Paveldėjimas yra vienas nuosavybės teisės įgijimo būdų, kuris galimas tik po turto ankstesnio savininko mirties ir yra neatlygintinis. Paveldėjimas gali įvykti pagal įstatymą (šeimos ir giminystės ryšių pagrindu) arba (ir) pagal testamentą.
Pagal įstatymą paveldima, kai paveldėjimo tvarka nepakeista ir kiek nepakeista palikėjo testamentu. Paveldėjimo pagrindas yra juridinių faktų sudėtis - asmens mirties (ar paskelbimo mirusiu) faktas, su kuriuo siejamas palikimo atsiradimo faktas, ir tai, kad asmuo, šaukiamas paveldėti, yra įstatyminis įpėdinis arba jo paveldėjimo teisė numatyta testamente.
Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba palikėjas iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas tampa visų šių įpėdinių bendrąja daline nuosavybe, jeigu testamentu nenustatyta kitaip.
Svarbiausia - veikti laiku ir teisingai, nes paveldėjimo procesas Lietuvoje yra griežtai reglamentuotas. Notarui reikia pateikti konkrečius dokumentus, o terminai, per kuriuos galima priimti paveldėjimą, yra riboti.
Paveldėjimas apima ne tik materialų turtą - namus, butus, žemės sklypus, - bet ir įsipareigojimus, pavyzdžiui, paskolas ar skolas. Paveldėjimo procesas prasideda nuo momento, kai asmuo miršta, o jo turtas ir įsipareigojimai pereina įpėdiniams.
Pagal Lietuvos teisę paveldėtojais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriuos nurodo įstatymas arba testamentas. Testamentas suteikia žmogui galimybę laisvai paskirstyti turtą - tiek artimiesiems, tiek ne giminystės ryšiais susijusiems asmenims. Jei testamentas sudarytas, paveldėjimas vyksta pagal jame nurodytas sąlygas.
Norint oficialiai paveldėti turtą, būtina kreiptis į notarą per 3 mėnesius nuo mirties dienos. Notaras, gavęs prašymą, atveria paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą, kai visi formalumai sutvarkyti.
Kaip galima paveldėti turtą?
Paveldėti turtą galima pagal įstatymą arba testamentu.
Kas yra testamentas?
Testamentas - tai teisinis dokumentas, kuriame žmogus (testatorius) nurodo, kam ir kokį savo turtą nori palikti po mirties. Testamente išreiškiama tik testatoriaus valia. Jis gali laisvai nuspręsti, kas paveldės jo turtą - pinigus, nekilnojamąjį turtą, vertingus daiktus ar kitą nuosavybę.
Svarbu žinoti, kad prieš paskirstant turtą įpėdiniams, iš jo vertės pirmiausia padengiamos visos mirusiojo skolos.
Testamento rūšys
Civiliniame kodekse (CK) numatytos kelios testamento rūšys:
- Oficialusis testamentas
- Asmeninis testamentas
- Bendrasis sutuoktinių testamentas
Oficialusis testamentas
CK 5.28 straipsnio 1 d. nurodyta, kad oficialusis testamentas sudaromas raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinamas notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje užsienio valstybėje. Oficialiajame testamente nurodoma jo sudarymo vieta ir laikas (metai, mėnuo, diena, valandas ir minutės), sudarytojas, išvardijamas paliekamas turtas ir įpėdiniai.
Surašytas testamentas perskaitomas, pasirašomas testatoriaus ir užregistruojamas notariniame registre. Informacija apie testamento buvimą ar turinį iki testatoriaus mirties nėra viešinama. Testatorius bet kada gali pakeisti, papildyti ar panaikinti savo testamentą bei sudaryti naują. Dėl oficialaus testamento sudarymo kreipkitės į notarą.
Asmeninis testamentas
CK 5.30 straipsnio 1 d. numatyta, kad asmeninis testamentas - tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba.
