Turto paveldėjimas gyvenant nesusituokus Lietuvoje

Anksčiau ar vėliau daugelio gyvenime ateina momentas, kai tenka susidurti su paveldėjimo klausimais. Vis daugiau porų renkasi gyvenimą kartu nesusituokus. Nors bendras gyvenimas nesusituokus tampa vis populiaresnis, svarbu žinoti, kokios teisės galioja sugyventiniams, ypač partnerio mirties atveju. Šiame straipsnyje aptarsime sugyventinių teises į turtą, paveldėjimo klausimus ir testamentų galiojimą.

Kas yra paveldėjimas ir kaip jis vyksta?

Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens (palikėjo) turto, teisių ir pareigų perėjimas kitiems asmenims (įpėdiniams) pagal įstatymą arba testamentą. Paveldėjimo procesas prasideda palikėjo mirties momentu, o palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta. Jei jos negalima nustatyti, tuomet palikimo atsiradimo vieta laikoma turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vieta.

Paveldėjimo procedūrą Lietuvoje tvarko notarai. Norint priimti palikimą, įpėdinis per nustatytą terminą turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Notaras patikrina pateiktus dokumentus, nustato įpėdinių ratą, paveldėtino turto sudėtį ir galiausiai išduoda paveldėjimo teisės liudijimą, kuris patvirtina įpėdinio teises į paveldėtą turtą.

Kas gali paveldėti turtą?

Paveldėti gali fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat vaikai, gimę po palikėjo mirties. Taip pat paveldėti gali juridiniai asmenys, egzistavę palikėjo mirties momentu. Paveldima dviem pagrindais:

• Pagal įstatymą: Kai palikėjas nėra sudaręs testamento arba testamentas apima ne visą turtą, arba testamentas pripažįstamas negaliojančiu.
• Pagal testamentą: Kai palikėjas savo valia nurodo, kam ir kokį turtą palieka po mirties.

Svarbu paminėti, kad asmuo gali būti nušalintas nuo paveldėjimo, jei jis tyčia atėmė palikėjui gyvybę ar kėsinosi į ją, arba jei piktavališkai vengė vykdyti įstatymu nustatytą pareigą išlaikyti palikėją, kai šiam reikėjo pagalbos.

Paveldėjimas pagal įstatymą: kas ir kokia eile paveldi?

Jei nėra testamento, paveldima pagal įstatymą, laikantis nustatytos eilės. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato šešias įpėdinių pagal įstatymą eiles:

1. Pirmoji eilė: Palikėjo vaikai (įvaikiai). Jei vaikas (įvaikis) miręs anksčiau už palikėją, jo dalį lygiomis dalimis paveldi jo vaikai (palikėjo vaikaičiai).
2. Antroji eilė: Palikėjo tėvai (įtėviai) ir vaikaičiai. Jei nėra pirmos eilės įpėdinių, paveldi antros eilės įpėdiniai lygiomis dalimis.
3. Trečioji eilė: Palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, ir palikėjo provaikaičiai. Paveldi lygiomis dalimis, jei nėra pirmos ir antros eilės įpėdinių.
4. Ketvirtoji eilė: Palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės. Paveldi lygiomis dalimis, jei nėra ankstesnių eilių įpėdinių.
5. Penktoji eilė: Palikėjo brolių ir seserų vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos). Paveldi lygiomis dalimis, jei nėra ankstesnių eilių įpėdinių.
6. Šeštoji eilė: Palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės). Paveldi lygiomis dalimis, jei nėra ankstesnių eilių įpėdinių.

Svarbu žinoti, kad kiekvienos paskesnės eilės įpėdiniai paveldi tik tuo atveju, jei nėra ankstesnės eilės įpėdinių, jei jie atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Taip pat, palikėjo sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmosios arba antrosios eilės įpėdiniais (jei jų yra). Su pirmosios eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys (neskaitant sutuoktinio). Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antrosios eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo.

