Karkasinio namo draudimas: sąlygos ir aspektai Lietuvoje

Dėl nekrintančių nekilnojamojo turto kainų didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir augančių galimybių dirbti nuotoliniu būdu gyvenant už miesto, vis daugiau Lietuvos gyventojų svarsto galimybę įsigyti mobilius medinius karkasinius namus. Medinių karkasinių namų paklausai didėti įtakos turi keli veiksniai. Visų pirma, kelerius metus tradicinėje nekilnojamojo turto rinkoje augusios kainos apribojo kai kurių gyventojų galimybę įsigyti nuosavą namą.

Taip pat vis daugiau darbdavių suteikia galimybę dirbti nuotoliniu būdu ir gyventi regionuose, neprisirišant prie biuro Vilniuje ar Kaune. Vis daugiau žmonių pradeda vertinti gyvenimą mažiau užterštuose regionuose, kur galima ir pigiau įsigyti kokybiškų maisto produktų. Galiausiai karkasinių namų populiarumą didina ir jų kokybė - šio tipo namai jau yra tinkami gyventi ne tik vasarą, bet ištisus metus.

Dažniausiai vietą tokiems nedideliems karkasiniams namams gyventojai renkasi Vilniaus ir Trakų rajone, taip pat vaizdingose vietose prie jūros Klaipėdos rajone. Šiuo metu nedidelius iki 100 kv. metrų ploto medinius karkasinius namus Lietuvoje vis dažniau įsigyja butuose gyvenantys ir vasaros būsto ieškantys gyventojai. Dažniausiai tai būna poros ar šeimos, norinčios turėti nuosavos žemės lopinėlį ir išpildyti seną svajonę turėti nuosavą namą, kuriame būtų galima gyventi ne tik šiltuoju sezonu.

Vis daugiau žmonių pagalvoja ir apie tokį būstą, kuriame būtų galima gyventi ištisus metus. Prireikus šį būstą galima panaudoti ir kaip papildomą pajamų šaltinį jį išnuomojant. Kai kurie žmonės į tokio tipo būstą žiūri kaip į savotišką bandomąjį projektą, norėdami pasitikrinti, ar gyvenimas privačiame name už miesto yra jų gyvenimo būdas, ar tik trumpalaikis nuotykis. Taip pat dalis gyventojų tokius namus renkasi siekdami taupyti išteklius ir daryti kuo mažesnį poveikį aplinkai.

Dar vienas teigiamas aspektas - tai, kad projektui, kurio statybos plotas yra iki 60 kv. metrų, pakanka supaprastinto tvirtinimo proceso, todėl galima sutaupyti ir pinigų, ir laiko, nes detalus statybos projektas ir architekto paslaugos nereikalingos.

Ar bankai išduoda paskolas mediniams karkasiniams namams?

Pasak pašnekovo, bankai vis lanksčiau skolina tokio tipo projektams Baltijos šalyse. Anksčiau tokio tipo namai laikyti nepatikimais dėl savo dydžio ir statyboms naudojamų medžiagų - toks būstas buvo traktuojamas kaip laikinas, netinkamas nuolat gyventi.

Standartinį privatų namą anksčiau įsivaizduodavome kaip 200-300 kv. metrų mūrinį pastatą, tačiau laikui bėgant bankai taip pat mato, kad šiuolaikinės technologijos leidžia rinktis kur kas kompaktiškesnes gyvenamąsias patalpas. Pasikeitė ir žmonių supratimas, nes brangstantys energijos ištekliai daugelį atgraso nuo minties apie didesnį, nei tiesiog jų poreikius tenkinantį, namą, dėl to vidutinis būsto plotas ypač mieste mažėja.

Pasirinkus medinį karkasinį namą, gamintojas daugeliu atvejų norės dalinio išankstinio mokėjimo, kuris sudarys 40-50 proc. gamybos sąnaudų. Ši sąlyga ypač aktuali kalbant apie pastatus, kurių statybos plotas didesnis nei 60 kv. metrų.

Dėl paskolos sąlygų tokio tipo namui būtinai reikia pasitarti su paskolos davėju, kad būtų rastas tinkamiausias sprendimas, tačiau apskritai bankai yra suinteresuoti finansuoti tokio pobūdžio projektus, kai jie jau yra baigti. Žinoma, palankiausios sąlygos bus tiems gyventojams, kurie turi nuosavą žemės sklypą namui ir įnašą, kuris sudarytų apie 40 proc. namo statybos sąnaudų. Dar paprastesnis būdas pasiskolinti karkasinio namo statybai - įkeisti kitą turimą nuosavybę, pavyzdžiui, butą mieste.