CK 5.31 str. 1 d. nurodyta, kad asmeninį testamentą testatorius gali perduoti saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsulinam pareigūnui užsienio valstybėje. Tai yra asmens teisė, bet ne pareiga. Priimant testamentą saugoti, turi būti nustatyta testatoriaus asmenybė.
Apie testamento priėmimą saugoti surašytas aktas, kuriame nurodyta, kad nepažeisti šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimai, taip pat aprašytos voko išvaizda, voko apsaugos nuo pažeidimų priemonės, nurodyti testatoriaus vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, testamento sudarymo data, vieta bei rūšis, priėmėjo pareigos, vardas ir pavardė. Aktą pasirašė testatorius ir testamentą saugoti priėmęs pareigūnas. Priimtas testamentas saugomas priėmusios įstaigos seife. Testatorius bet kada gali testamentą atsiimti.
Jei asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti, jis po testatoriaus mirties turi būti pateiktas teismui ne vėliau kaip per vienerius metus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškina, kad teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Tai suteikia teisę paveldėtojams priimti palikimą, atsisakyti jo ar gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Taigi, asmuo gali pats surašyti asmeninį testamentą, kuriame būti išsprendžiami jo turto, turtinių teisių, skolų paveldėjimo klausimai po asmens mirties, tačiau labai svarbu laikytis įstatymo numatytų reikalavimų tokiam testamentui sudaryti. Be to, jeigu yra reikalinga asmeninį testamentą patvirtinti teisme, neretai kyla klausimai, ar tikrai asmeninis testamentas surašytas būtent to asmens, ar tikrai jo valia buvo niekieno neveikiama ir pan., neretai toks testamentas netenkina visų būtinųjų reikalavimų, įtvirtintų CK 5.30 str., dėl ko asmeniniai testamentai lieka teismo nepatvirtinti, todėl negali būti vykdomi.
Bendrasis sutuoktinių testamentas
Bendrasis sutuoktinių testamentas - tai dokumentas, kuriuo abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria įpėdiniu. Tokį testamentą gali sudaryti tik susituokę asmenys, ir jis turi būti patvirtintas notaro. Bendruoju sutuoktinių testamentu kiekvienas sutuoktinis palieka visą savo turtą vienas kitam.
Bendrasis sutuoktinių testamentas gali būti panaikintas vieno iš sutuoktinių valia, pateikus notarui pareiškimą. Bendrasis sutuoktinių testamentas netenka galios, jei iki pirmojo sutuoktinio mirties santuoka nutraukiama, paduodamas prašymas nutraukti santuoką arba sutuoktinis davė sutikimą išsituokti.
Paveldėjimas pagal įstatymą
Jei asmuo nėra surašęs testamento, jo turtas paveldimas pagal įstatymą. Tokiu atveju įpėdiniai nustatomi pagal įpėdinių eiles - paveldi aukščiausios (artimiausios) eilės giminaičiai, o jei jų nėra arba jie atsisako palikimo, teisė pereina kitai eilei.
Išskirtinė tvarka paveldint pagal įstatymą taikoma mirusio asmens sutuoktiniui. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais - sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio.
Kas gali paveldėti turtą pagal testamentą?
Paprastai galite testamentu turtą palikti bet kam, tačiau jei palikėjas mirties metu turi nepilnamečių ar neįgalių vaikų, sutuoktinį ar tėvų, kuriems reikalingas išlaikymas, jie vis tiek gaus bent pusę to turto, kurį gautų paveldėdami pagal įstatymą.
Paveldėjimo procesas ir dokumentai
Norint tinkamai įforminti nekilnojamo turto paveldėjimą, būtina parengti ir pateikti notarui visus reikalingus dokumentus. Šis procesas negali būti pradėtas be oficialių įrodymų apie mirusiojo mirtį, giminystės ryšius ir turto priklausomybę.
Pagrindiniai dokumentai
- Mirties liudijimas. Tai pirmasis ir svarbiausias dokumentas, kuriuo pradedamas paveldėjimo procesas. Mirties liudijimą išduoda civilinės metrikacijos skyrius pagal registruotą mirties faktą.
