Turto Konfiskavimas Lietuvoje: Baudžiamojo Poveikio Priemonės Analizė

Turto konfiskavimas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, kurios taikymas Lietuvoje nuolat kinta ir tobulėja. Ši priemonė skirta užtikrinti, kad nusikalstamos veikos nebūtų naudingos ir kad neteisėtai įgytas turtas būtų atimtas iš nusikaltėlių. Magistro baigiamojo darbo tikslas - analizuoti turto konfiskavimą, kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį ir skyrimo ypatumus, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu.

Turto Konfiskavimo Samprata ir Raida

Turto konfiskavimo samprata bei teisinė prigimtis baudžiamojoje teisėje suvokiama nevienodai. Skirtumai kylantys apibūdinant turto konfiskavimą atsiranda iš įvairių turto konfiskavimo taikymo sąlygų, kurios yra nevienodos pasaulio valstybėse. Tarptautiniu lygiu suvokta, kad tradicinės bausmės, tokios kaip laisvės atėmimas bei baudos nepakanka, jog situacija pasikeistų. Svarbią vietą jose užima turto konfiskavimo instituto įtvirtinimas, kuris leidžia pasiekti konceptualų ašies sankcijos tikslą, kad niekam neapsimokėtų daryti nusikalstamos veikos, o jei tokios veikos ir būtų padarytos, kad būtų už tai tinkamai atsakyta.

Analizuojant Lietuvos Respublikos baudžiamojo įstatymo raidą matyti, kad Lietuvoje turto konfiskavimo teisinė samprata taipogi kito. Lietuvai buvus Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungoje galiojo 1961 metų Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau LTSR BK), kurio 22 str. buvo įtvirtinta, kad turto konfiskavimas yra viena iš bausmės rūšių. Pagal pradinę LTSR BK redakciją tai buvo priverstinis neatlygintinas paėmimas valstybės nuosavybėn viso arba dalies turto, kuris yra asmeninė nuteistojo nuosavybė. LTSR BK 35 str., kuriame ir buvo įtvirtinta aši s sąvoka, nieko daugiau apart to, kad turto konfiskavimas skiriamas tik už valstybinius ir sunkius savanaudiškus nusikaltimus, nenurodė.

Štai pagrindiniai įstatymai, kurie keitė 35 straipsnį:

• 1972 07 26 įsakas Nr.
• 1973 05 30 įsakas Nr.
• 1990 10 04 įstatymas Nr.
• 1994 07 19 įstatymas Nr.
• 1995 12 20 įstatymas Nr.
• 1996 01 18 įstatymas Nr.
• 1996 07 02 įstatymas Nr.
• 1996 07 10 įstatymas Nr.
• 1997 01 23 įstatymas Nr.
• 1997 06 24 įstatymas Nr.
• 1997 06 26 įstatymas Nr.
• 1997 07 01 įstatymas Nr.
• 1998 02 03 įstatymas Nr.
• 1998 04 21 įstatymas Nr.
• 1998 05 14 įstatymas Nr.
• 1998 06 09 įstatymas Nr.
• 1998 07 02 įstatymas Nr.
• 1999 07 01 įstatymas Nr.
• 2000 04 20 įstatymas Nr.
• 2002 01 25 įstatymas Nr.

Turto Konfiskavimas kaip Papildoma Bausmė

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) pakeitime, kuris įsigaliojo nuo 1995 m. sausio 1 dienos, turto konfiskavimas įvardintas kaip papildoma bausmė, teismo privalomai skiriama už sunkius savanaudiškus nusikaltimus. Papildoma bausmė buvo pašalinta iš BK specialiosios dalies normų ir aprašoma tik bendrojoje dalyje. Lietuvos Respublikos Kontitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) savo 1993-12-13 nutarime konstatavo, kad papildomos bausmės paskirtis yra labiau individualizuoti bausmę, išplėsti jos taikymo ribas užtikrinant poveikio nusikaltėliui pasirinktinumą, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir laipsnį, kaltininko asmenybę. Siekiant bausmės individualizavimo ir turto konfiskavimo išplėtimo galimybės, Seimas minėtu pakeitimu pašalino turto konfiskavimo bausmę iš BK specialiosios dalies sankcijų.

Turto Konfiskavimo Taikymo Ypatumai

2010 m. gruodžio 2 d. Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis nutarta patikslinti turto konfiskavimo reglamentavimą ir įtvirtinti išplėstinio turo konfiskavimo galimybę. Pagal priimtas Baudžiamojo kodekso pataisas kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalės būti konfiskuojamas visais atvejais.