Į kokias išlaidas atkreipti dėmesį?

Jei galvojate apie tokio tipo būstą, rekomenduojama atidžiai įvertinti kelių gamintojų pasiūlymus - visiškai sukomplektuotos apie 100 kv. metrų pastato konstrukcijos kaina Lietuvoje vidutiniškai siekia 150 000 eurų, priklausomai nuo pasirinktų medžiagų ir gamybos technologijos.

Gana dažnai vystytojai pasiūlymo kainas nurodo be PVM ir transportavimo išlaidų, taip pat gali būti neįtraukti šildymo sistemos, komunikacijų kaštai, vidaus apdaila ir, žinoma, baldų kainos.

Jei prekybininkas siūlo gerokai mažesnę kainą nei konkurentai, reikia suprasti, kad tokie pastatai gali būti nebaigti, pavyzdžiui, pateikiama kaina tik karkaso be stogo, šiltinimo ir apdailos. Šioms detalėms išsiaiškinti reikia skirti itin daug dėmesio, jei pastate planuojate gyventi ištisus metus. Jei radote dominantį pasiūlymą, siekiant profesionaliai jį įvertinti, rekomenduojama pasikonsultuoti su statybos inžinieriumi ar specialistu.

Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad į kainą neįeina žemės sklypas, o jo kaina šalia didžiųjų miestų bus tikrai nemaža. Be to, būste turi būti integruotos tinkamos inžinerinės komunikacijos, vandentiekis, kanalizacija, elektros įvadas, taip pat pakloti namo pamatai.

Kiekviena situacija yra individuali ir išlaidos bus skirtingos - dalis pirkėjų turi nuosavą žemės sklypą su atitinkamomis inžinerinėmis komunikacijomis, o kitiems reikės finansavimo ir šiai daliai. Projektų vystytojų patirtis rodo, kad tokius projektus įmanoma įgyvendinti investuojant apie 150 tūkst. eurų.

Karkasinių mobilių medinių namų projektai gali būti tiek tipiniai, tiek pritaikomi individualiai pagal kiekvieno skonį ir poreikius. Tokie namai gali būti surenkami kliento sklype arba galima jau paruoštą būstą transportuoti į nurodytą vietą - tai priklauso ir nuo namo dydžio.

Karkasinės statybos istorija ir paplitimas

Karkasiniai pastatai statomi buvo jau prieš tūkstančius metų. Sunku pasakyti kuri šalis yra karkasinės statybos gimtinė. Visose kraštuose statinių konstrukcija buvo panaši: medinis vienaip ar kitaip sujungtas karkasas, tik tarpai tarp konstrukcijų buvo užpildomi skirtingai. Pirmieji užpildai buvo pjuvenos, šiaudų -molio, ar šiaudų - mėšlo mišiniai, akmenys bei plytos.

Iki šiol išlikę seniausi medinio karkaso statiniai yra Japonijoje, datuojami 7 a., Skandinavijoje - 12 a., Prancūzijoje - 13 a., Danijoje - 16 a. Tai akivaizdžiai įrodo šios technologijos ilgalaikiškumą. Geriausiai mums žinoma yra vokiečių sugalvota fachverkinė statyba. Tai masyvus geometriškas medinis karkasas, kurio tarpai užpildyti plytomis, akmenimis ar kitomis medžiagomis. Šio tipo pastatų netrūksta Klaipėdos krašte. Fachtverko technologija išplito Prancūzijoje, Austrijoje, Olandijoje, Anglijoje bei Škotijoje.

Išeiviai iš Europos į Ameriką atsivežė savo statybos technologijas. Čia ypač paplito karkasinė statyba dėl statybos greičio ir medžiagų prieinamumo bei pigumo. Iki šių dienų šiaurės Amerikoje dominuoja karkasinė gyvenamoji statyba. Tačiau daugeliui karkasiniai gyvenamieji namai asocijuojasi su Skandinavija. Ir neveltui. Šiame, ganėtinai šaltame klimate, tokio tipo statyba vystoma nuo viduramžių. Šiomis dienomis, ko gero 90 proc. Lietuvoje taip pat buvo puikiai žinoma karkasinė statyba. Ūkiniai pastatai kaimo statyboje dažniausiai buvo karkasiniai. Toks pasirinkimas buvo ekonomiškas, nes medienos reikėjo mažiau nei rąstiniams pastatams.

