Šiame straipsnyje nagrinėjama ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros ir ugdymo centro veiklos ekonominė analizė bei perspektyvos Mažeikiuose. Analitinėje ir tiriamojoje dalyje atliktas su privataus lopšelio-darželio įkūrimu susijusių problemų ir galimybių identifikavimas Mažeikių mieste. Taip pat nustatytas projekto finansavimo poreikis bei šaltiniai, atlikta pasirinktos alternatyvos finansinė prognozė, analizė bei apibendrinimas. Sudarytas pelningumo, išlaidų lygio ir projekto investicijų efektyvumo bei rizikos įvertinimas.
Magistro darbe nagrinėjamas ikimokyklinės veiklos teorinis aspektas, vidaus ir išorės aplinkos veiksniai, darantys įtaką ikimokyklinėms įstaigoms.
Vaikų darželis Vokietijoje
Ikimokyklinio Ugdymo Įstaigos Samprata
Verslo aplinkos esminis bruožas - nuolatinė kaita. Organizacijos, suformuotos žmonių socialinėje aplinkoje, yra veikiamos tiek žmonių, tiek socialinės aplinkos. Jos gali būti apibūdinamos išryškinant skirtingus jų veiklos aspektus: pavyzdžiui, apibūdinamos kaip efektyviai veikiantis mechanizmas, kuriam būdingas ir svarbus biurokratinis veiklos ir valdymo aspektas, implikuojantis vadovus, aiškios organizacijos struktūros svarbą.
Organizacijos apibrėžties platumas rodo verslo organizaciją esant kompleksinę, įvairialypę, atvirą sistemą. Remiantis atlikta verslo organizacijų vadovų apklausa daroma prielaida, kad organizaciją apibūdinantis metaforų derinys priklauso nuo organizacijos vadovo, iš dalies nuo organizacijos padėties rinkoje ir veiklos pobūdžio.
Organizacijos apibrėžtis nurodo tam tikrą organizacijos veiklos dvilypumą: organizacijos orientaciją į išorę (gebėjimas įvertinti išorės veiksnių galimą poveikį organizacijai, nustatyti ir numatyti galimą organizacijos atsaką į išorės veiksnius) ir į vidų (organizacijos vidaus veiklos peržiūrėjimas ir pritaikymas atsižvelgiant į aplinkos kismą). Tai pabrėžia jos veikimą išorės aplinkoje ir išorės aplinkos veiksnių poveikį jai.
Kitaip sakant, svarbi ne tik organizacijos orientacija į tam tikrus tikslus, veiklą, bet ir į išorės aplinką. Pastaroji yra sudėtinga, nes apima organizacijos klientus, vartotojus, konkurentus, tiekėjus, profesines sąjungas, valstybės institucijas, kitaip skirstoma į kontekstinę (arba tikslinę) auditoriją ir į bendrą terpę. Tai yra svarbu organizacijai įvertinti išorės aplinką ir tinkamai joje veikti.
Išoriniai veiksniai - tai veiksniai už organizacijos ribų, kuriuos dažnai ji negali kontroliuoti ar veikti ir kurie reikalauja keisti produktus, organizacijos politiką ir struktūrą. Todėl labai svarbu kiekvienai verslo organizacijai taikyti informacinės išorės organizacijos aplinkos stebėseną. Verslo organizacijos privalo ne tik pažinti save, įvertinti savo pozicijas, žinoti klientus ir gebėti tenkinti jų poreikius, bet ir analizuoti, vertinti visą konkurencinę aplinką.
Aplinkos poveikio eigos efektą būtų galima įvardyti kaip tai, kas skatina organizaciją keistis, kas yra nulemta darbo, idėjų, kitaip sakant - organizacijos kaitos. Paminėtinas ir organizacijos santykio su aplinka išeigos efektas, kuris geriausiai pasireiškia organizacijos poveikiu vartotojams. Išorės aplinkos stebėsena verslo organizacijai teikia informacijos iš skirtingų aplinkos sektorių ir sudaro sąlygas organizacijai mokytis, tinkamai taikyti informaciją ir žinias savo veikloje.
