Turto patikėjimo sutartis: kas tai?

Šiam darbui buvo pasirinkta turto patikėjimo sutartis, nes sutarties specifika daro “ją” labai įdomią nagrinėjant šiame darbe. Turto patikėjimo sutartis - tai civilinė sutartis, kurios pagrindu viena šalis (patikėtojas) perduoda kitai šaliai (patikėtiniui) savo turtą patikėjimo teise tam tikram laikui, o kita šalis įsipareigoja tą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėtojo ar jo nurodyto asmens (naudos gavėjo) interesais. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.953 str. numato turto patikėjimo sutarties sąvoką.

Turto patikėjimo teisė - tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.106 str. numato patikėjimo teisės sąvoką ir tikslą.

Norisi pabrėžti, kad sename Civiliniame kodekse visiškai nebuvo reglamentuojami turto patikėjimo klausimai. Tačiau keletas išskirtinių turto patikėjimo sutarties bruožų tikrai reikalavo savo atskiro teisinio reglamentavimo. Valstybės įmonės ir įstaigos valdė turtą patikėjimo pagrindais, o tai sudarė labai nemažą dalį turto, dalyvavusio civilinėje apyvartoje. Įstatymas aiškiai nenumatė, kaip turėjo būti valdomas ir disponuojamas minėtas turtas. Įmonės veikiančios privataus kapitalo pagrindu, fiziniai asmenis negalėjo dalyvauti turto patikėjimo teisiniuose santykiuose.

Įstatymų leidėjui, priėmus naują 2000 metų liepos mėnesio Civilinį kodeksą, L skyriuje pateikta turto patikėjimo sutarties samprata, reglamentuotos šalių teisės ir pareigos. Įstatymų leidėjas, mano nuomone, priėmė keletą nuostatų labai originaliai reglamentuojančias šalių turtinius santykius. Norisi taip pat pabrėžti, kad sutarties specifiniai elementai yra labai vertingi pritaikant juos konkrečioje praktikoje. Todėl aš pasirinkau būtent šią sutartį.

Analizuojant konkrečią turto patikėjimo sutartį kartu komentuojant įstatymo nuostatas, norėjau atskleisti sutarties specifiką, naujas įstatymų leidėjo įtrauktas nuostatas, galimybę šias nuostatas pritaikyti praktiniame darbe.

Pagrindiniai turto patikėjimo sutarties bruožai

Pagrindinių turto patikėjimo sutarties bruožų galima būtų laikyti tai, kad savininkas perduoda savo turtą kitam asmeniui. Pastarasis minėtą turtą priima ir juo disponuoja, valdo, naudoja. Kaip mes matome iš įstatymo nuostatų sutarties šalis - patikėtinis čia yra kaip atstovas. Jis būtinai turi veikti kitos šalies , t.y. patikėtojo interesais.

Pabrėžtina, kad įstatymas nenumato išsamaus aplinkybių arba sąlygų rato kada tokia sutartis gali būti sudaroma, turtas perduodamas patikėjimo pagrindais. Kaip galima būtų vertinti, turto patikėjimo praktiką, tai plačiai naudojama tarpusavyje pavaldžių valstybės institucijų, valstybės įmonių.

Mūsų nagrinėjamu atveju, turto patikėjimo sutartis buvo sudaryta tarp nepavaldžių privačių įmonių. Tokios sutarties sudarymo priežastimi gali būti kita, pavyzdžiui, alaus platinimo sutartis. Kartu panaudos pagrindais yra perduodama alaus pilstymo įranga. Logiška manyti, kad patikėtojas, kartu ir alaus tiekėjas, ėmėsi kompleksinių veiksmų, platinant savo alų. Tai yra Jisai yra suinteresuotas patikėti savo turtą partneriui, kad Tas savo ruožtu, t.y. turtas, parduodant alų dalyvautų patikėtojo uždirbamų pajamų procese. Šiuo atveju šalys patys pasirinko bendradarbiavimo modelį perduodant turtą patikėjimo pagrindais.