Sugyventinių teisės į turtą po partnerio mirties

Lietuvos įstatymai sugyventinių nelaiko sutuoktiniais, todėl jų teisės į turtą yra ribotos. Svarbu žinoti:

• Sugyventiniai nepaveldi turto pagal įstatymą, nebent yra testamentas.
• Jei nėra testamento, turtas priklauso palikėjo vaikams (tiek santuokiniams, tiek nesantuokiniams).
• Sugyventinis gali bandyti įrodyti teisme, kad gyveno kaip sugyventinis ir pretenduoti į dalį palikimo, tačiau tai ilgas ir sudėtingas procesas.

Kada sugyventinis gali pretenduoti į palikimą?

Nors įstatymas nenumato paveldėjimo teisės sugyventiniui, yra keletas būdų, kaip sugyventinis gali pretenduoti į mirusiojo turtą:

• Testamentas: Jei partneris (sugyventinis) mirė ir turtą testamentu paliko kitam partneriui (sugyventiniui), svarbu žinoti, kad palikėjo vaikai, tėvai (taip pat ir įvaikiai, įtėviai), kuriems reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Bent pusę tiek, kiek jiems priklausytų pagal įstatymą. Analogiška teisė į privalomą palikimo dalį yra numatyta ir išlaikymo reikalingam sutuoktiniui.
• Bendrosios dalinės nuosavybės įrodymas: Jei partneris (sugyventinis) mirė ir nebuvo surašęs testamento, jo turtą reikia atskirti ir perduoti įstatyminiams paveldėtojams. Jei sugyventinio turtą iš esmės sudaro tik smulkūs buities daiktai, paprastai ginčų nekyla. Nepriklausomai nuo to, kurio sugyventinio vardu registruotas toks turtas, tiek mirusįjį pergyvenęs sugyventinis, tiek įstatyminiai paveldėtojai gali kreiptis į teismą dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo atskyrimo. Tokiu atveju nėra pripažįstama paveldėjimo teisė sugyventiniui. Tačiau atskiriama jo dalis bendrame turte, tai yra jam grąžinamas jo indėlis į šį turtą.

Reikėtų akcentuoti, kad teismų praktikoje nurodoma, kad vien bendro gyvenimo ir ūkio tvarkymo faktas savaime nereiškia, kad sugyventiniai buvo susitarę dėl turto įgijimo ar sukūrimo kartu. Sugyventinis ar turto paveldėtojai turi įrodyti ne tik gyvenimą drauge, bendro ūkio tvarkymą, bet ir tai, kaip buvo susitarta su mirusiu sugyventiniu. Tai yra kokie konkretūs daiktai yra įgyjami ar tvarkomi bendrosios nuosavybės teise.

Įstatymas nenumato apribojimų įrodinėjimui ir jo apimtis bei pasirinkti būdai iš esmės priklauso nuo kiekvienos individualios situacijos. Įrodymais gali būti pripažįstami tiek sugyventinio įnašai į bendro turto sukūrimą pinigais, tiek liudytojų parodymai. Svarbu yra tai, kad prisidėjimas savo darbu suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant daiktą kaip nuosavybės objektą. Tai gali būti ir darbas bendrame ūkyje, bendrų vaikų auginimas, darbų ir pareigų šeimoje pasiskirstymas.

Praktikoje dažna situacija, kai sugyventiniai vykdo bendrą verslą, pavyzdžiui, vieno partnerio (sugyventinio) vardu įsteigtoje įmonėje abu prekiauja ir uždirba pinigus pragyvenimui. Tokiu atveju, atitinkamai pagal verslo formą ir pobūdį gali būti įrodinėjama teisė į verslo dalį (akcijas, dalis) arba teisė į iš verslo gautas pajamas, verslo įrankius ar produktus (kai vykdoma individuali veikla).

Teisė Į Daikto Pagerinimo Išlaidų Atlyginimą

Sugyventinių situacijai yra aktualios teisės normos dėl nuomos ir panaudos, nes teisiškai kitam asmeniui priklausančiame turte sugyventiniai gali gyventi arba mokėdami nuomą, arba neatlygintinai (panauda) ir todėl sugyventiniai priklausomai nuo situacijos laikomi nuomininkais arba panaudos gavėjais.