Pasak A. Šiaudinio, mokslinis supratimas apie verslo ir valstybės tolimesnę raidą priklauso nuo šių veiksnių derinių. Pavyzdžiui, Mooney pateikia tokį organizacijos apibrėžimą: "Organizacija yra žmonių bendrovės forma, sudaroma siekiant bendro tikslo (...), sudaranti rėmą grupės užsibrėžtam tikslui pasiekti (...). Organizacija yra darinys, vykdantis atitinkamas funkcijas (...). Ji koordinuoja visas funkcijas, vykdomas siekiant tikslo" (G.Northcraft, B.Neale, 1990).
Šios organizacijos ir jos veikimo supratimą lengvina organizacijai apibūdinti vartojamos metaforos. Bene dažniausiai svarstomos Morgano knygoje "Organizacijos įvaizdžiai" (G.Morgan, 2005) pateiktos organizacijos metaforos: organizacijos kaip mechanizmo (ar mašinos) (K. Karim,2004) ciklo - įrenginio), organizmo, smegenų, politinės sistemos, psichikos kalėjimo, nuolatinio kismo, valdžios instrumento.
Šiuo metu organizacija atlieka keletą funkcijų, taip išryškindamos savo kaip kompleksinės, įvairialypės sistemos esatį. Kiekviena G. Morgano pateikta organizacijos metafora - mechanizmo, organizmo, politinės sistemos - nurodo skirtingą požiūrį į organizaciją ir jos veiklą, vadybos sistemą. Svarbus šio mechanizmo suvokimas, nurodant jam svarbius biurokratinius veiklos ir valdymo aspektus. Galima daryti prielaidą, kad pasirinktasis organizaciją apibūdinantis metaforų derinys priklauso nuo organizacijos vadovo, iš dalies nuo organizacijos padėties rinkoje ir veiklos pobūdžio. Pastarieji svarstymai nurodo, kad šiuolaikinė organizacija iš tiesų yra "daugiakontekstė sistema, kurios kompleksiaškumo aprašymai įvairūs".
Organizacija yra kartu žmonių grupė; tam tikri veiklos ir priklausymo susitarimai; administravimas; organizavimas; taisyklės. Tačiau reikia turėti galvoje, kad organizacija egzistuoja visuomenėje, jos darinį sudaro žmonės. Tai yra atitinkami tikslai, turintys struktūrą ir tikslų bei uždavinių įgyvendinimo kontrolės mechanizmą (E.Rollinson, 1999). Taikant pateiktąjį organizacijos apibrėžimą galimas pakankamai platus požiūris į organizaciją: organizacija suprantama kaip socialinis darinys, įgalinantis ir užtikrinantis bendrų tikslų siekimą struktūruotoje veikloje.
Anot S. Stoškutės (2002) organizacija - tai sąmoningai koordinuojama dviejų ar daugiau žmonių veikla, siekiant bendro tikslo. Pasak Stoner, James A.F., ir kt., organizacija - tai žmonių santykių visuma, per kuriuos žmonės, vadovaujami vadovo, siekia bendros tikslų. Pasak V.Damašienės (2002) organizacija tai grupė žmonių, kurių veikla sąmoningai koordinuojama bendram tikslui pasiekti.
Anot V.Damašienės (2002) minėtas apibrėžimas tinka formaliajai organizacijai. Formaliomis vadinamos tokios organizacijos, kuriose žmonės bendrauja vienas su kitu pakankamai reguliariai. Neformaliosios organizacijos yra visose formaliosiose organizacijose, išskyrus labai mažas. Iš šių organizacijos apibūdinimų ir daugiau) galima pastebėti, jog visais atvejais nurodoma, kad organizaciją sudaro grupė žmonių, kurie sąmoningai derina savo veiklą, siekdami bendro tikslo.
Organizacijos skiriasi savo dydžiu ir t.t. Bet, kaip ir įvairiuose kitokiuose procesuose, taip ir organizacijose, egzistuoja panašumai bei bendri bruožai (~žr. 1 pav. ). Organizacija - tai grupė žmonių, A.1998. Organizacijos valdymo pagrindai. Paskirstus darbus suskaido į specializuotus komponentus. Kiekviena didesnė organizacija turi padalinius skyrius ar tarnybas.
