Kviečiame leistis į nepamirštamą kelionę po vaizdingą kairiojo Neries krantą, kur jūsų laukia ne tik nuostabi gamta, bet ir turtinga istorija. Ši žiedinė turistinė trasa, besidriekianti 25 km, idealiai tinka tiek dviračių entuziastams, tiek mėgstantiems pasivaikščioti pėsčiomis. Pasiruoškite įspūdžiams, nes jūsų laukia miško takeliai, žvyrkeliai ir kvapą gniaužiantys Neries slėniai.
Neries upė ties Kernave
Maršruto ypatybės ir patarimai keliautojams
Ši trasa - tai džiugus nuotykis keliaujant dviračiais (užtruksite apie 5 val.), automobiliu (apie 3-4 val. su sustojimais) ar pėsčiomis (viena ar dvi dienos). Kaip sakė vienas šios trasos lankytojas: "oras ten toks grynas, kad teršti jį automobiliu - tiesiog nuodėmė". Tad ir mes siūlome šią miškų ir upės apsuptą trasą įveikti ne automobiliu, o dviračiu. Kadangi maršrutas yra žiedinis, jį galite pradėti bet kurioje jo vietoje. Žiedinio maršruto privalumas ne tik tai, kad galima jį pradėti bet kurioje vietoje, bet ir pasirinkti važiavimo kryptį. Reiktų pastebėti, kad maršrutą įveikiant skirtingomis kryptimis, kartais atrodo, kad važiuoji ar eini visiškai kitu maršrutu.
Patogiausia į šią trasą atvykti ir dviratį atsigabenti traukiniu (išlipti Lazdėnų gel. stot., vyksta traukiniai iš Vilniaus ir Kauno). Dviračio gabenimo į Lazdėnus kaina - 1,49 €! Visame 25 km ilgio maršrute įrengtos medinės krypties nuorodos, tad būkite ramūs - rasite teisingą kelią. Prie lankytinų objektų pamatysite informacinius stendus. Jie bus puikūs kelionės gidai, kuriuos perskaitę sužinosite daug naujo ir įdomaus apie šias apylinkes.
Šiek tiek gaila, bet nors ir neilga atkarpa (600 m.), bet dalis maršruto driekiasi pagrindiniu ir gana intensyviu Vievis-Maišiagala-Nemenčinė keliu (Nr. 108). Čia būkite itin atidūs - juo vyksta intensyvus transporto eismas. Būkite ypatingai atsargūs šioje atkarpoje, saugokite save ir savo kelionės draugus. O Karageliškių kaime privažiavę metalinius vartus, neišsigąskite: drąsiai juos atverkite, o pravažiavę - užverkite.
Lankytini objektai kairiojo Neries kranto turistinėje trasoje
Ši trasa garsėja įspūdingais gamtos ir kultūros paveldo objektais. Štai keletas iš jų:
Verkšionių Užkeiktos Vestuvės
Arčiau dešiniojo Neries kranto, iš vandens kyšančių akmenų grupę vietos žmonės vadina Verkšionių UŽKEIKTOMIS VESTUVĖMIS. Dažniausiai matyti 5 akmenys. Tai smulkiagrūdžiai ar vidutinio stambumo rusvo granito akmenys. Akmenų čia esama ir daugiau.
Pasakojama, kad vienoje Neries pusėje gyveno mergaitė, kurią pamilo kitam krante gyvenęs jaunikaitis. Jie nutarė susituokti. Tačiau jaunosios motinai nepatiko būsimas žentas ir ji jaunuosius prakeikė tardama: „Kad tu akmenim pavirstum“. Kai vestuvininkų pulkas valtimis kėlėsi per upę, visi žmonės pavirto akmenimis. Apylinkėse pasakojami padavimai, kad praėjus amžiams, pasaulio pabaigoje akmenimis paversti žmonės vėl atgis. Bėga metai, o prakeiktų žmonių sielos negali nei grįžti į žemę, nei nueiti amžinan poilsin anapus.
Padūkštų pilkapynas
Kitas lankytinas objektas maršrute - Padūkštų pilkapynas. Šis nedidelis (apie 30 pilkapių) pilkapynas rastas 2003 m. Jis yra kairiajame Neries krante, priešais dešiniajame krante plytintį Karmazinų slėnį. Vienas miško kvartalinės linijos pažeistas pilkapis 2004 m. tirtas archeologų. Jo palaidojimai datuoti VI a. Pilkapyje rasti 3 degintiniai kapai - dviejų vyrų ir moters. Vyrų kapuose rasta ietigalių, peilių, kovos kirvių, diržų sagčių, moters kape - sagtis ir smulkių sudegusių žalvarinių papuošalų fragmentų. Pilkapio sampilas buvo apjuostas akmenų vainiku, tarsi atitverdavusiu mirusiuosius nuo gyvųjų pasaulio.
