Turto pelningumo analizė statybos sektoriuje

Pelningumo analizė laikoma įmonių veiklos rezultatyvumo vertinimo dalimi. Ši analizė suteikia galimybes įvertinti įmonės finansinį stabilumą, išteklių naudojimo efektyvumą, išsiaiškinti neigiamo pokyčių gilumines priežastis ir pasirinkti geriausias investavimo kryptis. Straipsnyje aptarsime, kaip vertinti turto pelningumą statybos sektoriuje, kokie rodikliai yra svarbiausi ir kaip juos interpretuoti.

Pelningumo rodikliai ir jų reikšmė

Pelningumo rodikliai yra skirti įmonės finansiniams rezultatams vertinti. Lietuvoje nėra atlikta studijų, skirtų įmonių veiklos rezultatams vertinti, tačiau šie rodikliai dažnai aprašomi literatūroje. Šie pelningumo rodikliai aprašomi dažniausiai:

• Bendrasis pelningumas (angl. Gross profit margin)
• Veiklos pelningumas (angl. Operating profit margin, sutr. OPM)
• Pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (amortizaciją), (angl. Earnings before interest, taxes, depreciation and amortization margin, sutr. EBITDA)
• Grynasis pelningumas (angl. Net profit margin)
• Turto pelningumas (angl. Return on assets, sutr. ROA)
• Nuosavo kapitalo pelningumas (angl. Return on equity, sutr. ROE)

Šie rodikliai klasifikuojami pagal tai, ar apskaičiuojamas pelno (nuostolio) ir pardavimo pajamų, turto ar kapitalo rodiklio santykis. Rodikliai padeda įvertinti įmonių ar ūkio šakų nuosavo kapitalo pelningumą. Pavyzdžiui, pramoginėje ir poilsio organizavimo veikloje nuosavo kapitalo pelningumas siekia 21,8 proc., o miškininkystėje ir žuvininkystėje - 3,3 proc. Šalies vidurkis yra 11,4 proc.

Verslo įmonių statistika

Vertinant 2013-2017 m. laikotarpį, pastebimas įmonių skaičiaus augimas, šalies įmonių veiklos rezultatai gerėja, o finansinė būklė tampa geresnė.

Pelningumo rodiklių analizės metodai

Finansinei analizei naudojamos dvi pagrindinės finansinės ataskaitos: balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos. Bus atliekamos horizontalios šių ataskaitų analizė.

Norint apskaičiuoti tam tikrų produktų, veiklų, funkcijų ir pan. pelningumą, naudojami šie analizės tyrimo būdai:

1. Kito objekto faktinių rodiklių lyginimas.
2. To paties objekto skirtingų laikotarpių rodiklių lyginimas.
3. Tendencijų analizė.

Svarbiausi rodikliai pelningumui įvertinti yra bendrasis pelningumas, grynasis pelningumas, turto pelningumas bei nuosavybės pelningumas. Šių rodiklių apskaičiuotos reikšmės 2012-2014 m. laikotarpiu toliau yra pateikiamos.

Matyti, kad įmonės bendrasis pelningumo rodiklis didėja, tai rodo, kad kiekvienam grynųjų pardavimų pajamų vienetui tenka vis daugiau pelno.

Turto pelningumo rodiklis rodo, kad kiekvienam viso turto piniginiam vienetui 2012 m. teko 5,55 nuostolių, 2013 m. teko 2,22 nuostolių, 2014 m. teko 3,89 grynojo pelno.

Nuosavybės pelningumo rodiklis nusako, kiek pelno tenka kiekvienam savininko investuotam į verslą piniginiam vienetui ir parodo investicijų pelningumą.

Nuosavybės rodiklis parodė, kad tik 2014 m. teko 0,46 pelno kiekvienam savininko investuotam piniginiam vienetui.