- Testamentas (jei yra). Jei velionis buvo palikęs testamentą, notaras privalo jį surasti ir patikrinti, ar jis įregistruotas Testamentų registre. Tik po to galima paskirstyti turtą pagal jame nurodytas sąlygas.
- Paveldėjimo teisės liudijimas. Tai galutinis dokumentas, išduodamas notarui patvirtinus, kad paveldėtojai turi teisę į turtą. Jis suteikia teisę registruoti paveldėtą turtą savo vardu Registrų centre.
- Turto dokumentai. Šis dokumentas parodo, kokiam asmeniui turtas priklausė, kokia jo vertė ir ar jis nebuvo įkeistas.
- Asmens dokumentai. Kiekvienas paveldėtojas turi pateikti asmens dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę), įrodančią tapatybę.
- Santuokos liudijimas (jei aktualu). Kai paveldimas bendras sutuoktinių turtas, gali prireikti santuokos liudijimo ar sutuoktinio sutikimo.
Mokesčiai ir prievolės
Nors nekilnojamojo turto paveldėjimas daugeliu atvejų yra natūralus procesas šeimoje, jis vis tiek susijęs su tam tikrais mokestiniais įsipareigojimais. Paveldimo turto mokestis taikomas tuomet, kai paveldimas turtas viršija tam tikrą vertės ribą arba paveldėtojas nėra artimas giminaitis.
Pagal Lietuvos Respublikos Paveldimo turto mokesčio įstatymą, mokestinė prievolė atsiranda, kai turto vertė viršija 150 000 eurų. Paveldimo turto mokestis turi būti sumokėtas per 6 mėnesius nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos.
Mokestinės prievolės po mirties
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 92 straipsnį, mirusio asmens mokestines skolas privalo padengti tik tie paveldėtojai, kurie priima palikimą Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, metinę deklaraciją už mirusįjį gali pateikti tik paveldėtojai, jei jie priima palikimą. Jei paveldėtojų nėra arba palikimas nepriimamas, niekas neturi pareigos pateikti pajamų deklaraciją ir sumokėti mokesčių.
Skola už praeitus metus irgi nebus padengiama, jei nėra paveldėtojų ar palikimas nepriimamas. VMI neturi teisės išieškoti skolų iš šeimos narių, jeigu jie nepaveldi turto.
Paveldėjimo terminai
Į notarą dėl palikimo priėmimo galima kreiptis per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos. Įsidėmėkite, kad, kad šis terminas pradedamas skaičiuojamas nuo palikėjo mirties dienos, todėl svarbu savalaikiškai kreiptis į notarą, jeigu planuojate palikimą priimti notarine tvarka. Šis terminas yra naikinamasis. Tai reiškia, kad praleidus šį terminą jūsų teisę į palikimą įprastai pasibaigia, nebent teismas nuspręstų terminą atnaujinti ir pripažinti jūsų teisę į palikimo priėmimą.
Kiek kainuoja sudaryti testamentą?
Už testamento patvirtinimą notaras turi teisę imti 5 - 33 EUR + 21 proc. PVM atlygį. Atlygis skirtinguose notarų biuruose gali svyruoti, tačiau neturėtų viršyti nustatytų maksimalių ribų.
Paveldėjimo klaidos ir kaip jų išvengti
Paveldėjimo procesas dažnai atrodo aiškus, tačiau praktikoje žmonės daro klaidų, kurios gali brangiai kainuoti - nuo paveldėjimo teisės praradimo iki teismų dėl neteisingai padalinto turto.
- Praleistas terminas kreiptis į notarą. Viena dažniausių klaidų - nesikreipimas į notarą per įstatymų numatytą 3 mėnesių terminą. Daugelis paveldėtojų mano, kad paveldėjimo procesas prasidės automatiškai, tačiau taip nėra.
- Trūkstami dokumentai. Dažnai paveldėjimo byla stringa, nes trūksta dokumentų - mirties liudijimo, testamento originalo ar turto nuosavybės įrodymų. Notarai negali tęsti proceso, kol viskas nėra pateikta.
