Turto paveldėjimas pagal įstatymą: kas tai?

Paveldėjimas - tai vienas iš būdų įgyti nuosavybės teisę, kuris įsigalioja tik po turto savininko mirties ir yra neatlygintinis. Paveldėjimas gali vykti pagal įstatymą (remiantis šeimos ir giminystės ryšiais) arba pagal testamentą.

Paveldėjimo schema

Paveldėjimo pagrindai

Pagal įstatymą paveldima tada, kai paveldėjimo tvarkos nenustato arba nepakeičia palikėjo testamentas. Juridinis pagrindas paveldėjimui atsirasti yra asmens mirties faktas (arba paskelbimas mirusiu), kuris sukuria palikimo atsiradimo faktą, ir tai, kad asmuo, šaukiamas paveldėti, yra įstatyminis įpėdinis arba jo paveldėjimo teisė yra numatyta testamente.

Jei nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nė vienas įpėdinis nepriima palikimo, arba palikėjas iš visų įpėdinių atima teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Kai yra keli įpėdiniai, jų paveldėtas turtas tampa bendrąja daline nuosavybe, nebent testamentas nustato kitaip.

Istorinis kontekstas

Jau XIII-XIV a. kunigaikščių ir bajorų žemė bei kitas turtas buvo paveldimi pagal paprotį, nors formaliai visos žemės savininku buvo laikomas didysis kunigaikštis. Jis prižiūrėjo, kad paveldėtų tik vyrai, galintys atlikti karo tarnybą ir kitas prievoles valstybei, todėl paveldėjimui reikėjo didžiojo kunigaikščio sutikimo.

Išmirus visai bajorų šeimai, jų žemę perimdavo didysis kunigaikštis (mirusios rankos teisė). Jei likdavo moteriškosios giminės įpėdinių, didysis kunigaikštis pasirūpindavo, kad našlė ar duktė ištekėtų už asmens, galinčio eiti karo tarnybą. Tokie dvarai palaipsniui virto paveldimu turtu, jei šeimoje likdavo vyrų, galinčių atlikti karo tarnybą.

Paprotinė bajorų paveldėjimo teisė pirmą kartą buvo pripažinta rašytiniuose aktuose 1387 m., krikštijant Lietuvą. Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila patvirtino bajorų katalikų nuosavybės teises į jų paveldimą tėviškę, leido ją paveldėti ir moterims, taip pat leido bajorams laisvai išleisti savo dukteris ir giminaites už vyrų, o našlėms tekėti be didžiojo kunigaikščio sutikimo.

1413 m. Horodlės susitarimais bajorų įpėdiniams vyrams ir moterims buvo leista paveldėti ir tarnybinius dvarus, kuriuos didysis kunigaikštis buvo davęs bajorams amžinai valdyti. 1434 m. Žygimanto Kęstutaičio privilegija bajorų stačiatikių teisės buvo sulygintos su bajorų katalikų teisėmis.

Bajorų žemės ir kito turto paveldėjimo teisės buvo įtvirtintos I (1529), II (1566) ir III (1588) Lietuvos Statutuose. Pagal III Statutą nuo 1588 m. galėjo būti konfiskuota tik valstybės išdavikų ir didžiojo kunigaikščio didybės įžeidėjų žemė, net jei ją jau būtų paveldėję jų vaikai, žinoję apie tėvo nusikaltimą. Lietuvos Statutas pripažino ir miestiečių paveldėjimo teises į jų namus bei sklypus miestuose. Valstiečiai, tapę baudžiauninkais, galutinai prarado teisę paveldėti žemę, galėjo paveldėti tik savo kilnojamąjį turtą.

Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų 1795 m., Rusijai užgrobus Lietuvą, III Lietuvos Statutas (1588) toliau (iki 1840 m.) reglamentavo paveldėjimą. Užnemunėje 1797 m. įsigaliojo Prūsijos civilinė teisė, 1807 m. - Prancūzijos (Napoleono civilinis kodeksas, kiti įstatymai), o nuo 1825 m. - Lenkijos karalystės civilinis kodeksas.