Konfiskuotinas Turtas, Priklausantis Kitam Asmeniui

Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas bus konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio Kodekso uždraustos veikos padarymą. Turtas bus konfiskuojamas jeigu: perduodamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, kaltininkas žinojo arba galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio Kodekso uždraustai veikai daryti. Taip pat tokiu atveju, kai turtas buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui arba buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų akcijų, yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai.

Išplėstinis Turto Konfiskavimas

Teisės akte taip pat įtvirtinama išplėstinio turto konfiskavimo sąvoka. Jame nustatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu.

Išplėstinis turto konfiskavimas bus taikomas, kai yra visos šios sąlygos:

1. Kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos.
2. Kaltininkas turi šio Kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto.
3. Baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo.

Atsakomybė už Neteisėtą Praturtėjimą

Seimas taip pat Kodekse įtvirtino baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą. Pagal priimtas pataisas tam, kuris turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, grės bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Pagrindiniai Turto Konfiskavimo Aspektai Lietuvoje

Apibendrinant, turto konfiskavimo institutas Lietuvoje nuolat tobulėja, siekiant efektyviau kovoti su nusikalstamumu ir užtikrinti, kad nusikalstamos veikos nebūtų finansiškai naudingos. Naujos pataisos ir įtvirtintos sąvokos leidžia valstybei veiksmingiau atimti neteisėtai įgytą turtą ir užkirsti kelią neteisėtam praturtėjimui.

Turto Konfiskavimas Administracinių Nusižengimų Kontekste

Už tam tikrus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, administracinių nusižengimų kodekse (toliau - ANK) yra numatyta administracinio poveikio priemonė - automobilio konfiskavimas. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ANK 27 straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės, viena iš jų - turto konfiskavimas.

Pavyzdžiui, asmuo nepakluso teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Už šį pažeidimą gali būti skiriamas automobilio konfiskavimas (ANK 29 str. 4 d.). Taip pat automobilio konfiskavimas numatytas už:

• TP vairavimas, kai tai daro neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje (t.y.427 str.), ANK 420 str.
• 420 str. 3 d.
• 420 str. 4 d.
• 422 str. - TP vairavimas apsvaigusiam nuo alkoholio (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo psichiką veikiančių medžiagų, ar vengti neblaivumo patikrinimo, ar alkoholio/psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo.
• 423 str. 3 d.

ANK 40 straipsnyje įtvirtintas administracinio nusižengimo pakartotinumo institutas, kuris reiškia, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per vienerius metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

Dažniausiai Užduodami Klausimai

Jei man inkriminuojamame straipsnyje nurodyta, kad gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, tai man ir konfiskuos automobilį?

Tuo atveju, jeigu pagal sankciją yra privalomas automobilio konfiskavimas, vienareikšmiai nereiškia, kad jį ir konfiskuos. Galima policijos (teismo) argumentuotai prašyti nekonfiskuoti automobilio.

Nusižengimą padariau ne su savo automobiliu. Jeigu administracinį nusižengimą padarė ne automobilio savininkas, o automobilio savininko draugas, giminaitis, įmonės darbuotojas ir pan. tai ar teisinga yra konfiskuoti ne pažeidėjo automobilį?

Vadovaujantis ANK 29 straipsniu, konfiskuotas gali būti tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis daiktas, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus. Pirmoji ir bene pagridinė sąlyga. Teismų praktikoje yra pažymima, kad transporto priemonių savininkai, perduodami naudotis automobiliu kitiems asmenims, prisiima riziką, kad jis gali būti apgadintas, juo gali būti sukeliamas eismo įvykis, padaromas administracinis nusižengimas ar net nusikalstama veika, t. y. Būtina iš anksto pasiruošti bylai (paaiškinimams dėl automobilio paėmimo (perdavimo) aplinkybių).

Iš manęs pavogė automobilį ir su juo buvo padarytas nusižengimas, už kurį dabar gresia mano automobilio konfiskavimas.

Konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Nors ANK nenumatyta galimybė išieškoti ne visą, o dalį transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos, tačiau tokią praktiką formuoja aukštesni teismai, pabrėždami, jog tokia priemonė gali būti taikoma, jei bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad visos transporto priemonės vertės išieškojimas iš pažeidėjo neatitiktų proporcingumo principo. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, vertinamos visos reikšmingos aplinkybės, t. y. Dažniausiai, jeigu automobilis priklauso pažeidėjui, tai jis ir yra konfiskuojamas, o ne automobilio vertę atititinkanti pinigų suma.

Turto kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimo tikslas - atimti pažeidėjui galimybę dar kartą jį panaudoti neteisėtiems tikslams, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Jeigu turto natūra konfiskavimas, kaip viena iš griežčiausių administracinių poveikio priemonių, sukelia neproporcingas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ar jo artimiesiems, jis yra netikslingas, nes tokia administracinio poveikio priemonė nepadeda pasiekti administracinės nuobaudos paskirties, t. y.

