Šiame straipsnyje nagrinėjami nematerialiojo turto pripažinimo ir amortizacijos kriterijai, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir viešojo sektoriaus apskaitos standartais (VSAFAS). Straipsnyje remiamasi Finansų ministro įsakymais, reglamentuojančiais viešojo sektoriaus apskaitą ir finansinę atskaitomybę.
Nematerialiojo Turto Apibrėžimas ir Pripažinimo Kriterijai
Nematerialusis turtas gali turėti materialiojo turto požymių arba gali būti susietas su materialia forma. Svarbu, kad viešojo sektoriaus subjektas turėtų teisę tokiu nematerialiuoju turtu disponuoti (įskaitant teisę apriboti juo naudotis kitiems) ir jį kontroliuoti.
Viešojo sektoriaus subjektas turi teisę tokiu nematerialiuoju turtu disponuoti (įskaitant teisę apriboti juo naudotis kitiems) ir jį kontroliuoti. Ekonominė nauda būsimaisiais laikotarpiais gali pasireikšti padidėjusiomis pajamomis arba galimybe teikti daugiau ar geresnės kokybės paslaugų, arba sumažėjusiomis veiklos sąnaudomis. Paprastai pripažįstama, kad viešojo sektoriaus subjektas būsimaisiais laikotarpiais iš nematerialiojo turto gaus ekonominės naudos ar galės teikti paslaugas tik tada, kai su nematerialiuoju turtu susijusi rizika ir nauda bus perduota viešojo sektoriaus subjektui.
Tikimybė, kad būsimaisiais laikotarpiais iš nematerialiojo turto bus gaunama tiesioginės arba netiesioginės ekonominės naudos ar jis bus naudojamas paslaugoms teikti, vertinama pagal nematerialiojo turto pirminio pripažinimo metu turimus įrodymus.
Nematerialiojo Turto Įsigijimo Savikaina
Nematerialiojo turto įsigijimo savikainą sudaro pirkimo kaina, įskaitant importo ir kitus negrąžintinus mokesčius, atėmus prekybos nuolaidas. Visos išlaidos, tiesiogiai priskirtinos prie nematerialiojo turto įsigijimo išlaidų ir susijusios su nematerialiojo turto parengimu naudoti, taip pat yra įtraukiamos į jo įsigijimo savikainą. Nematerialiojo turto parengimo naudoti išlaidos yra išlaidos, padarytos, iki nematerialusis turtas tampa tokios būklės, kad jį galima pradėti naudoti viešojo sektoriaus subjekto numatomu būdu.
Jeigu nematerialusis turtas įsigyjamas išsimokėtinai per ilgesnį negu 12 mėnesių laikotarpį ir sutartyje nurodytos palūkanos reikšmingai skiriasi nuo rinkos palūkanų normos arba nėra nurodytos, nematerialiojo turto įsigijimo savikaina apskaičiuojama diskontuojant visą sutartyje nurodytą už nematerialųjį turtą mokėtiną sumą iki dabartinės vertės, taikant apskaičiuotų palūkanų normą sutarties sudarymo metu pagal 17-ojo VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ nuostatas. Mokėtinos sumos dabartinės vertės ir sutartyje nurodytos už nematerialųjį turtą mokėtinos sumos skirtumas jo apskaičiavimo metu į nematerialiojo turto įsigijimo ar pasigaminimo savikainą neįtraukiamas, o pripažįstamas palūkanų sąnaudomis per sutartyje nustatytą išsimokėjimo laikotarpį.
Viešojo sektoriaus subjektas gali gauti nematerialųjį turtą neatlygintinai arba įsigyti už simbolinį atlygį, t. y. už reikšmingai mažesnę negu nematerialiojo turto rinkos vertę. Neatlygintinai arba už simbolinį mokestį gauto nematerialiojo turto tikroji vertė, kai tokiu arba panašiu nematerialiuoju turtu prekiaujama rinkoje, gali būti nustatoma remiantis arba nepriklausomo turto arba verslo vertintojo parengta turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta šio viešojo sektoriaus subjekto tikroji nematerialiojo turto vertė, arba, jei toks vertinimas neatliktas, paties viešojo sektoriaus subjekto atliktu vertinimu.
Standarto 18 punkte nurodytu atveju faktiškai sumokėtos (mokėtinos) sumos ir tikrosios nematerialiojo turto vertės įsigijimo dieną skirtumas, jei nematerialusis turtas įsigytas už simbolinį atlygį, arba visa tikroji nematerialiojo turto vertė įsigijimo dieną, jei nematerialusis turtas gautas neatlygintinai, apskaitoje registruojami kaip finansavimo sumos pagal 20-ojo VSAFAS „Finansavimo sumos“ nuostatas.