Paveldėjimo teisė Lietuvoje

1840 m. Lietuvoje įsigaliojus Rusijos imperijos įstatymams, didžiojoje Lietuvos dalyje (išskyrus Klaipėdos kraštą) iki 1940 m. buvo paveldima pagal testamentą arba sutartį dėl įpėdinio paskyrimo ir pagal įstatymą. Teisė paveldėti pagal testamentą turėjo pirmumą prieš teisę paveldėti pagal sutartį ir pagal įstatymą. Kai įpėdinių būdavo ne vienas, jie visi pagal įstatymą paveldėdavo lygiomis dalimis.

SSRS okupuotoje Lietuvoje nuo 1940 m. įsigaliojo Rusijos Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos (RSFSR) paveldėjimo įstatymai. Vokietijos okupacijos metais (1941-1944) vėl buvo pradėta taikyti Lietuvos Respublikos civilinė teisė, tačiau tik tiek, kiek ji neprieštaravo okupacinės valdžios interesams.

Nuo 1964 m. paveldėjimą reglamentavo pagal SSRS ir sąjunginių respublikų civilinių įstatymų pagrindus (1961) parengtas LSSR civilinis kodeksas (1964) ir LSSR butų kodeksas (1982). Pagal įstatymą arba pagal testamentą buvo paveldimas asmeninės nuosavybės teisėmis turimas turtas.

Šiuolaikinė paveldėjimo tvarka

Šiuo metu Lietuvoje paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Įstatymas nustato tam tikrą tvarką, pagal kurią įpėdiniai paveldi palikėjo turtą.

Įpėdinių eilės pagal įstatymą:

1. Pirma eile paveldi palikėjo vaikai (įskaitant įvaikius) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.
2. Jei pirmos eilės įpėdinių nėra, paveldi antros eilės įpėdiniai - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai.
3. Pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos, arba su antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).

Svarbus aspektas - palikimo atsiradimo laikas, kuris yra palikėjo mirties momentas. Per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo įpėdiniai turi kreiptis į paskutinės palikėjo nuolatinės gyvenamosios vietos notarą dėl palikimo priėmimo. Jei tokios vietos yra kelios, palikimo atsiradimo vieta laikoma ten, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausiai gyveno.

Jei įpėdinis per tris mėnesius nesikreipia į notarą dėl palikimo priėmimo, termino pratęsimo klausimas sprendžiamas teismo keliu. Teismas gali terminą pratęsti, jei pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis laikomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, jog įpėdinis neturėjo galimybių per nustatytą terminą kreiptis į notarą.

Palikimas gali būti priimtas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jei kiti įpėdiniai (jei tokių yra) sutinka, kad pavėlavęs įpėdinis priimtų palikimą. Jei įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti turtą (pvz., gyvena paliktame name, naudojasi automobiliu), tokį juridinę reikšmę turintį faktą būtina nustatyti teismo keliu.

Įstatymas neleidžia palikimą priimti su sąlygomis arba išimtimis. Įpėdinis negali pasirinkti, kokį turtą ir kiek sutinka paveldėti, ir už kokias palikėjo prievoles sutinka atsakyti. Todėl, prieš priimant palikimą, įpėdiniams patartina pasidomėti, kokį turtą ir kokias prievoles (skolas, kitus sutartinius įsipareigojimus) palikėjas turėjo. Jei yra manoma, jog palikėjas turėjo prievolių, kurioms įvykdyti gali neužtekti paveldimo turto, palikimą reikėtų priimti pagal turto apyrašą. Tai apsaugo paveldėtojus nuo palikėjo prievolių įvykdymo savo turtu.

Testamentas

Testamentas - tai teisinis dokumentas, kuriame žmogus (testatorius) nurodo, kam ir kokį savo turtą nori palikti po mirties. Testamente išreiškiama tik testatoriaus valia. Jis gali laisvai nuspręsti, kas paveldės jo turtą - pinigus, nekilnojamąjį turtą, vertingus daiktus ar kitą nuosavybę. Svarbu žinoti, kad prieš paskirstant turtą įpėdiniams, iš jo vertės pirmiausia padengiamos visos mirusiojo skolos.

