Lietuvą dažnai skalauja lietūs, o vietomis griaudėja perkūnija ir pasirodo žaibų išlydžių. Vyraujant tokiems orams, svarbu žinoti, kaip apsaugoti ne tik savo namus ir turtą, bet ir savo sveikatą bei gyvybę. Šiame straipsnyje pateikiami patarimai, kaip elgtis perkūnijos metu, kad išvengtumėte nelaimių ir apsaugotumėte save bei savo artimuosius.
Kas yra perkūnija ir žaibas?
Perkūnija - tai galinga elektrostatinė iškrova tarp debesų arba tarp debesų ir žemės, lydima žaibo ir griaustinio. Perkūnija susidaro esant labai dideliam atmosferos nepastovumui, kai šiltas, drėgnas oras kyla aukštyn ir veržiasi pro šaltesnį oro sluoksnį.
Žaibas gali kelti pavojų žmonių ir gyvūnų gyvybei bei pakenkti sveikatai: jo smūgis dažnai sukelia vidaus organų ir raumenų pažeidimus, galimas laikinas sąmonės praradimas, orientacijos sutrikimas, gali sutrikti gebėjimas šnekėti, judėti, taip pat gali atsirasti galvos svaigimas, raumenų traukuliai, žmogus gali neprisiminti, kas įvyko.
Perkūnija daro didelę žalą ir turtui - sukelia pastatų, miškų gaisrus, gali pakenkti elektros linijoms, sutrikdyti elektros tiekimą. Dažniausiai žaibo iškrovos sugadina gyventojų elektrinę techniką: perdega kompiuteriai, televizoriai, automatinių vartų, garažų sistemos, šildymo katilai, vandens tiekimo ir valymo įranga, sugenda šaldytuvai, skalbimo mašinos, apsaugos signalizacija ir kt.
Kaip elgtis perkūnijos metu?
Vilniaus miesto savivaldybės puslapyje pateikiami patarimai, kaip išvengti perkūnijos sukeliamų nelaimių ir kaip elgtis išgirdus perkūniją:
- Kol neįvyko nelaimė, geriausia ant pastatų įsirengti žaibolaidžius, o jeigu jie jau yra, patartina patikrinti, ar jie gerai įžeminti, tvarkingi.
- Žaibuojant ir griaudžiant patartina pasilikti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą.
- Būtina išjungti visus elektros prietaisus, atjungti antenas.
- Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdynus, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, už kurių auga dideli medžiai.
- Nuo žaibo patikimai apsaugo ir automobilis, tik reikia įtraukti anteną, užsidaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų.
- Jeigu audra užklupo lauke, nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, neieškokite prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, venkite aukštesnių atvirų vietų. Geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius.
- Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsiant skubėkite į krantą.
- Griaudžiant nebėgiokite, nevažiuokite motociklu ar dviračiu, nelaikykite rankose metalinių daiktų. Palikite juos atokiau nuo savęs ir pralaukite perkūniją.
- Pamačius kamuolinį žaibą, elkitės ramiai, nejudėkite ir prie jo nesiartinkite, nebandykite paliesti jo kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas. Taip pat nebandykite nuo jo bėgti, nes oro srovė gali jį pritraukti prie jūsų.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos anksčiau savo interneto svetainėje taip pat dalijosi patarimais, kaip elgtis žaibuojant:
- Būtina uždaryti langus, duris, dūmtraukius, kad patalpoje nebūtų skersvėjų;
- Perkūnijos metu negalima stovėti po medžiais, arti vandens. Taip pat negalima bėgti;
- Pavojinga būti prie aukšto statinio ar ant kalvos, šalia metalinių aptvarų, elektros tiekimo linijų;
- Nesaugu dirbti žemės ūkio darbus atvirame lauke;
- Jei perkūnija gamtoje užklupo netikėtai, geriausia palaukti jos pabaigos nedidelėje įduboje arba stataus šlaito papėdėje;
- Maudantis jūroje, ežere, upėje ar tvenkinyje, išgirdus griaustinį, reikia kuo skubiau lipti į krantą;
- Jei perkūnija užklupo važiuojant automobiliu, patartina sustoti, įtraukti anteną, nesiliesti prie metalinių detalių ir ramiai palaukti;
- Jeigu esate pastate, perkūnijos metu, nesinaudokite elektriniais prietaisais, telefonu, nelieskite vandens čiaupų, nebūkite šalia dūmtraukių, krosnių ir metalinių daiktų.