Nematerialiojo Turto Gavimas Iš Kito Viešojo Sektoriaus Subjekto
Nematerialusis turtas, gautas iš kito viešojo sektoriaus subjekto, apskaitoje registruojamas tokia pačia įsigijimo savikaina, kokia jis buvo užregistruotas perduodančio viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje (perduodantis viešojo sektoriaus subjektas nematerialiojo turto perdavimo-priėmimo akte turi nurodyti tokią nematerialiojo turto įsigijimo savikainą, kokia jis buvo užregistruotas jo apskaitoje, finansavimo šaltinį, iš kurio nematerialusis turtas buvo įsigytas, ir nematerialiojo turto grupę, kurioje nematerialusis turtas buvo užregistruotas). Nematerialųjį turtą perimantis viešojo sektoriaus subjektas sukauptą nematerialiojo turto amortizacijos sumą ir sukauptą nuvertėjimo sumą registruoja nematerialiojo turto perdavimo dieną, taip pat turi nustatyti naudingo tarnavimo laiką vadovaudamasis Standarto VIII skyriaus nuostatomis.
Tyrimo ir Plėtros Išlaidos
Tyrimo etapas yra planinga veikla, atliekama siekiant naujų mokslo ar technikos žinių, kuri prasideda viešojo sektoriaus subjektui pradėjus rinkti informaciją, susijusią su nematerialiojo turto, kurį viešojo sektoriaus subjektas nusprendė kurti, kūrimu, ir baigiasi, kai viešojo sektoriaus subjektas gali įrodyti, kad kuriamas nematerialusis turtas tenkins Standarto 6 punkte nustatytus pripažinimo kriterijus. Tyrimo išlaidos nėra laikomos nematerialiuoju turtu, todėl pripažįstamos sąnaudomis jų susidarymo metu.
Plėtros etapo metu viešojo sektoriaus subjektas taiko tyrimų rezultatus ar kitas žinias planuodamas arba kurdamas naujus ar iš esmės pagerintus produktus, prieš pradėdamas jų komercinę gamybą ar naudojimą. Plėtros etape viešojo sektoriaus subjektas, jau nusprendęs kurti konkretų nematerialiojo turto vienetą, dažniausiai gali jį atskirti ir įrodyti, kad jis teiks ekonominės naudos. Į plėtros darbų nematerialiojo turto pasigaminimo savikainą įtraukiamos visos tiesiogiai priskiriamos išlaidos, būtinos nematerialiajam turtui sukurti ir paruošti jį naudoti viešojo sektoriaus subjekto numatomu būdu.
Jeigu viešojo sektoriaus subjektas negali tyrimo išlaidų atskirti nuo plėtros išlaidų, visos išlaidos priskiriamos prie tyrimo išlaidų ir pripažįstamos sąnaudomis tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos susidarė.
Turto Mainų Sandoriai
Turto mainų sandoris gali būti sudaromas tik tada, jei teisės aktų, reglamentuojančių turto valdymą, nustatyta tvarka turto valdytojams suteikta teisė mainyti turtą. Kai nematerialusis turtas įsigyjamas mainais už jį perduodant nepanašios paskirties nematerialųjį turtą ar kitą turtą, mainais gauto nematerialiojo turto įsigijimo savikaina yra lygi mainais atiduoto turto tikrajai vertei perdavimo metu, pakoreguotai gauta ar sumokėta pinigų ar pinigų ekvivalentų suma. Atiduoto turto tikrosios vertės ir jo likutinės vertės skirtumas mainų dieną apskaitoje registruojamas kaip pelnas (nuostoliai) iš turto pardavimo ir rodomas veiklos rezultatų ataskaitoje.
Kai nematerialusis turtas įsigyjamas mainais į panašų turtą, kurio funkcijos panašios į tokios pačios veiklos funkcijas ir kuris turi panašią tikrąją vertę, arba į panašaus turto dalį, tokiu atveju pelnas ar nuostoliai iš turto mainų neatsiranda, o naujo nematerialiojo turto įsigijimo savikaina prilyginama mainais atiduoto turto balansinei vertei.
Vėlesnės Išlaidos
Vėlesnės išlaidos, susijusios su jau pripažintu apskaitoje ir viešojo sektoriaus subjekto naudojamu nematerialiuoju turtu, pripažįstamos sąnaudomis tą ataskaitinį laikotarpį, kurį padaromos. Tačiau, jeigu viešojo sektoriaus subjektas gali patikimai nustatyti, kad tokios išlaidos leis iš esmės pagerinti naudojamą nematerialųjį turtą (esminis nematerialiojo turto pagerinimas apima ir naudojamo nematerialiojo turto papildomų funkcijų, kurios išplečia to turto panaudojimo galimybes, įgijimą) ir gauti iš to nematerialiojo turto didesnės ekonominės naudos ateityje, ir jeigu jos gali būti patikimai įvertintos ir priskirtos prie konkretaus turto, šių išlaidų suma turi būti didinama nematerialiojo turto įsigijimo savikaina.
Nematerialiojo Turto Naudingo Tarnavimo Laikas ir Amortizacija
Viešojo sektoriaus subjekto nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas (naudingo tarnavimo laiko sąvoka apibrėžta 12-ajame VSAFAS „Ilgalaikis materialusis turtas“) gali būti ribotas ir neribotas. Viešojo sektoriaus subjektas kiekvienam riboto naudingo tarnavimo laiko nematerialiojo turto vienetui turi nustatyti konkretų naudingo tarnavimo laiką. Jeigu nepavyksta objektyviai nustatyti nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiko, turi būti taikomi Standarto 3 priede nustatyti nematerialiojo turto amortizacijos ekonominiai normatyvai.