Purvės rėva, Žurdakas ir Balnas
Ši rėva pirmą kartą paminėta 1857 m. Nerimi keliavusio grafo K. Tiškevičiaus knygoje "Neris ir jos krantai”. Pačiame upės viduryje matosi ypač smarkiai banguojantis vanduo. Šias bangas sukelia po vandeniu slypintis didžiulis akmuo, vadinamas Žurdaku. Pasakojama, kad iki valant upę nuo akmenų, trukdančių sielių plukdymui ir laivybai, sausringais metais iš vandens išnirdavo jo kupra. Kitu laiku virš jo putodavo didelė banga. Upės vagos tvarkytojai bandė jį pastumti, bet akmuo nepasidavė.
Dar toleliau, kitas Neries akmuo - Balnas.
Ausiutiškių konglomeratas ir regykla
Ausiutiškių konglomeratas - gamtos sukurta moderniojo meno skulptūra. Nors jis panašus į akmenį, tačiau nėra toks kietas. Geologų teigimu, konglomeratas - tai nuosėdinė uoliena, kurią sudaro susicementavęs įvairiagrūdis smėlis, žvirgždas, gargždas, rieduliai. Ausiutiškių konglomeratas - valstybės saugomas gamtos paveldo objektas. Šios skulptūros aukštis - virš 2 metrų, apimtis - net 12 metrų.
Pamatyti Neries slėnyje tūkstančius metų gulintį konglomeratą tikrai verta, nes tai yra vienas iš 6 Lietuvoje valstybės saugomų konglomeratų ir turbūt pats netikėčiausias Neries regioninio parko negyvosios gamtos objektas. Netoli konglomerato įrengta ir Ausiutiškių regykla.
Ypatingai akį džiuginanti Neries slėnio panorama atsiveria ties Ausiutiškėmis. Iš įrengto apžvalgos bokšto galima pamatyti Neries metamos Velniakampio kilpos - didžiausios per 510 km upės ilgį - pradžią, pasižvalgyti po pušynais vilnijančias apylinkes.
Pinyklos mitologinis šaltinis
Jau pačioje kelionės pabaigoje, prieš sugrįštant į jau kartą įveiktą maršruto atkarpą galėsite atsigaivinti skaidriu Pinyklos mitologinio šaltinio vandeniu. Miško dauboje trykštantį Pinyklos šaltinį aplinkinių kaimų gyventojai žino nuo seno. Jo vandeniu būdavo gydomos skaudančios akys, merginos prausdavo veidus, kad ilgiau išliktų jaunystės grožis. Kaimo žiniuoniai Pinykloje semdavo vandenį, kurį naudodavo užkalbėjimui. Pinyklos šaltinio vanduo ir dabar vilioja atsigaivinti. Vanduo yra labai skaidrus ir švarus.
Panerių dvaras: istorijos pėdsakai
Netrukus kelias pasisuka Panerių link. Spėjama, kad Panerių dvarą XVIII amžiuje įkūrė karališkojo dvaro tvarkytojas Simonas Liudvikas Gutakovskis (1738-1811 m.). Žlugus unijinei Lenkijos ir Lietuvos valstybei bei Lietuvai patekus carinės Rusijos įtakon (1795 m.), Panerių dvarą nupirko Lenkijos ir Lietuvos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio sekretorius S. Puzina. Jo dukrai Aleksandrai ištekėjus už J. Riomerio, šios giminės palikuonys valdė dvarą apie 100 metų. Žlugus Žečpospolitai, kai Lietuva pateko carinės Rusijos įtakon, 1795 m. dvarą nupirko Lenkijos ir Lietuvos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio sekretorius S. Puzina. Jo dukra ištekėjo už J. Riomerio, jų palikuonys valdė dvarą 100 metų.
Savininkai daug kartų keitėsi, dvare gyvenimas apmirdavo ir vėl atgydavo. 1922 m. po žemės reformos žemės išparceliuotos, dvarą pirko S. Kairiūkštis. Vėliau prie sovietų jis su žmona buvo išvežti. Panerių k. Panerių dvaro ištakos galbūt siekia XVI a. Nors vietos vardas senas - de Ponary.
Iš 2007 m. Dar stovi mūrinis stulpelis, prie kurio buvo kaustomi arkliai. Dar auga labai seni ąžuolai, vienas jų labai drevėtas. Kai apkapojo šakas, jis prarado buvusį grožį. Sakoma, po juo yra užkastas lobis. Vienu tarpu dvaras priklausė Rašytojų sąjungai, čia mėgdavo atvažiuoti rašytojai.
