimo. Apskaičiuotas nukrypimas rodo atitinkamo veiksnio kiekybinę įtaką rodiklio pasikeitimui.

Balansinio būdo esmė yra ta, kad analizuojamų veiksnių ryšiai atvaizduojami balansine lygybe. Tam tikrų veiksnių įtakos dydžių algebrinė suma turi bū...

AB „Grigeo Grigiškės“ pelningumo analizė

Darbo tikslas - išnagrinėti pelningumą teoriniu aspektu bei apskaičiuoti ir išanalizuoti AB ,,Grigeo Grigiškės” 2014 2018m. pelningumo rodiklius.

Darbo metodai - mokslinės teorinės literatūros ir informacijos šaltinių rinkimas, sisteminimas ir analizė. Pelno (nuostolio) ataskaitos, balanso ir pinigų srautų ataskaitos sisteminimas, lyginimas. Horizontalioji ir vertikalioji analizė, , gautų rezultatų aiškinimas, vertinimas ir lyginimas.

Apžvelgus įvairius šaltinius nustatyta, kad skiriamos pagrindinės pelningumo rodiklių grupės: pardavimo, turto ir kapitalo. Kadangi šiuos rodiklius sieja glaudus ryšys, todėl bendram įmonės pelningumo vertinimui būtina naudoti bendrą šių rodiklių vertinimo metodiką. Taip pat išanalizuoti 2014 2018 metų pelningumo rodikliai, leidžia teigti, kad įmonės veikla yra pelninga.

Daugeliui pelningumas tiesiogiai siejasi su verslo sėkme - kuo aukštesnė pelno norma, tuo verslas atrodo sėkmingesnis ir patrauklesnis. Tačiau ne visada žema pelno norma ar netgi nuostolingumas reiškia, kad įmonė yra nepatikima ar nestabili.

Pelningumą galima apibūdinti įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kaip įmonės nesugebėjimą gauti pelno, kaip rodiklį, rodantį įmonės pastangas gauti daugiau pajamų, negu sunaudojama išteklių, kaip investuotų lėšų grąžą ir pan. Tačiau teisingiausia pelningumą apibrėžti kaip pelno ir tam tikro įmonės veiklos rodiklio santykį. Pelnas labiausiai susijęs su pardavimo pajamomis, turtu ir kapitalu.

Bendrovė gamina aukštos kokybės tualetinį popierių, popierinius rankšluosčius, servetėles ir popierines servetėles, kurios atitinka klientų poreikius. Bendrovė daugiausia parduoda gaminių, pažymėtų gerai žinomais Grite ir Grite Professional prekių ženklais.

Šiais prekių ženklais pažymėtų gaminių pardavimas 2013 m. sudarė apie 70 proc. bendrovės popieriaus gaminių pardavimų. Šie produktai skirti buitinių vartotojų ir verslo segmentams.

Šaltinis: J. Mackevičius, D. Poškaitė Finansinė analizė Vilnius, 1998.

Finansinių ataskaitų analizei, siekiant nustatyti apskaitos duomenų pasikeitimą, yra išskiriamos šios analizės rūšys: horizontalioji, vertikalioji ir santykinių rodiklių.

Šaltinis: Sudaryta autorės, remiantis J. Mackevičiaus Finansinė analizė. Vilniaus universiteto leidykla (2014)

NKP= = x x = Pp x Ta x Ks, čia: (2)

Pagrindinės pelningumo rodiklių grupės:

• Pardavimo pelningumo rodikliai
• Turto pelningumo rodikliai
• Kapitalo pelningumo rodikliai

Kadangi šiuos rodiklius sieja glaudus ryšys, todėl bendram įmonės pelningumo vertinimui būtina naudoti bendrą šių rodiklių vertinimo metodiką.

Pelningumo analizės vaizdo įrašas

tags: #turto #pelningumo #piramidine #analize #moksliniai #straipsniai