Miestuose taip pat netrūko karkasinės statybos pavyzdžių. 19 a. antroje, 20 a. pirmoje pusėje Lietuvoje plito medinė - karkasinė poilsio pastatų (vilų, sanatorijų, viešbučių, gydyklų, kurhauzų) statyba. Tokių pastatų apstu Palangoje, Birštone, Druskininkuose. Jie buvo statomi pagal to meto analogus ir tokios architektūros madas, kaip Jūrmaloje (Latvija), Zakopanėje (Lenkija), Baden-Badene (Vokietija). Vilniuje taip pat netrūksta medinių, karkasinių statinių. Yra keturios didelės teritorijos, kur dominuoja medinė (daugiau kaip 75 proc.) architektūra - Žvėrynas, Šnipiškės, Markučiai, Naujininkai. Nemaža dalis šių pastatų yra karkasiniai. Nors 19 - 20 a. Sovietmečiu didžiosios įmonės, valdžios įstaigos bei institutai turėjo savo poilsines Lietuvos paežerėse. Dauguma jų taip pat buvo karkasinės. Nežiūrint į to laikmečio primityvokas technologijas bei skurdų izoliacinių medžiagų pasirinkimą, dalis jų funkcionuoja ir šiandien.

Karkasinių namų privalumai ir trūkumai

Privalumai:

1. Kaina. Medinio karkaso namas yra žymiai lengvesnis už mūrinį, todėl jo pamatai ne tokie masyvūs ir gilūs, o tai reiškia - pigesni.
2. Šiluminės savybės. Statant karkasinį namą, lengviau pasiekti aukštas šiluminio laidumo varžas. Tuo tarpu karkasiniame name šiluminė izoliacija yra pačioje konstrukcijoje. Izoliacijos kiekį galima didinti pagal poreikį - tiek iš vidaus, tiek iš išorės.
3. Statybos greitis. Kadangi karkasinėje statyboje nėra „šlapių“ technologinių procesų (išskyrus pamatų įrengimą, bei grindų betonavimą), statybos beveik neįtakoja oro sąlygos. Karkaso sumontavimui netrukdo nei šaltis, nei drėgmė. O uždengus stogą ir įrengus išorės sienas, iš vidaus galima montuoti apšiltinimą.

Trūkumai ir mitai:

1. Gaisro pavojus. Jeigu kyla gaisras, sunaikinamas būna tiek mūrinis, tiek medinis namas. Gaisras kyla ne konstrukcijose, o namo viduje, dažniausiai dėl buitinės technikos gedimų ar netinkamo naudojimo. Juolab dauguma mūrinių namų turi medinių konstrukcijų šlaitinius stogus.
2. Ilgalaikiškumas. Jei namo neprižiūrėsi, netvarkysi stogo ir pan., mūrinis namas išstovės ilgiau.
3. Garso izoliacija. Taip, „dunksėjimas“, persiduodantis per medines perdangas, būdavo dažna problema. Šiuo metu tai sprendžiama įvairiomis tarpinėmis, kietos vatos, ar medžio plaušo plokštėmis. Arba ant medinės perdangos išliejamas armuotas 5-6 cm. betono sluoksnis.
4. Draudimas. Vyrauja nuomonė, kad karkasinio namo nedraudžia draudimo bendrovės arba draudimas kainuoja ženkliai daugiau. Pagal vienos draudimo kompanijos duomenis, 138m2 mūrinio namo draudimas metams - 90eu, tokios pačios kvadratūros karkasinio - 110eu. Taigi skirtumas 18 procentų.
5. Lietuvio namas turi būti mūrinis! Argi? Mūsų protėviai šimtmečius gyveno mediniuose namuose, tame pačiame name užaugdavo kelios kartos. Tačiau šiandien, sparčiai keičiantis technologijoms ir didėjant gyvenimo tempui, jau nebestatome namų vaikams ir anūkams. Turime galvoti ne tik apie namo ilgaamžiškumą, šiltumą, patogumą, bet ir apie jo likvidumą.

Pagal būsto nuosavybės rodiklį Lietuva Europos Sąjungoje (ES) nusileidžia tik Rumunijai bei Kroatijai ir yra trečia visoje Bendrijoje: mūsų šalyje nuosavą būstą turi net 90 proc. gyventojų. Tačiau viena didžiausių ir svarbiausių viso gyvenimo investicijų vis dar stokoja atsakingo požiūrio.

Statybų draudimo svarba

Draudimo bendrovės BTA turto draudimo rizikų vertintojas Gintaras Gurskis sako, kad prieš planuojant individualaus namo statybas būtina galvoti ne tik apie tai, kokio namo norite, rasti tinkamus meistrus, pasirinkti medžiagas bei įrengimus, bet ir įvertinti galimas paties statybų proceso rizikas.