Kaip atskirą turto patikėjimo teisės elementą įstatymo leidėjas išskyrė patikėtiniui teisę sudarinėti sandorius dėl Jam patikėto turto. Valdant patikėtą turtą, patikėtinis privalo jį naudoti tik iš patikėtojo nupirktų produktų saugojimui ir pardavimui, t.y. - patikėtas turtas privalo dalyvauti patikėtojo uždirbamų pajamų procese (sutarties 1.2. Tai reikštų, kad patikėtiniui yra draudžiama sudarinėti sutartis su patikėtu turtu. Konkretus turto patikėjimo tikslas yra turto panaudojimas platinant patikėtą alų. Kitų veiksmų atlikti kaip ir nenumatyta. Čia galima pastebėti sutarties trūkumą - nepakankamai aprašytas draudimas daryti ką nors su patikėtu turtu daugiau negu nurodyta sutartyje. Šalys gali skirtingai vertinti šią pakankamai svarbią nuostatą. Ar gali patikėtojas, pavyzdžiui, parduoti perduotą turtą patikėtojo interesais ar ne. Šiuo atveju turto patikėtojas tinkamai nerealizavo įstatymo numatytą teisę apriboti patikėtinio veiksmus disponuojant turtu.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, turtas, perduotas patikėtiniui, patikėjimo sutarties pagrindu įgyja tam tikrą statusą apsaugantį jį nuo pardavimo iš varžytynių. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.961 str. 2 d. numato, kad išieškoti pagal patikėtojo kreditorių ieškinius iš turto, perduoto patikėjimo teise, draudžiama, išskyrus atvejus, kai patikėtojui iškeliama bankroto byla ar jis tampa nemokus.

Išanalizavus civilinius įstatymus, reglamentuojančius šalių turtinius santykius, galima teigti, kad tai yra vienintelis atvejis, kai skolininko turtas apsaugomas nuo kreditorių pretenzijų tokiu specifiniu būdu. Būtina pabrėžti, kad patikėtojas (skolininkas) negali visiškai išvengti skolos išieškojimo procedūros. Net ir paskiausiai turtas vis tiek parduodamas.

Labai įdomu pastebėti, kad įstatymų leidėjas kalba tik apie įmonės banktrotą arba nemokumą. Kaip turėtų būti elgiamasi su fizinio asmens turto patikėjimo pagrindu perduotu turtu, jeigu jisai turi skolų ir neturi kito turto išskyrus patikėto. Atrodo, kad išieškojimas į tokį turtą kaip ir negalėtų būti nukreipiamas. Nes fiziniam asmeniui iškelti bankroto bylą neįmanoma. Manau, kad ne visai sąžininga turto patikėjimo sutarties šalis - fizinis asmuo galėtų tokiu būdu vengti skolų grąžinimo, “patikint” savo turtą kitam asmeniui.

Nagrinėjant turto patikėjimo sutartį negalima nepastebėti jo panašumo su kitu civilinės teisės institutu - atstovavimo. Manau, verta panagrinėti ir palyginti abi minėtas kategorijas ir turto patikėjimą panašiais. Ir vienu ir kitu atveju, suinteresuotas asmuo - patikėtojas ar atstovaujamasis paveda kitam asmeniui savo interesais atlikti tam tikrus jam naudingus veiksmus. Toks savo dalies funkcijų perdavimas gali būti įformintas sutartimi. Tokiu būdu laikytina, kad turto patikėjimas yra savotiška atstovavimo forma. Tiktai, kadangi turto disponavimas ir valdymas, gali reikalauti specifinio reglamentavimo, įstatymas atskiria šiuos du institutus. Kartu galima sakyti, kad įgaliojimo arba atstovavimo sutarties pagrindu galima sėkmingai valdyti, disponuoti ir naudoti perduotą turtą.

Galime padaryti išvadą, kad tam tikrais atvejais galima pasirinkti atstovą, suteikti jam įgaliojimą atlikti veiksmus su atstovaujamojo turtu. Turto patikėjimo sutartis gali būti nesudaroma.

Turto patikėjimo sutarties šalys

Įstatymas numato, kad turto patikėjimo šalys yra patikėtojas ir patikėtinis. Patikėtojas - asmuo, perduodantis savo turtą ir nustatantis turto disponavimo sąlygas. Būtina pastebėti, kad įstatymas numato sąlygą - gali būti perduotas tiktai nuosavas ar kitų teisėtu pagrindu valdomas turtas. Mūsų nagrinėjamos sutarties atveju, perduodama alaus pilstymo įranga.

Kaip sutarties trūkumą galėčiau įvardinti tai, kad sutartyje nėra visiškai aptariamas perduodamos įrangos nuosavybės klausimas. Turto patikėtojas nenurodo pagrindo ar dokumento pagal kurį perduodamas turtas. Nėra jokių nurodymų ar turtas priklauso jam pačiam, ar turtas nėra apsunkintas (pvz. areštuotas). Manu, kad tai galėtų turėti labai didelę praktinę reikšmę. Patikėtiniui įtraukus perduoto turto į savo prekybos procesą, būtų labai sudėtinga jį grąžinti jei paaiškėtų, kad patikėtojas nėra tikras turto savininkas ar turtas buvo areštuotas.