Testamento formos

• Oficialusis testamentas: Sudaromas raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinamas notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje užsienio valstybėje. Jame nurodoma sudarymo vieta ir laikas, sudarytojas, išvardijamas paliekamas turtas ir įpėdiniai. Surašytas testamentas perskaitomas, pasirašomas testatoriaus ir užregistruojamas notariniame registre.
• Asmeninis testamentas: Tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba.
• Bendrasis sutuoktinių testamentas: Tai dokumentas, kuriuo abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria įpėdiniu. Tokį testamentą gali sudaryti tik susituokę asmenys, ir jis turi būti patvirtintas notaro.

Testatorius bet kada gali pakeisti, papildyti ar panaikinti savo testamentą bei sudaryti naują. Dėl oficialaus testamento sudarymo kreipkitės į notarą.

Paveldėjimo mokesčiai

Norint paveldėtą turtą parduoti, privalu sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris lygus 15 ar net 20 procentų nuo skirtumo tarp parduodamo turto vertės jį paveldėjus ir parduodant.

Pavyzdžiui: jei paveldėtas namas paveldėjimo metu buvo įvertintas šimtu tūkstančių eurų, o parduodant - trigubai daugiau, GPM reikės mokėti nuo 200 tūkst.

Praktiniai patarimai

• Jei planuojate paveldėti turtą, svarbu savalaikiai kreiptis į notarą.
• Jei praleidote terminą palikimui priimti, kreipkitės į teismą dėl termino atnaujinimo.
• Prieš priimant palikimą, pasidomėkite palikėjo turtu ir prievolėmis.
• Jei palikėjas turėjo skolų, palikimą rekomenduojama priimti pagal turto apyrašą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas gali paveldėti turtą pagal testamentą?

Paprastai galite testamentu turtą palikti bet kam, tačiau jei palikėjas mirties metu turi nepilnamečių ar neįgalių vaikų, sutuoktinį ar tėvų, kuriems reikalingas išlaikymas, jie vis tiek gaus bent pusę to turto, kurį gautų paveldėdami pagal įstatymą.

Jei su sutuoktiniu turime bendrą būstą, įsigytą su paskola, ir jis nėra mano vaiko tėvas, kas atsitiktų, jei man mirus vaikas paveldėtų mano turto dalį? Ar jam tektų ir paskolos dalis?

Paveldėjimas reiškia, kad kartu su turtu paveldimos ir mirusiojo prievolės (skolos). Jei nebūtų testamento, vaikas paveldėtų jūsų turto dalį pagal įstatymą. Tai reikštų, kad jis perimtų ir atsakomybę už jūsų turto daliai tenkančią paskolos dalį.

Kaip sužinoti, ar yra paveldėtojų?

Paveldėjimo faktas nustatomas notaro, kuris registruoja palikimo priėmimą. Jei niekas nesikreipia dėl palikimo, laikoma, kad palikimas nepriimtas, ir skolos lieka nepadengtos.

Kokius dokumentus reikia pateikti VMI po brolio mirties? Ar man teks mokėti jo mokesčių skolas?

Pagal Mokesčių administravimo įstatymą, mirusio asmens mokestines skolas privalo padengti tik tie paveldėtojai, kurie priima palikimą Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Kokiais būdais priimti palikimą per teismą?

Įstatyme yra aiškiai išskirti du atvejai kaip įpėdinis gali priimti palikimą per teismą. Vienas būdas - “termino palikimui priimti atnaujinimu”. Šiuo atveju teismas įtvirtina termino praleidimo priežastis atnaujinti jums praleistą terminą palikimui priimti, kai teismas pripažįsta, kad terminą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Antras būdas - “palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti palikėjo turtą”. Šiuo atveju teismas gali pripažinti jūsų teisę į palikėjo nuosavybę, jeigu po palikėjo mirties rūpinotės palikėjo turtu ir šį turta naudojate (jame gyvenate ir pan.).

Kas nutinka turtui, kai jo nepriėmė įpėdiniai?

Jeigu šeimos nariai ar kiti įpėdiniai nepriima palikimo ir nesikreipia į teismą dėl teisės į paveldėjimą atkūrimo, jis pereina valstybės žinion (tampa išmariniu turtu) ir yra perduodamas valstybės nuosavybėn.

Įpėdinių eilės pagal įstatymą

Įpėdinių eilės pagal įstatymą

tags: #turto #paveldejimas #pagal #istatyma