Būstą statantiems žmonėms vis dar sunku įsisąmoninti, kad statybose žalos tikimybė yra tikrai didelė. Jei kartais pagalvojama apie tai, kaip apsaugoti į statybvietę pristatytas medžiagas nuo vagystės, tai apie kitas žalas susimąstoma kur kas rečiau. O rizikos faktorių netrūksta: objekte dažnai dirba svetimi žmonės, turtas ne visada tinkamai saugomas, gali pasitaikyti nenumatytų atvejų, gedimų, nesužiūrėjimų, o kur dar nenuspėjamas gamtos jėgų poveikis. Mūsų skaičiavimais, gyvenamųjų namų statybų metu patiriamų žalų dydis svyruoja apie 5-10 tūkst. eurų, o ugnis statybų aikštelėje žalą gali išauginti ir iki 100 tūkst. eurų. Tokie nuostoliai gali ne juokais pakoreguoti statybų ar net gyvenimo planus.

Naujai statomas turtas draudžiamas nuo visų galimų rizikų - gamtos jėgų, ugnies, vagysčių, netinkamai atliekamų darbų. Draudimo dažnai prireikia ir dėl netinkamai atliekamų darbų, vandentiekio avarijų, turto sugadinimo montuojant. Neatidumas, neapsižiūrėjimas ar defektas gali įžiebti ugnį, lietus ar liūtis - užlieti turtą, įrenginius, paplauti gruntą. Nebaigtas statyti būstas neatlaiko sniego apkrovų ar stipraus vėjo, kuris nuverčia sienas, nuplėšia stogo dangą. Statybų draudimas yra privaloma dokumentų paketo dalis norint pradėti statybas ir jas užbaigti.

Specialistų teigimu, nuosekli veiksmų seka planuojantiems statytis būstą: parengiamas ir patvirtinamas statybų projektas, gaunamas statybų leidimas ir keliaujama į draudimo bendrovę statybų draudimo. Svarbu ir tai, kad kartu su statybų draudimu papildomai yra draudžiama civilinė atsakomybė, apsisaugant nuo situacijų, kai žala padaroma kitų žmonių turtui. Civilinės atsakomybės draudimas galioja tiek namą statančiam namo savininkui, tiek samdytiems rangovams, statybininkams.

Paskutinis statybų etapas yra statybos baigimo procedūra Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje. Norint „priduoti“ statinį, kartu su kitais dokumentais būtina pateikti ir statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą.

Vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės tik baigę statybas supranta, kad nebuvo apsidraudę. Tuomet jie kreipiasi į draudimo bendroves ir prašo poliso su apsauga nuo statybos darbų pradžios. Tai reiškia, kad per visą statybų laikotarpį klientas jokios realios apsaugos neturėjo. Žinant, kad draudimas yra privalomas, raginu juo pasirūpinti dar prieš statybas, o ne rizikuoti savo gyvenimo investicija tikintis, kad galbūt nieko nenutiks.

Amžinas kaip visata ir nelaukiamas kaip pirmadienis klausimas - kokį namo tipą rinktis? Šiaurės Amerikoje ir Skandinavijos šalyse mėgstamą medinį ar Lietuvoje ir likusioje Europos dalyje pozicijas sunkiai užleidžiantį mūrinį namą? Nors oficialios statistikos nėra, pavažinėję po statybų aikšteles dažniau pamatysime nuo žemės paviršiaus kylantį individualų gyvenamąjį namą iš blokelių arba plytų nei karkasinį arba skydinį namą.

Taip, kokybiška ir tinkamai apdirbta mediena kainuoja brangiau nei blokeliai, tačiau karkasinis namas yra lengvesnis nei mūrinis, todėl reikalingi ne tokie masyvūs ir gilūs pamatai, o tai sumažina pamatų kainą. Kitas svarbus kainos kriterijus - norint pasiekti tokią pačią šiluminę varžą, karkasinio namo sienos kvadratinio metro kaina yra mažesnė nei mūrinio, nes izoliacinė medžiaga montuojama pačioje konstrukcijoje, o ne ant konstrukcijų. Izoliacijai, montuojamai ant mūrinio pagrindo, neišvengiamai, reikalingas papildomas karkasas, dėl ko vėlgi išauga mūrinio namo statybos kaina. Karkasinio namo statybos trukmė yra dažniausiai net du kartus trumpesnė, nes statyboje beveik nėra „šlapių“ darbų, t. y., nereikia laukti, kol sustings mūro mišinys, išdžius tinkas ir pan.

