Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo bylose

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) formuoja praktiką, kuri yra svarbi sprendžiant ginčus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ypač kai kalbama apie turto pagerinimo išlaidas ir neturtinės žalos kompensavimą. Šiame straipsnyje apžvelgsime kelias LAT nutartis, kurios atskleidžia esminius aspektus, į kuriuos atsižvelgiama priimant sprendimus šiais klausimais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Bylinėjimosi išlaidos neturtinės žalos bylose

LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neturtinės žalos atlyginimo bylose atkreipė dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką. EŽTT praktikoje nėra suformuluotos nuostatos, kad, visais atvejais bylinėjimosi išlaidoms viršijant šaliai priteistą sumą, yra konstatuojamas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

Vis dėlto EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad toks teisės į teisingą teismą ribojimas turi atitikti teisėtą tikslą ir būti proporcingas taikomų priemonių ir ribojimu siekiamo tikslo atžvilgiu, todėl turi būti pateikiamos svarios priežastys tokiam rezultatui pateisinti.

Aptariamame kontekste vertinant teisės kreiptis į teismą ribojimo proporcingumo klausimą, analizuotinos įvairios aplinkybės:

• Pareiškėjo elgesys
• Bylos pobūdis
• Jos reikšmė pareiškėjui
• Klausimas, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto perdėto reikalavimo
• Atsakovo elgesys, t. y. ar ginčytas ieškinio pagrindas ar tik žalos dydis
• Galutinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatas ir jo poveikis priteistam atlyginimui bei kita.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu ieškovė nebuvo įpareigota atlyginti kitos proceso šalies bylinėjimosi išlaidų, tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis principu „pralaimėjęs moka“, ieškovei iš atsakovės priteisė tik dalį jos turėtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (1000 Eur iš ieškovės turėtų 3180 Eur advokato pagalbos išlaidų).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į faktinį tokio teismo procesinio sprendimo poveikį, šiai situacijai turi būti taikomi tokie pat kriterijai, kaip ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo kitai proceso šaliai atveju, t. y. turi būti vertinama, ar toks rezultatas gali būti pateisinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes.

Kasacinis teismas sutiko, kad reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiant į šioje byloje pareikšto ieškinio faktinį pagrindą, yra neatsiejamai susijęs su reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tikslais negali būti vertinamas atsietai nuo neturtinės žalos atlyginimo reikalavimo.

Taip pat sutiktina su ieškove, kad ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tikslais negali būti vertinamas kaip trys savarankiški ieškinio reikalavimai, atsižvelgiant į faktinį šio reikalavimo pagrindą.

Nepriklausomai nuo ieškovės įrodinėtų atsakovės (jos pareigūnų) neteisėtų veiksmų kiekio ir pobūdžio, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo išlieka vienu ieškinio reikalavimu, kuris šiuo atveju teismo buvo patenkintas iš dalies (vertinant pagal bendrą ieškinio sumą - 41 proc.).

Atkreiptas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismo ieškovei priteista bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma yra reikšmingai mažesnė, nei apskaičiuota pagal nurodytą patenkintų ieškinio reikalavimų procentinę dalį (1000 Eur vietoje 1304 Eur), ir jau vien dėl šios priežasties skundžiamas procesinis sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo negali būti pripažintas pagrįstu.

Reikšminga yra tai, kad nagrinėjama byla yra susijusi su valstybės pareiga atlyginti už ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais padarytą žalą, nustatytas pažeidimas susijęs su vienos pagrindinių asmens teisių - teisės į laisvę - nepagrįstu apribojimu.

Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovės atstovai ginčijo ieškovės reikalavimą visa apimtimi, o ne tik reikalaujamą priteisti žalos atlyginimo dydį, o tai reiškia, kad ieškovė pagrįstai kreipėsi dėl savo teisių teisminės gynybos.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ieškovės turėtos teisinės pagalbos išlaidos būtų perteklinės ir akivaizdžiai nebūtinos veiksmingai ieškovės teisių gynybai teisme užtikrinti ar kad šios išlaidos galėjo būti mažesnės, jei ieškovė būtų pareiškusi mažesnės sumos ieškinio reikalavimą.

Panaudos sutarties pagrindu naudoto daikto pagerinimo išlaidos

Nutartyje dėl panaudos sutarties pagrindu naudoto daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo kasacinis teismas paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir išaiškino, kad CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) statiniu ar jo dalimi, kuris pastatytas savavališkai, taikomas ir tuo atveju, kai statinys yra neteisėtai rekonstruotas.

Nurodyta, kad dar nėra išspręstas ieškovės gyvenamojo namo savavališko rekonstravimo padarinių šalinimo klausimas, kuris pagal TPSŽNVPĮ 14 straipsnio 5 dalį gali būti sprendžiamas įteisinant atliktą gyvenamojo namo rekonstravimą tik esant tam tikroms sąlygoms.

Pavyzdžiui, jeigu būtų nustatyta, jog darbai iki 2002 m. birželio 19 d. Pastatų savininkė (ieškovė) ieškiniu prašė teismo iškeldinti iš jai priklausančio gyvenamojo namo ir kitų pastatų mirusio sūnaus sugyventinę (atsakovę) ir anūką (atsakovą).