Labai dažnai tenka susidurti praktikoje, kai turtas įsigyjamas išsimokėtinai (lizingo pagrindu). Lizingo sutartyje gali būti nurodyta, kad pilnai neatsiskaičius už lizinguojamą turtą negalima jo perduoti kitam asmeniui. Tinkamai nepatikrinus ar patikėtojas yra sąžiningas ir tikras turto savininkas, turto patikėjimo sutartis neturėtų būti sudaroma.

Sudarant turto patikėjimo sutartį nemažą dėmesį būtina skirti patikėtinio teisiniams statusui, o būtent jo veiksnumui. Kaip seka iš įstatymo, patikėtinis yra asmuo, kuriam perduodamas turtas ir kuris įsipareigoja imtis tam tikrų veiksmų. Įstatymas numato, kad įmonė, norint užsiimti tam tikra veikla, privalo tai nurodyti savo įstatuose, gauti tam reikiamus leidimus ar licencijas. Nagrinėjamoje sutartyje perduodamas specifinis turtas - alaus pilstymo įranga. Logiška manyti, kad tokia įranga ir bus naudojama pagal savo tiesioginę paskirtį - alaus pilstymui. Tam tikslui būtina turėti Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą licenciją, įmonės įstatuose būtina nurodyti, kad įmonė turi teisę užsiimti prekyba alumi. Tačiau šalys sutartyje to visiškai neaptaria. Tai laikau sutarties trūkumu. Preziumuojame, kad sutarties sudarymo dienai šalys turėjo reikalingas licencijas. Kokios būtų pasekmės praradus licenciją - sutartyje neaptarta.

Nagrinėjant konkrečią pasirinktą turto patikėjimo sutartį, būtina apsvarstyti ir atstovavimo šalims klausimą. Minėta sutartis yra sudaryta tarp dviejų įmonių. Tam kad būtų įgyvendintos įmonės teisės ir pareigos, įmonė privalo veikti per savo atstovus. Sutartį pasirašė direktoriai, tai yra įmonės administracijos vadovai, veikiantys įmonės įstatų pagrindu. Kadangi mes nenagrinėjame įstatų (tai nėra šio darbo tikslas) negalime nurodyti kaip įstatuose aprašytas direktoriaus statusas, jo kompetencijos ribos. Šio atveju galima kreiptis į Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 38 str.3 dalį. Mūsų nagrinėjamoje sutartyje yra tiktai nurodytos direktorių vardai ir pavardės. Manau, kad sudarant sutartį, pageidautina patikrinti direktoriaus paskyrimo į pareigas faktą - paskyrimo protokolą ar pan. Sudarant bet kokią komercinę sutartį, be abejo, gali būti veikiama ir ne per administracijos vadovą. Kaip mes trumpai paminėjome darbo pradžioje, asmeniui išduodamas įgaliojimas, kur turi būti nurodyta, kad “Jonas Jonaitis” turi teisę įmonės vardu sudaryti turto patikėjimo sutartį, bei atlikti su tuo susijusius veiksmus.

Turto patikėjimo sutarties dalykas

Turto patikėjimo sutarties dalyką, manau galima būtų apibūdinti, kaip svarbiausių elementų visumą, būdingą šiai sutarčiai. Šiuo atveju tai būtų patikėtinio veiksmai valdant ir naudojant, disponuojant patikėtojo turtą, pastarojo interesais. Manu, kad sudarant turto patikėjimo sutartį, šalims reikia išspręsti du minėtus klausimus. Atlikus tai, galimas priimtų sprendimų įforminimas sutartimi, perduodant turtą.

Analizuojant turto patikėjimo sutartį palyginsime ją su kitomis sutartimis - panaudos, nuomos, pavedimo. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.629 str. apibrėžia neatlygintino naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį, kuria viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Pagrindinis panašumas su turto patikėjimo sutartimi yra tas, kad šiuo atveju yra perduodamas turtas. Tačiau panaudos gavėjas yra apribotas laisvai disponuoti perduodamu turtu. Kaip matome, pagrindiniu naudos gavėju būna gaunanti turtą šalis. Jeigu šalis turi tikslą patenkinti turtinius turto gaunančios šalies interesus, turi būti pasirenkama turto panaudos sutartis.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.477 str. apibrėžia nuomos sutartį. Šia sutartimi yra siekiama patenkinti turto savininko finansinius interesus, turtas perduodamas kitam asmeniui už užmokestį naudotis ir valdyti. Tenkinami ir nuomininko ir nuomotojo interesai. Esminiu skirtumu nuo turto patikėjimo galime laikyti tai, kad nuomininkas negali disponuoti turtu taip kaip patikėtinis.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.756 str. apibrėžia pavedimo sutartį.