Taip pat statybų proceso beveik neriboja oro sąlygos: karkasą montuoti galima net žiemą, o šiltinimas atliekamas iš vidaus, todėl įrengus išorės sienas ir uždengus stogą jau galima pradėti ir šiuos darbus. Dažnas dvejojantis dėl namo tipo pasirinkimo kaip vieną iš svarbiausių kriterijų už mūrinį namą pabrėžia didesnį mūrinio namo saugumą gaisro atveju. Taip, mediena, žinoma, yra degesnė medžiaga, tačiau, visų pirma, nereikia pamiršti, kad didžioji dalis mūrinių namų turi medines perdangas, medines stogo konstrukcijas, todėl bet kurio tipo namas gaisro atveju bus sunaikintas. Kaip privalumą išskiriame, kad eksploatuoti medinį namą galima tik su žaibosauga, kas ženkliai sumažina gaisro tikimybę.

Taip pat mūrinių namų šalininkai mėgsta pabrėžti, kad neretai draudimo kompanijos atsisako drausti medinius namus arba jų draudimas kainuoja žymiai daugiau nei mūrinio namo draudimas. Vienas iš dažniausiai skleidžiamų mitų yra tai, kad mediniai namai yra nepritaikyti klimatui, pasižyminčiam ryškiais metų laikais: karšta vasara ir šalta žiema. Tačiau, kaip jau buvo minėta straipsnio pradžioje, karkasiniai ir skydiniai namai yra populiariausi visoje Šiaurės Amerikoje, kur klimato skirtumas itin ryškus, taip pat Skandinavijos šalyse - tai patvirtina, kad mediniai namai tinkami eksploatuoti esant skirtingoms klimato sąlygoms.

Pirmiausia, tokios puikios termoizoliacinės savybės pasiekiamos dėl pačios medienos savybių, tačiau ne mažiau svarbu ir naudojamos izoliacinės medžiagos. Mūrinių namų šalininkai mėgsta paminėti, kad dėl to, kad yra natūrali medžiaga, mediena dėl aplinkos veiksnių ir temperatūros pokyčių gali deformuotis, dėl to atsiranda plyšiai ir namas praranda sandarumą. Karkasiniai namai privalo būti statomi iš geromis konstrukcinėmis savybėmis pasižyminčios, geriausia, spygliuočių medienos - džiovintos, kalibruotos, graduotos ir išpjautos iki 1 mm paklaidos.

Dažnas po svarstymo „karkasinis ar mūrinis namas“ pasirenka antrąjį variantą. Taip pat - neretai žmonės renkasi ilgas statybas, t. y., vienais metais įrengia pamatus, kitais - montuoja konstrukciją, dengia stogą, trečiais - montuoja langus ir t. t. Mūrinė statyba tai leidžia, o, štai, pasirinkus statyti karkasinį ar skydinį namą to daryti negalima. Taigi, manyti, kad mūrinis namas yra žymiai pigesnis, greičiau pastatomas ar sandaresnis bei šiltesnis - klaidinga, taip pat neverta bijoti dėl pavojaus gyventi mediniame name gaisro atveju.

Apsaugokite savo namus nuo gaisro, užliejimo, vagystės ar stichinių nelaimių.

Turto draudimas gali apimti pastato ir (arba) vidaus turto apsaugą nuo gaisro, vagystės, vandentiekio avarijų, stichinių nelaimių ir kitų rizikų. Draudimo išmoka gali būti nemokama, jei turtas nebuvo tinkamai prižiūrimas, žala įvyko dėl aplaidumo (pvz., netvarkingas, užsikimšęs kaminas) arba nebuvo deklaruota pagal taisykles.

Pagalba namuose - tai papildoma paslauga, kurią galite pasirinkti kartu su pastato draudimu. Ši paslauga galioja visoje Lietuvoje, draudimo liudijime nurodytu adresu, kol galioja Jūsų būsto draudimo sutartis.

Franšizė (išskaita) - tai nuostolių dalis, kurią apmoka pats draudėjas. Franšizė gali būti fiksuota suma (pvz., 100 €) arba procentas nuo žalos. Rinkdamiesi būsto draudimą būtinai palyginkite, kokią draudimo apsaugą siūlo skirtingos draudimo bendrovės. Draudimo suma, kuri nurodoma draudimo polise, yra pastato nauja atkuriamoji vertė, kurios turėtų užtekti visiškai atstatyti pastatą. Tai pastato viduje esančio kilnojamojo turto draudimas.

Žemiau pateikiama lentelė, kurioje lyginamos karkasinio ir mūrinio namo savybės:

tags: #karkasinio #namo #draudimas