Ką daryti, jei žaibas trenkė į žmogų?
Jei žaibas trenkė į žmogų, nedelsdami kvieskite medikus - net jei žmogus toliau kalba ir yra sąmoningas, žaibas galėjo pakenkti vidaus organams. Laiku suteikus kvalifikuotą pagalbą nemaža dalis žaibo smūgį patyrusių žmonių išgyvena.
LRT.lt pašnekovės teigimu, trenkus žaibui, neretai pažeidžiami vidaus organai, nudeginama oda. Beje, jį liesti nėra pavojinga, būtina kuo greičiau atlaisvinti kvėpavimo takus, o, jei jis praradęs sąmonę, daryti dirbtinį kvėpavimą“, - įspėja V.
Kaip apsaugoti savo turtą?
Bendrovės specialistai nuo žaibų žalos apsisaugoti norinčius gyventojus į draudimo sutartis rekomenduoja įtraukti ugnies ir viršįtampių rizikas. Jei žaibas tiesiogiai trenkia į turtą ir jis užsidega - draudimas žalą atlygins, vadovaudamasis apdrausta ugnies rizika.
Gyvenantiems padidintos rizikos vietoje T. Grinevičius rekomenduoja įsirengti ant stogo žaibolaidį ir viršįtampio apsaugą elektros įvade.
Mitai apie žaibus
Nuo senovės perkūniją gaubia įvairūs mitai. Kai kurie iš jų gajūs iki šiol, pavyzdžiui, neva po pirmosios perkūnijos jau galima sėdėti ant žemės ir maudytis vandens telkiniuose (esą perkūnija „išjudina“ po žiemos sustingusią žemę). Vis dėlto šie įsitikinimai, anot G. Valaikos, yra labiau klaidingi nei teisingi.
„Tai niekaip nesusiję moksliškai. Pasakymas atkeliavęs iš senolių, nes perkūnijos šaltuoju metų laiku yra gana retas reiškinys ir dažniausios tik vasaros mėnesiais. Šiais laikais dėl šiltesnių metų laikų dažniau perkūnijų išgirstame net žiemą. Štai šiemet pirmosios pavienės perkūnijos fiksuotos dar sausio 18-19 d.“, - primena meteorologas.
„Na, o maudytis, jei žmogus užsigrūdinęs, gali visus metus, ir jokių perkūnijų nelaukia. Tuo metu mūsų Tarnybos hidrologės visada pabrėžia, jog neužsigrūdinusiems žmonėms jau galima lipti į vandenį, kai vandens temperatūra yra 18 ir daugiau laipsnių“, - pabrėžia G. Valaika.
Kaip apsisaugoti nuo žaibo?
Žaibų rūšys
Žaibai gali susidaryti:
- Debesyje (intra-debesinis žaibas): kai išlydis vyksta tame pačiame debesyje.
- Tarp debesų (inter-debesinis žaibas): kai išlydis vyksta tarp dviejų debesų.
- Nuo debesies iki žemės (debesies-žemės žaibas): kai išlydis vyksta tarp debesies ir žemės paviršiaus.
„Debesies viduje įvyksta apie 90 proc. visų žaibų. Pavojingiausi žaibai yra iš debesies į Žemę (sudaro apie 9-10 proc. visų žaibų), rečiausi - tarp debesų ir iš debesies į orą (apie 1 proc.)“, - priduria G. Valaika.
Šiltuoju sezonu žaibus matome dažnai, tačiau viena gamtos reiškinių rūšis vis dar apipinta mitais - tai kamuoliniai žaibai.
„Manoma, jog kamuolinis žaibas - tai elektrinės kilmės kelių ar kelių dešimčių centimetrų skersmens geltonos, raudonos ar oranžinės spalvos šviečiantis (kaip 100 ar 200 W lemputė) kamuolio ar kriaušės formos objektas, kuris egzistuoja keliasdešimt sekundžių ar net kelias minutes“, - paaiškina G. Valaika.