- Neteisingai surašytas testamentas. Testamentai, surašyti be notaro arba neteisingai suformuluoti, dažnai tampa ginčų priežastimi. Dėl to paveldėjimo procesas gali būti sustabdytas, kol teismas nustato testamento galiojimą.
- Pamirštama įregistruoti turtą Registrų centre. Gavus paveldėjimo teisės liudijimą, būtina įregistruoti turtą savo vardu Registrų centre. Kai kurie paveldėtojai šį žingsnį pamiršta, manydami, kad liudijimas automatiškai suteikia nuosavybę.
- Ginčai tarp paveldėtojų. Kai paveldėtojų yra keli, ginčai dėl turto pasidalijimo yra labai dažni. Dažniausiai jie kyla dėl nelygaus turto vertės paskirstymo ar neaiškių testamento sąlygų.
Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus
- Kiek laiko turiu priimti paveldėjimą? Paveldėjimą reikia priimti per 3 mėnesius nuo mirties dienos. Jei terminas praleidžiamas, paveldėjimo teisė gali būti atkurta tik per teismą, pateikus pagrįstą priežastį (pvz., liga ar nežinojimas apie mirtį).
- Kokius dokumentus reikia pateikti notarui? Būtini dokumentai: mirties liudijimas, testamento kopija (jei yra), paveldėtojų tapatybės dokumentai ir turto registro išrašas. Jei paveldimas bendras sutuoktinių turtas, reikia pateikti ir santuokos liudijimą.
- Ar reikia mokėti paveldėjimo mokestį? Artimi giminaičiai (vaikai, tėvai, sutuoktiniai, anūkai) nuo mokesčio atleidžiami. Kiti paveldėtojai moka 5-10 % nuo paveldėto turto vertės, jei ji viršija 150 000 €.
- Ką daryti, jei paveldėjau turtą su skolomis? Paveldėtojas gali priimti paveldėjimą su atsakomybe, ribota paveldėto turto verte. Tai reiškia, kad skolos dengiamos tik iš paveldėto turto, o ne iš asmeninių lėšų. Taip pat galima paveldėjimo atsisakyti.
- Kas atsitinka, jei nėra testamento? Jei testamento nėra, turtas paveldimas pagal įstatymą. Pirmiausia paveldi sutuoktinis ir vaikai, jiems nesant - tėvai, broliai, seserys. Jei artimųjų nėra, turtas pereina valstybei.
- Ar galima ginčyti testamentą? Taip, jei manoma, kad testamentas sudarytas pažeidžiant įstatymus - pvz., asmuo buvo neveiksnus arba dokumentas suklastotas. Ginčas sprendžiamas teismo keliu, tačiau būtina pateikti įrodymus ir liudytojų parodymus.
- Kas nutinka, jei keli paveldėtojai nesusitaria dėl turto? Turtas tampa bendrosios dalinės nuosavybės objektu. Paveldėtojai gali pasidalinti turtą taikiai, sudarydami notarinę dalybų sutartį. Jei susitarimo nėra, ginčas sprendžiamas teisme.
- Ar paveldėtą turtą reikia registruoti? Taip. Po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, turtą reikia įregistruoti savo vardu Registrų centre. Be registracijos negalėsite jo parduoti, dovanoti ar įkeisti.
- Ar galima paveldėjimo teisės atsisakyti? Taip, paveldėjimo galima atsisakyti per 3 mėnesius nuo mirties dienos, pateikiant raštišką pareiškimą notarui. Atsisakius paveldėjimo, teisė pereina kitiems įpėdiniams.
- Ar reikia paveldėjimą deklaruoti mokesčių inspekcijoje? Taip, jei paveldėtas turtas viršija 150 000 € arba priklauso tolimesniems giminaičiams. Paveldimo turto deklaracija pateikiama per 6 mėnesius nuo paveldėjimo liudijimo gavimo.
Tad paveldint svarbiausia - veikti laiku, pateikti visus dokumentus ir vengti neoficialių susitarimų.
tags: #turto #paveldejimo #istatymas