Priešieškiniu buvo prašoma priteisti atsakovei iš ieškovės kompensaciją už atliktą gyvenamojo namo pagerinimą. Byloje nustatyta, kad atsakovai naudojosi ieškovės pastatais panaudos sutarties pagrindu. Ieškovei leidus atsakovė ir dar būdamas gyvas jos sūnus gyvenamąjį namą savo lėšomis rekonstravo.

Nei gyvenamojo namo rekonstravimo projekto, nei statybos leidimo atsakovė neturi, t. y. Pirmosios instancijos teismas sprendimu iškeldino atsakovus iš ieškovės pastatų, o atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovės kompensaciją už atliktą gyvenamojo namo pagerinimą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Kasacinis teismas nurodė, kad nuomininkas (atitinkamai ir panaudos gavėjas) turi teisę reikalauti būtinų išlaidų, turėtų daiktui pagerinti (rekonstruoti), atlyginimo, tačiau kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar daiktas pagerintas (atliktas rekonstravimas).

Taip pat kasacinis teismas nurodė, kad, sprendžiant dėl daikto pagerinimo (rekonstravimo), svarbu atsižvelgti ir į tai, ar statybos ir remonto darbai atlikti nepažeidžiant statybos procesą reglamentuojančių viešosios teisės aktų. Daikto pertvarkymas (rekonstravimas) pažeidžiant statybą reglamentuojančias viešosios teisės normas negali būti laikomas daikto pagerinimu ir nesuteikia teisės reikalauti tokiam pertvarkymui turėtų išlaidų atlyginimo.

Priešingas aiškinimas reikštų vieno iš pagrindinių teisės principų, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. Tuo atveju, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.

Tai reiškia, kad savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai jis negali būti ir nuosavybės teisės objektu, nuosavybės teisė į tokį statinį negali būti įgyjama.

Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: įstatymuose nustatytas draudimas naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) statiniu (jo dalimi), kuris pastatytas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, taikomas ir tuo atveju, kai statinys yra neteisėtai rekonstruotas.

Nuomininko teisės į išnuomoto valstybės ar savivaldybės turto pagerinimo išlaidų atlyginimą

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija liepos 29 d. priėmė nutartį dėl nuomininko teisės į išnuomoto valstybės ar savivaldybės turto pagerinimo išlaidų atlyginimą. Ieškovė atliko dviejų objektų - daugiabučio gyvenamojo namo ir negyvenamosios rūsio patalpos - rekonstrukciją ir šiuos objektus Nekilnojamojo turto registre įregistravo Vilniaus miesto savivaldybės vardu.

Statinio nuomos sutartis 2012 m. lapkričio 6 d. buvo nutraukta, o atsakovė, ieškovės teigimu, nepagrįstai atsisakė įskaityti ieškovės atliktas 260 163 Eur investicijas. Nepaisydama to, ieškiniu ieškovė prašo atlyginti 213 105,02 Eur išlaidas, kadangi tokia didžiausia leistina suma buvo nurodyta 2003 m.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pasisakė, kad teismas, nagrinėjantis valstybės ar savivaldybės turto nuomininko reikalavimą dėl išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimo, turi ištirti ir įvertinti nuomininko teisės reikalauti išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimo atsiradimo teisinį pagrindą, šios teisės atsiradimo momentą ir turinį.

Nustačius, jog nuomininko teisė į padarytų pagerinimų išlaidų atlyginimą atsirado iki 2002 m. Subjektinė nuomininko teisė reikalauti išsinuomoto daikto pagerinimų išlaidų atlyginimo neatsiranda vien dėl to, kad jos atsiradimo galimybė (teisinis pagrindas) yra nustatyta galiojančiuose įstatymuose ir (arba) sutartyje.

Šiai nuomininko teisei atsirasti būtinas ne tik teisinis pagrindas, t. y. atitinkamos įstatymų ir (arba) sutarties nuostatos, bet ir faktinis pagrindas, t. LAT teisėjų kolegija pabrėžė, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai netyrė teisiškai reikšmingos aplinkybės - ieškovės teisės į pagerinimo išlaidų atlyginimą atsiradimo momento, o iš byloje nustatytų su šia aplinkybe susijusių faktų kasacinis teismas negali nustatyti rekonstrukcijos darbų pradžios ir pabaigos, galimai vėlesnę, nei nurodyta Sutartyje, darbų pradžią nulėmusių priežasčių ir daryti pagrįstos išvados dėl ieškovės teisės į pagerinimo išlaidų atlyginimą egzistavimo.

Byloje nenustatytos aplinkybės, susijusios su rekonstrukcijos darbų planavimu ir vykdymu (kas lėmė galbūt vėlesnį tokių darbų atlikimą), o tuo atveju, jei šie darbai nebuvo pradėti pagal Sutarties 15 punktą, - tai nulėmusios priežastys.

Apibendrinant galima teigti, kad LAT atidžiai vertina bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, EŽTT praktiką ir siekdamas užtikrinti teisingą bei proporcingą teisių gynimą.

tags: #turto #pagerinimo #islaidos #bylos