Gali būti tiek ekonominių, tiek teisinių veiksnių, kurie turi įtakos nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikui. Ekonominiai veiksniai turi įtakos laikotarpiui, per kurį viešojo sektoriaus subjektas, naudodamas nematerialųjį turtą, gaus ekonominės naudos ateityje. Teisiniai veiksniai gali turėti įtakos laikotarpio, per kurį viešojo sektoriaus subjektas galės šią naudą kontroliuoti, trukmei.
Jeigu sutartinių teisių galiojimo laikotarpio pratęsimo išlaidos yra reikšmingos, tada šio laikotarpio pratęsimas iš esmės tolygus naujo nematerialiojo turto įsigijimui, todėl apskaitoje turi būti registruojamas naujas nematerialiojo turto vienetas, kurio įsigijimo savikaina bus lygi šioms pratęsimo išlaidoms.
Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas turi būti peržiūrimas ir, jei reikia, patikslinamas kiekvienų finansinių metų pabaigoje, atsižvelgiant į pasikeitusias vidaus ir išorės aplinkybes. Nematerialiojo turto amortizuojamoji vertė turi būti nuosekliai paskirstoma per visą nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiką. Nematerialiojo turto amortizacija pradedama skaičiuoti nuo kito mėnesio pirmos dienos, kai nematerialusis turtas pradedamas naudoti.
Neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialiojo turto amortizacija neskaičiuojama. Viešojo sektoriaus subjektas, turintis neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialiojo turto vienetų, kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turi nustatyti, ar neatsirado aplinkybių, rodančių, kad nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas tapo ribotas.
Sudarydamas finansines ataskaitas, viešojo sektoriaus subjektas turi nustatyti, ar ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra nematerialiojo turto nuvertėjimo požymių.
Nematerialiojo Turto Perleidimas ir Nurašymas
Viešojo sektoriaus subjektas gali perleisti nematerialųjį turtą jį parduodamas, išnuomodamas finansinės nuomos (lizingo) būdu, mainydamas į kitą turtą ir kitais leidžiamais būdais ir atvejais. Nurašius nereikalingą ar netinkamą (negalimą) naudoti nematerialųjį turtą, pripažįstamos pagrindinės veiklos nuvertėjimo ir nurašytų sumų sąnaudos, lygios šio nematerialiojo turto balansinei vertei.
Viešojo sektoriaus subjekto įsigytas perduoti naujas nematerialusis turtas registruojamas nematerialiojo turto klasės sąskaitose, kaip ir nematerialusis turtas, įsigytas naudoti savo veikloje, ir laikomas jose iki perdavimo. Viešojo sektoriaus subjekto veikloje nebenaudojamas ir laikomas parduoti arba perduoti nematerialiojo turto vienetas paliekamas toje pačioje nematerialiojo turto grupėje, kurioje buvo registruotas anksčiau.
Informacijos Atskleidimas Finansinėse Ataskaitose
Viešojo sektoriaus subjektas turi atskleisti: nematerialiojo turto apskaitos politiką ir jos keitimą, taip pat kiekvienos nematerialiojo turto grupės, jei viešojo sektoriaus subjektas turi tos grupės nematerialiojo turto, naudingo tarnavimo laiką. Taip pat, valstybei nuosavybės teise priklausančio, savivaldybės patikėjimo teise valdomo nematerialiojo turto balansinės vertės praėjusio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pasikeitimą (informaciją teikia savivaldybių administracijos, užpildydamos Standarto 2 priede pateiktą formą).
Viešojo sektoriaus subjektas, taikydamas Standartą pirmą kartą, inventorizuoja turimus paskutinio prieš pereinant prie VSAFAS ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nematerialiojo turto vienetus ir perėjimo prie VSAFAS dieną įvertina juos pagal Standarte nustatytus reikalavimus dėl nematerialiojo turto įvertinimo. Jei trūksta duomenų apie nematerialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą, šis nematerialusis turtas įvertinamas ir registruojamas apskaitoje Standarto 18 punkte nustatyta tvarka. Nematerialiojo turto vienetai, neatitinkantys Standarto, nurašomi arba pergrupuojami. Nurašytų nematerialiojo turto vienetų kiekinė apskaita kontrolės tikslais gali būti tvarkoma nebalansinėse sąskaitose.
Svarbiausi Įsakymai ir Teisės Aktai
- Finansų ministro 2008 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. 1K-218
- Finansų ministro 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 1K-495
- Finansų ministro 2011 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. 1K-035
- Finansų ministro 2014 m. spalio 27 d. įsakymas Nr. 1K-334
- Finansų ministro 2022 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. 1K-218
- Finansų ministro 2024 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr. 1K-146
tags: #nematerialiojo #turto #nurasymo #kriterijai