Pagal įstatymą, jeigu nuomotojui priklausantis turtas buvo pagerintas nuomininko nuomotojo leidimu, nuomininkas turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Ši taisyklė taikoma ir panaudos teisiniams santykiams (naudojant turtą neatlygintinai).

Svarbu įsidėmėti, kad sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: sugyventinis pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; sugyventinis turėjo savininko leidimą daryti daikto pagerinimus; sugyventinio turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių.

Taigi viena būtinų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, - tokių pagerinimų atlikimas turint savininko leidimą.

Testamentas - svarbi priemonė apsaugoti sugyventinio interesus

Testamentas yra svarbus dokumentas, užtikrinantis, kad turtas bus paskirstytas pagal mirusiojo valią. Tačiau:

• Testamentu galima palikti turtą kam norima.
• Vaikai gali bandyti užprotestuoti testamentą, remdamiesi poveikiu testamento sudarymui, sunkia finansine padėtimi ar kitomis priežastimis.
• Jei testamentas sudarytas girtam, vėliau galima panaikinti arba perrašyti blaiviam.

Testamento sudarymui amžius nėra svarbus, o keičiamas jis gali būti neribotą skaičių. Gyvenimas yra dinamiškas ir nenuspėjamas. Todėl, norint apsaugoti savo partnerį nuo teisminių ginčų ar turto netekimo, būtina tuo pasirūpinti iš anksto.

Kaip sudaryti galiojantį testamentą per mažiau nei keturias minutes

Nesantuokiniai vaikai ir paveldėjimas

Nesantuokiniai vaikai turi tokias pačias teises į palikimą kaip ir santuokiniai vaikai.

• Nesvarbu, ar vaikas santuokinis, ar ne, jam priklauso palikimas.
• Nesantuokiniams ir santuokiniams vaikams priklauso lygios dalys palikimo.
• Vaiko motina (sugyventinė) nepaveldi, nebent yra testamentas.

Kaip apsisaugoti nuo neteisingo palikimo paskirstymo?

Norint apsaugoti turtą nuo neteisingo paskirstymo, rekomenduojama:

• Sudaryti testamentą, aiškiai nurodant, kam paliekamas turtas.
• Pasitarti su teisininku dėl testamento sudarymo ir galimų rizikų.
• Stebėti, ar tėvas nepasirašo testamento būdamas neblaivus. Išsiblaivius, galima nuvykti pas notarą ir testamentą panaikinti, arba surašyti naują.

Situacijos pavyzdžiai

Štai keletas situacijų pavyzdžių, iliustruojančių sugyventinių paveldėjimo teises:

Svarbu: Ši informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma teisine konsultacija.

Ką daryti su mirusiojo pinigais banke?

Bankui sužinojus apie kliento mirtį, jo turėtos sąskaitos, kortelės ir interneto bankas yra blokuojami. Informacija apie mirusio asmens sąskaitose esančias lėšas gali būti teikiama tik notarams, vedantiems paveldėjimo bylą, ir įpėdiniams, kurie pateikia notaro išduotą liudijimą, patvirtinantį, kad tas asmuo yra įpėdinis. Bankas lėšas mirusio kliento sąskaitoje saugo neribotą laiką ir gali būti pervedamos įpėdiniams tik paveldėjimo teisės liudijime nurodyta tvarka.

Kaip įrodyti sugyventinių faktą teisme?

Sugyventinė teisme galėtų pateikti kokius nors dokumentus, kad galbūt su velioniu bendrai kažką pirko, turėjo bendrą paskolą, nuotraukų. Taip pat reikėtų ir liudytojų parodymų, pvz., galbūt kaimynai galėtų patvirtinti, kad moteris su vyru tikrai gyveno kartu. Tai - tikrai sudėtinga byla. Nėra labai paprasta įrodyti. Ir rezultatas visoks būna.

Civilinio kodekso straipsniai, reglamentuojantys sugyventinių turtinius santykius

Civilinis kodeksas (3.229-3.235 straipsniai) nustato tam tikras normas, reglamentuojančias sugyventinių turtinius santykius, ypač jei jie bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus ir turi tikslą sukurti šeiminius santykius.