Šalių teisės ir pareigos

Įstatymas numato bendrus reikalavimus sutarties šalims - elgtis sąžiningai, laikytis savo įsipareigojimų, kooperuotis ir bendradarbiauti su sutarties partneriais. Turto patikėjimo sutarties šalims įstatymas numato papildomas teises ir pareigas. Jų santykis tarp sutarties šalių yra labai nevienodas. Pagal sutarties esmę, matome, kad patikėtojas turi pareigą perduoti turto patikėtiniui ir teisę reikalauti, kad pastarasis laikytųsi savo įsipareigojimų, numatytų sutartyje. Mūsų nagrinėjamos sutarties atveju šalys susitaria, kad jų neaptartas teises ir pareigas reglamentuos civilinis kodeksas ir kiti įstatymai. Tokia formuluotė neprieštarauja įstatymų reikalavimams.

Šalys, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.959 str. Tam, kad pilnai įvertinti šalių teisių ir pareigų struktūrą, būtina atsižvelgti į sutarties tekstą bei įstatymo nuostatas. Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti nelabai patogu praktiniame darbe (skaityti sutarties tekstą, ieškoti įstatymo straipsnius). Tačiau toks sutarties sudarymo būdas yra teisėtas ir gali būti praktikuojamas.

Kalbant apie turto patikėjimo sutarties šalių atsakomybę, būtina pažymėti, kad pagrindinė atsakančio pagal sutartį šalis yra patikėtinis. Patikėtinis nepriklausomai nuo kaltės visada privalo atlyginti nuostolius. Išimtį sudaro nenugalimos jėgos atvejis arba patikėto ar naudos gavėjo veiksmai. Į tai būtina atkreipti dėmesį praktiniame darbe. Pavyzdžiui, mūsų nagrinėjamos sutarties atveju, sugedus alaus pilstymo įrangai, ją pavogus patikėtinis be jokios kaltės turės atlyginti jo vertę. Tam, kad išvengti nuostolių, manau, patikėtiniui, tikslinga patikėtą turtą apdrausti. Tai galėtų būti tiktai pasiūlymu, kadangi įstatymas tai nenumato.

Turto patikėjimo sutarties terminas

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.959 str. numato sutarties galiojimo terminą, kaip vieną iš būtinųjų sutarties sąlygų. Pažeidus šį reikalavimą, nesilaikant imperatyvios įstatymo normos, sutartis taptų negaliojančia (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.80 str.). Sudarant turto patikėjimo sutartį, labai svarbu numatyti terminą, kaip tai būtų padaroma - sprendžia pačios šalys. Įstatymas šiuo atveju numato tiktai bendrą sąlygą. Sutarties terminas negali būti ilgesnis negu dvidešimt metų.

Mūsų nagrinėjamos sutarties atveju šalys nustatė jos galiojimo terminą iki 2004 metų gruodžio mėnesio pirmos dienos. Svarbu pastebėti, kad ir įstatymo leidėjas pateikia savo šio klausimo reglamentavimą. Jeigu pasibaigus sutarties terminui, šalis toliau palaiko turto patikėjimo teisinius santykius (toliau disponuoja turtu ir vykdo sutarties sąlygas) sutartis automatiškai prasitęsia tokiam pat laikui - Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.959 str.3 dalis. Sutarties pasibaigimą įstatymo leidėjas sieja ne tiktai s...

Esminės turto patikėjimo sutarties sąlygos

• Turtas, perduodamas patikėjimo teise;
• Patikėtojas, patikėtinis, o jeigu sutartis sudaryta trečiojo asmens (naudos gavėjo) naudai, - naudos gavėjas;
• Patikėtinio atlyginimas ir jo mokėjimo tvarka, jeigu atlyginimą nustato sutartis;
• Sutarties galiojimo terminas.

Turto patikėjimo sutartis negali būti sudaroma ilgesniam kaip dvidešimties metų terminui. Įstatymas gali nustatyti ir ilgesnius maksimalius sutarties galiojimo terminus.

Jeigu, pasibaigus sutarties galiojimo terminui, nė viena šalis nepareiškia apie jos nutraukimą, sutartis pripažįstama pratęsta tomis pat sąlygomis naujam tokiam pat terminui.