Analizuojant bendrojo likvidumo pokytį per visą 2012-2014 metų laikotarpį, matome, kad jis išaugo nuo 1,13 iki 1,25, o tai reiškia, kad 1 trumpalaikių įsiskolinimų litui tenkančio trumpalaikio turto dydis padidėjo 0,12 centų. Įmonei būtina išlaikyti tendenciją kad šio koeficiento reikšmė nenukristų žemiau 1,2.

Absoliutaus mokumo rodiklis parodo, kokia suma mokėjimo priemonės didesnės už trumpalaikius įsipareigojimus. Šis rodiklis yra trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis.

Absoliutaus mokumo rodiklis rodo, kad įmonė turi daugiau trumpalaikių įsipareigojimų, nei trumpalaikio turto, jiems padengti.

Atsargų apyvartumo reikšmės per analizuojamą laikotarpį mažėjo, tai rodo sumažėjusius pardavimus ir galimą atsargų kaupimąsi sandėliuose.

Mokėtinų sumų apyvartumas. Jei rodiklio reikšmė maža, reiškia įmonė laiko tvirtas derybines pozicijas su tiekėjais dėl apmokėjimo terminų, įmonė sugeba iš dalies finansuoti savo operatyvinę veiklą tiekėjų sąskaita.

Per analizuojamą laikotarpį, gautinų sumų apyvartumas mažėjo, tai rodo, kad mažėjo gautinų sumų apyvartos per metus.

Per visą analizuojamą laikotarpį viso turto apyvartumas mažėjo. 2014 m. vienas turto litas sukūrė 4,08 lito pajamų.

Pardavimo pelningumo rodiklių 2017 metais skirtumai rodo, kad bendrasis pelningumas svyruoja nuo 13,4 proc. (administracinė ir aptarnavimo veikla, organizavimo veikla) iki 61,5 proc. (švietimo veikla). Kai kuriose veiklose turto pelningumas nėra mažesnis negu 43 proc. Didžiausią neigiamą įtaką daro turto operacijų (28,4 proc.) veiklos. Transporto ir saugojimo (17,8 proc. punkto) veiklos rūšių rodiklių vidurkiai taip pat mažėja.

Turto pelningumas svyruoja nuo -2,5 proc. - miškininkystėje ir žuvininkystėje iki 14,2 proc. (15,6 proc. punkto). Mažiausias turto pelningumas yra apdirbamojoje gamyboje (6,3 proc.) bei didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (6,6 proc.).

Pelningumo rodiklių analizės problemos

Analizuojant pelningumo rodiklius, svarbu atsižvelgti į šias problemas:

1. Sunku rasti srities vidurkių rinkinį.
2. Geras rezultatas nebūtinai yra gerai.
3. Apskaitos praktika gali iškreipti palyginimų rezultatus.
4. Sezoniniai veiksniai gali iškreipti palyginimus.
5. Reikia atsargiai lyginti skirtingų dydžių įmones.

Veiksniai, veikiantys pelningumo rodiklius

Įmonės pelningumo rodiklius veikia:

• Apskaitos metodikos
• Pelno mokesčio tarifas
• Nusidėvėjimo skaičiavimo metodas
• Atsargų įvertinimo būdas

Siūlymai UAB „Šilalės statyba“ veiklos tobulinimui

Siekiant gauti didesnį pelną būtina mažinti veiklos sąnaudas, reguliuoti turimų atsargų naudojimą. Vis dėlto ryškiausio pokyčio verslo finansavime šiemet tikimasi atsinaujinančios energetikos srityje.

Apibendrinant, pelningumo analizė yra svarbi įmonės veiklos dalis, padedanti įvertinti finansinę būklę ir priimti pagrįstus sprendimus. Tačiau svarbu atsižvelgti į įvairius veiksnius, galinčius iškreipti rodiklių reikšmes, ir lyginti įmones, priklausančias skirtingoms pramonės šakoms, atsargiai.

1 lentelė. Verslo įmonių statistika 2017 (mln. eurų)

tags: #turto #pelningumas #statyba