• 3.230 straipsnis: Turtas, kurio teisinį režimą nustato šio skyriaus normos.
• 3.231 straipsnis: Sugyventinių bendrai naudojamo turto teisinis režimas.
• 3.232 straipsnis: Bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimas.
• 3.233 straipsnis: Teisės disponuoti bendrai naudojamu turtu apribojimai.
• 3.234 straipsnis: Bendrai naudojamo turto padalijimo tvarka.
• 3.235 straipsnis: Teisė naudotis gyvenamąja patalpa.

Vis dėlto, įstatymas nenumato galimybės sugyventiniams tvarkant bendrą ūkį įgyti nuosavybės teisę į trečiajam asmeniui priklausantį turtą, tačiau jeigu turtas buvo pagerintas turto savininko leidimu, yra galima gauti būtinų išlaidų atlyginimą, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ką kita.

Santuoka ar sugyvenimas: ką pasirinkti?

Santuokos įregistravimas - tarp dviejų gyvenimo partnerių sudaromas sandoris, kuris sukuria sutuoktiniams teisinį saugumą šeimos teisės aspektu. Tiek gyvenant santuokoje, tiek ir siekiant nutraukti santuokinius ryšius, visi klausimai, tokie kaip nekilnojamojo ir kilnojamojo turto teisinis režimas, kreditorinių įsipareigojimų vykdymas, paveldėjimas ir kita, turi teisinį apibrėžtumą ir iš to išplaukiančias teisines pasekmes.

Pagal teisinį reguliavimą sutuoktinių santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Taip pat preziumuojama, jog, nepriklausomai nuo įdėtų lėšų, darbo ar kitų veiksnių, lemiančių turto įsigijimą/sukūrimą, sutuoktinių santuokoje įgyto turto dalys yra lygios. Taigi, skirtingai, nei sugyventiniams, kilusio ginčo atveju sutuoktiniams nereikia įrodinėti jiems tenkančių turto dalių.

Tiesa, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Tačiau išimtys yra taikytinos tik tam tikrais atvejais.

Pabrėžtina ir tai, kad sutuoktiniai gali sudaryti vedybų sutartį, nustatančią kitokį, nei įstatyme numatyta, teisinį režimą, tačiau tai abiejų sutuoktinių apsisprendimo teisė.

Pasisakant apie sutuoktinių turtines prievoles, pabrėžtina, jog santuokos nutraukimo atveju nustatomos bendros ir asmeninės sutuoktinių prievolės (skolos). Asmenines prievoles, susijusias tik su vieno iš sutuoktinių asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu, savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Bendros sutuoktinių prievolės, vykdytinos iš bendro turto, atsiranda iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio vardu, esant kito sutuoktinio sutikimui, o taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu šie sandoriai buvo sudaryti šeimos poreikiams tenkinti.

Bendros sutuoktinių prievolės, nutraukiant santuoką, gali būti modifikuojamos, atleidžiant vieną iš sutuoktinių nuo kreditorinių įsipareigojimų vykdymo ir pan., tačiau tik esant kreditoriaus sutikimui.

Mirties atveju palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos eilės įpėdiniais (1/4 palikimo dalį, jeigu įpėdinių (be sutuoktinio) yra ne daugiau kaip trys, arba lygiomis dalimis, jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys) ar antros eilės įpėdiniais (1/2 palikimo dalį). Jeigu nėra pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą paveldimą turtą.

Vertinant santuokos sudarymo reikšmingumą teisiniu požiūriu, paminėtini ir dar du svarbūs aspektai. Ką reikia žinoti prieš įsigyjant nekilnojamąjį turtą gyvenant kartu, bet nesusituokus? Kuo remiantis bus dalijamas nesusituokusios poros turtas nusprendus gyventi atskirai? Komentuoja advokatų kontoros „Sorainen“ ekspertė, advokatė Jurgita Karvelė.

tags: #turto #paveldimumas #gyvenant #kartu #nesusituokus