„Dažniausiai kamuolinio žaibo susidarymas siejamas su dideliu atmosferos elektrinio lauko stipriu ir perkūnijomis. Tokio žaibo judėjimo trajektorija dažnai yra sunkiai nusakoma. Susilietimo su daiktais ar paviršiais metu gali sprogti“, - pažymi specialistas.
Vis dėlto šis reiškinys natūraliomis sąlygomis netyrinėtas, nes yra trumpalaikis, itin retas ir neprognozuojamas.
„Yra sukurta apie 200 teorijų, aiškinančių kamuolinio žaibo susidarymą, tačiau nė viena jų nepaaiškina daugelio jam priskiriamų unikalių savybių, pavyzdžiui, gebėjimą prasiskverbti per materiją (pavyzdžiui, stiklą)“, - teigia G. Valaika.
Sakoma, kad kamuolinis žaibas į namus gali patekti pro atvirą langą, kaminą ar kitą plyšį su skersvėju. Pamatę kamuolinį žaibą, stenkitės išlikti ramūs, nedarykite staigių judesių, nesiartinkite prie jo, nebandykite jo paliesti kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas. Nebandykite bėgti, nes oro srovė gali žaibą pritraukti prie jūsų.
Visgi LHMT specialistai neturi duomenų, kad kamuolinis žaibas būtų užfiksuotas Lietuvoje ar aplink mūsų šalį. „Todėl nereikėtų labai baimintis šio mistika apipinto reiškinio“, - nuramina G. Valaika.
Statistika
Šių metų pirmąjį pusmetį „Lietuvos draudimas“ registravo 430 pranešimų apie nuostolius dėl elektros įtampos svyravimų ir žaibų, jiems atlyginti prireikė daugiau nei 450 tūkst. Lt nuostolių. Bendrovė pastebi, kad daugiausia nuostolių žaibai padaro gegužę ir rugpjūtį - mėnesiais, kai tradiciškai praūžia stipriausios metų audros.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, šiemet šalyje žaibo iškrova jau sukėlė 30 gaisrų - degė 8 individualūs namai, 13 ūkinių pastatų, 1 garažas ir kiti pastatai. Ugnis sunaikino 4 ūkinius pastatus. Palyginimui, per tą patį laikotarpį dėl žaibo iškrovos praėjusiais metais kilo 45 gaisrai.
Per 2012-uosius dėl žaibo iškrovos iš viso kilo 80 gaisrų (degė 21 individualus namas, 31 ūkinis pastatas), aukų ir traumų jų metu išvengta. Tuo metu 2011-aisiais buvo traumuoti du žmonės - Vilniuje ir Kaune, gesindami dėl žaibo iškrovos kilusį gaisrą apdegė du gyventojai.
Remiantis ugniagesių pateikta statistika, daugiausia nelaimių žaibas sukėlė prieš dešimt metų. Skaičiuojama, kad Kauno apskrityje 2010 m. nuo žaibo kilo 19 gaisrų. Apskritai, nuo 2006 iki 2012 m. žaibo pridaryti rūpesčiai skaičiuojami dviženkliais skaičiais. Nuo 2012 metų nuo žaibo iškrovos kilusių gaisrų skaičius ėmė mažėti.
Ugniagesiai atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2004 m. dėl nuo žaibo kilusių gaisrų nenukentėjo, nežuvo nė vienas žmogus. Daugiausia per tą patį laikotarpį nukentėjo ūkinių pastatų - 49 ir individualių namų - 36.
Šiemet dėl žaibo iškrovos Lietuvoje jau kilo 61 gaisrų. Šie gaisrai gyventojams padarė nemažų nuostolių, nuniokodami gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus, daržines su šienu bei kitą turtą. Dažniausiai tokie gaisrai kyla kaimo vietovėse.
Apibendrinant, svarbu prisiminti, kad žinios ir atsargumas yra geriausi ginklai prieš gamtos stichijas. Būkite budrūs, laikykitės saugumo taisyklių ir pasirūpinkite savo bei savo artimųjų saugumu.