Turto patikėjimo sutarties pabaiga

Turto patikėjimo sutartis baigiasi šiais atvejais:

1. kai miršta ar likviduojamas naudos gavėjas, jeigu sutartis nenustato ko kita;
2. kai naudos gavėjas atsisako pagal sutartį gaunamos naudos, jeigu sutartis nenustato ko kita;
3. kai patikėtinis miršta, pripažįstamas neveiksniu, ribotai veiksniu ar nežinia kur esančiu ar jis likviduojamas;
4. kai patikėtojui iškeliama bankroto byla;
5. kai patikėtojas ar patikėtinis atsisako sutarties dėl to, kad patikėtinis nebegali pats vykdyti sutarties;
6. kai patikėtojas atsisako sutarties kitais pagrindais ir išmoka patikėtiniui sutartyje nustatytą atlyginimą bei atlygina būtinas išlaidas, padarytas dėl sutarties nutraukimo.

Šalis, norinti atsisakyti sutarties, privalo apie tai raštu pranešti kitai šaliai prieš šešis mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino.

Patikėtinio teisės ir pareigos

• Patikėtinis, laikydamasis įstatymo ir sutarties, įgyvendina savininko teises į jam perduotą patikėjimo teise turtą.
• Visos teisės, kurias patikėtinis įgyja įgyvendindamas savininko teises, įskaitomos į jam perduoto turto sudėtį.
• Prievolės, kylančios patikėtinio veiklos metu, vykdomos iš jam perduoto turto.
• Patikėtinis turi teisę ginti patikėjimo teisę tokiais pat būdais, kokiais yra ginama valdymo ir nuosavybės teisės.
• Patikėtinis privalo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais pateikti patikėtojui ir naudos gavėjui savo veiklos ataskaitą. Jeigu ataskaitos terminas nenustatytas, ataskaita turi būti pateikta vieną kartą per metus.
• Savininkas turi teisę bet kada kontroliuoti patikėtinio veiklą.

Patikėtinio atsakomybė

• Patikėtinis, kuris tinkamai nesirūpino jam perduotu turtu ir patikėtojo bei naudos gavėjo interesais, turi atlyginti naudos gavėjui arba patikėtojui nuostolius, padarytus dėl turto praradimo ar sugedimo, ir negautas pajamas.
• Patikėtinis atleidžiamas nuo nuostolių atlyginimo, jeigu įrodo, kad jie atsirado dėl nenugalimos jėgos arba patikėtojo ar naudos gavėjo veiksmų.
• Jeigu patikėtinis sudaro sandorį viršydamas jam suteiktus įgaliojimus arba pažeisdamas sutartyje nustatytus apribojimus, tai pagal tokį sandorį jis atsako pats. Jeigu tretieji asmenys nežinojo ir negalėjo žinoti apie įgaliojimų viršijimą ar apribojimų pažeidimą, atsiranda šio straipsnio 4 dalyje nustatytos teisinės pasekmės. Patikėtojas tokiu atveju turi teisę reikalauti iš patikėtinio atlyginti nuostolius.
• Skolos pagal prievoles, atsiradusios turtą patikėjimo teise valdant, naudojant ar juo disponuojant, apmokamos iš patikėto turto. Jeigu šio turto nepakanka, tai išieškoma iš patikėtinio turto, o kai neužtenka ir šio turto, - iš patikėtojo kito turto.

Valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos valdo, naudoja atitinkamai valstybės ar savivaldybės joms perduotą turtą, juo disponuoja savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybės ar savivaldybių įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis, nepažeisdamos įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų.

Turto perdavimas kitam asmeniui patikėjimo teise nepakeičia turto nuosavybės teisės.

Turto patikėjimo teisės atsiradimo pagrindas gali būti: įstatymas, administracinis aktas, sutartis, testamentas, teismo sprendimas.

Turto patikėjimo sutartis turi būti rašytinė. Nekilnojamojo daikto patikėjimo sutartis turi būti notarinės formos. Prieš trečiuosius asmenis ji gali būti panaudota tik įregistravus ją viešame registre įstatymų nustatyta tvarka.

Patikėjimo teisės objektai

Patikėjimo teisės objektais gali būti nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai ar kitoks turtas.

Valstybės ar savivaldybės turtas, kurį patikėjimo teise valdo, naudoja ar juo disponuoja valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga ar organizacija, negali būti perduotas kitam asmeniui patikėjimo teise, išskyrus atvejus, kai ta įmonė, įstaiga ar organizacija likviduojama ar reorganizuojama, taip pat kitus įstatymo nustatytus atvejus.

Patikėtinis

Patikėtiniu gali būti fizinis ar juridinis asmuo. Įstatymas gali nustatyti asmenis, kurie negali būti patikėtiniais.

Patikėtiniu negali būti vienintelis naudos gavėjas pagal turto patikėjimo sutartį.

tags: #turto #patikejimo #sutartis