Paprastai organizacijos, kalbant apie jų veiklą, stabilų veikimą, kuriam neturi įtakos aplinkos veiksniai, vadinamos "uždaro tipo sistemomis" (N. Neale, 1990). Uždaro tipo sistemos terminas rodo, kad organizacija veikia uždarai, nesąveikauja su aplinka, neieško ir negauna atsako, t.y. ji nepriima jokios informacijos ir nereaguoja į ją. Tai leidžia organizacijai išlikti nepriklausomai nuo išorinių jėgų, lengvai prisitaikyti prie kintamų išorės sąlygų. Uždara sistema gali būti suprantama ne tiek kaip konservatyvi, kiek siekianti izoliuotis nuo aplinkos organizacija. Šiandienėje visuomenėje organizacija negali sėkmingai veikti neturėdama socialinės sąveikos su kitomis organizacijomis.
"Atvira sistema - tai tokia organizacija, kurios veikla yra neišvengiamai veikiama išorės aplinkos". Tai leidžia sistemai ir išorės aplinkos teikiamas galimybes. Tai leidžia organizacijos kaip sistemos buvimą (N. Neale, 1990). Organizacijos išeigos charakteristikos nurodo organizacijos gyvybingumą, galimybes daryti įtaką išorei, vadinasi, ir organizacijos konkurencingumą. Tai leidžia keistis. Apibendrinant organizacijos kaip atviros sistemos analizę, verta pabrėžti, kad organizacijos kaip atviros socialinės sistemos traktavimas nurodo ne tik organizacijos orientaciją į tam tikrus tikslus, veiklą, bet ir į išorės aplinką.
Atviros sistemos schema
Profesorius R. Mockaitis (1996) išskiria metodologinį modernios organizacijos skirtumą - jos "kūrybinį destruktyvumą". Tai yra visame kame, kas yra įprasta, nusistovėję, žinoma ir patogu. Visose modernios organizacijos koncepcijose dominuoja mokslas, žinios, informacija ir lyderiavimas. Šiose organizacijose pagrindinės gamybos priemonės jau tampa antraeiliai dalykai, o pagrindine veiklos priemone laikomos specializuotos žinios. Tokios organizacijos yra priverstos konkuruoti dėl svarbiausiojo resurso - kvalifikuotų specialistų.
Organizacijos, būdamos sudėtingais socialiniais dariniais, pasižymi savo tipų įvairove. Formalios organizacijos suformuojamos laikantis įstatymų bei nustatytų procedūrų. Neformalia organizacija galima vadinti tokį asmeninių ir socialinių santykių tinklą, kuris susiformuoja spontaniškai, žmonėms asocijuojantis vieniems su kitais. Pagal veiklos pobūdį, remiantis šiuo kriterijumi, A. Stonienė (2003) išskiria pelno siekiančias ir ne pelno siekiančias organizacijas. Pelno siekiančios organizacijos neturi tikslo greitai plėsti veiklą. Pasak J.Vveinhardt (2007) pagrindinis organizacijos tikslas - pelno siekimas. Ne pelno siekiančios organizacijos - tai įstaigos, kurių tikslas yra kitoks, nei pelno uždirbimas. Tai vyriausybinės, švietimo ir sveikatos priežiūros organizacijos.
Apibendrinant galima teigti, kad organizacija tai grupė žmonių, kurių veikla sąmoningai koordinuojama bendram tikslui pasiekti. Organizacija turi atitikti tokius reikalavimus: turi dirbti ne mažiau dviejų žmonių, būtinas nors vienas tikslas, kurį priima kaip bendrą visi grupės nariai.
Ikimokyklinio Ugdymo Paslaugų Svarba
Ikimokyklinio ugdymo paslaugos labai svarbios ugdant vaikus kaip asmenybes. Jos papildo vaikų ugdymą šeimose, skatina jų socialinį, pažintinį vystimąsi, praturtina vaikų bendravimo su kitais patirtį.
tags: #turto #paskirtis #ikimokyklines #istaigos