Dar tebestovi senovinė ledainė. Po plytiniu keturkampiu pastatu yra labai gilus rūsys. Žiemą, kai Neris užšąla, prikerta ledo luitų, juos veža ir krauna ant žemės, ant smėlio be grindų. Tenai laikė įvairius maisto produktus - mėsą, pieną ir kt. Ledai per vasarą pamažu tirpdavo, sunkėsi į smėlį, bet ledo luitai išsilaikydavo iki kitos žiemos.
Mūrinės, galbūt mauzoliejinės Panerių koplyčios ant aukšto Neries kranto ir iš slėnio jos link vedančių laiptų istorija nežinoma. Sprendžiant iš pasakojimų, jos čia būta seniai, galbūt net tada, kai apie XVI a. ant Neries kranto kūrėsi dvaro sodyba. Buvusios koplyčios vietoje žiojėja apie 4 m. skersmens duobė, kur vietos gyventojai nuo seno ieško turtų, tačiau randa vien raudonų plytų duženas, kaulus ir regi nematytus vaiduoklius.
Praktinė informacija keliautojams
Yra dvi vietos, nuo kur geriausia pradėti keliauti šia pažintine trasa. Viena jų yra prie kelio Vievis-Kernavė, kur netoli tilto per Nerį įrengta poilsiavietė, žemėlapiuose vis dar vadinama „Panerių miško regykla”. Ten stovėjusio apžvalgos bokštelio nebėra, bet prie poilsiavietės pastatytas informacinis stendas su trasos schema. Šią vietą nesunku rasti, yra ir kur palikti automobilį, todėl pradėti pusdienio ar visos dienos žygį nuo čia visai patogu. Kita vieta - Bražuolės poilsiavietė. Kelyje Vilnius-Kaunas ties Lazdėnais yra išvažiavimas iš magistralės, kur pasukus pasitikusios kairiojo Neries kranto turizmo trasos rodyklės nuveda iki pat Bražuolės poilsiavietės.
Jau anksčiau pastebėjau, jog kairiojo Neries kranto turizmo trasa paženklinta taip, kad galima eiti bet kuria kryptimi. Ties išsišakojančiais keliais, posūkiais ar bent kiek klaidesnėse vietose įrengti stulpeliai su trasos ženklinimu, o link netoliese esančių lankytinų objektų kreipia nuorodos.
Beje, keliaudami šia trasa, nepasididžiuokite, užsukite pas Karageliškių kaime gyvenančią Janiną ir jos karvę Popinką! Įsigiję šviežios grietinės, sviesto ar sūrio, padėsite išsaugoti paskutinę šių apylinkių karvutę.
Neries regioninio parko pažintiniai takai
Lankytojams regioninis parkas siūlo 8 pažintinių takų maršrutus pėsčiomis, iš kurių du galima įveikti ir dviračiu, o vieną pėsčiomis, dviračiu arba automobiliu.
| Pažintinis takas | Ilgis | Trukmė | Ypatybės |
|---|---|---|---|
| Dūkštos pažintinis takas | 5 km | Apie 3 val. | Vingiuoja per kanjoną, piliakalniai, alkakalnis, šventas ąžuolas. |
| Grabijolų pažintinis takas | 1 km | Apie 1 val. | Nuo etnografinio kaimo iki storiausio ąžuolo. |
| Stirnių pažintinis takas | 2,3 km | Apie 1 val. | Upių santaka, Stirnių piliakalnis. |
| Mitologinis takas | 12 km | Apie 4 val. | Dievų, deivių ir mitologinių būtybių skulptūros. |
| Rykantų pažintinis takas | 7 km | Apie 3 val. | Iššūkius mėgstantiems keliautojams, be nužymėto tako. |
| Šilėnų pažintinis takas | 6 km | Apie 3 val. (pėsčiomis), 1 val. (dviračiu) | Miškingos kalvos, Neries panoramos, didžiausia pelkė. |
| Kairiojo Neries kranto turizmo trasa | 25 km | 1-2 dienos (pėsčiomis), apie 5 val. (dviračiu), 3-4 val. (automobiliu) | Žiedinė trasa, lankytini objektai, poilsiavietės, apžvalgos bokšteliai. |
| Neries upe | 60 km | Apie 48 val. | Baidarėmis ar kitu vandens transportu nuo Vilniaus iki Kernavės. |
Neries regioninio parko žemėlapis
Pasiruoškite nepamirštamiems įspūdžiams ir atraskite kairiojo Neries kranto grožį!