Taikant ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatas, t.

Po karantino vėliava skubiai priėmus Civilinio turto konfiskavimo įstatymą, valstybės institucijoms imtis žmogaus teises ribojančių priemonių „neteisėtai praturtėjusių“ asmenų atžvilgiu bus lengviau, bet kiek tai suderinama su teisinės valstybės principais? 2020 m. kovo 31 d., kai žinių portalai dėmesį buvo sutelkę ties su pandemija susijusių naujienų publikavimu, Seimas, išsprendęs svarbius su karantino režimu susijusius klausimus, ėmėsi ir dar vieno - Civilinio turto konfiskavimo įstatymo (toliau - Įstatymas) priėmimo. Šis Įstatymas, iki šiol aktyviai diskutuotas, taisytas ir vetuotas, jau buvo spėjęs įgyti ne visai apgalvoto projekto reputaciją. Priimti teisės aktus, ribojančius žmogaus teises ir suteikiančius daugiau galių valstybės struktūroms, ypač pandemijos metu, galima greitai, bet vargu ar vėliau juos taip lengvai pavyks pakeisti net ir suvokus jų neproporcingumą. Teisinės valstybės požiūriu abejotina, ar, siekiant išvengti baudžiamojo proceso garantijų, savo esme baudžiamojo poveikio priemonės asmeniui gali būti pritaikytos paprastesne civilinio proceso tvarka. Todėl tiek priimdami, tiek taikydami panašaus pobūdžio įstatymus turime būti ypač atsargūs ir atsakingi.

Panašaus pobūdžio priemonės akivaizdžiai gali susilpninti demokratiją ir sudaryti puikiais sąlygas autoritarinės valstybės kūrimui, kas kartu su kitais žmogaus teises ribojančiais įstatymais ir būtų didžioji pandemijos katastrofa. Ne paslaptis, kad finansinės sankcijos ir galimybė netekti savo turto neretam įtariamajam, kaltinamajam yra gerokai atgrasesnė baudžiamojo proceso baigtis nei viešas pasmerkimas ar kitos rūšies kriminalinė bausmė. Išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindo manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, t. y. numatyta galimybė paimti iš asmenų turtą, net jei tai nėra tiesioginės pajamos iš nusikaltimo, už kurį jis nuteistas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) vienoje iš bylų, konkrečiai - Arcuri prieš Italiją (2001 m) - nagrinėjo situaciją dėl Rocco Arcuri ir jo šeimos narių atžvilgiu pritaikyto civilinio turto konfiskavimo. Turino apylinkės teismo specialus teisėjas nutarė konfiskuoti iš Arcuri ir jo šeimos narių (sutuoktinės, vaikų) didelės vertės turtą - aštuonis automobilius, nekilnojamąjį turtą (namus ir žemes), kelių įmonių akcijas ir kitas vertybes. Kaip galima suprasti iš Arcuri prieš Italiją aprašytos bylos detalių, civilinio turto konfiskavimas atlieka ne bausmės, o prevencinę funkciją - užkardyti nusikalstamas veikas per jų finansinio naudingumo mažinimą. Todėl iš pirmo žvilgsnio jis gali būti pateisinamas ir racionalus.

Kitas svarbus klausimas yra šio Įstatymo galiojimo taisyklės. Konstitucinis Teismas dar 2017 metais išaiškino, kad neteisėto praturtėjimo, taip pat ir išplėstinio turto konfiskavimo, nuostatos negali būti taikomos atgal, t.y. negali būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo įgytas iki 2010 metų, kai įsigaliojo įstatymai. Nepaisant to, įstatymų leidėjas bandė lipti ant grėblio antrą kartą ir siūlyti, kad Civilinio konfiskavimo įstatymas galiotų ir atgal. Prezidentui vetavus tokį įstatymo projektą, ši klaida priimtame Įstatyme buvo ištaisyta. Pagal dabartinę Įstatymo redakciją, civilinis turto konfiskavimas taikytinas turtui, kuris įgytas po 2010 m. gruodžio 11 d., ir kai sąlygos taikyti civilinį konfiskavimą atsirado po šios datos.

Klausimas kyla todėl, kad, skaitant Įstatymo tekstą, vienareikšmio atsakymo rasti nepavyksta. Tačiau šio klausimo nagrinėjimas teisme numatytas išimtinai pagal civilinio proceso taisykles. Peršasi teorinis atsakymas, kad tai mišrus procesas, turintis tiek baudžiamojo, tiek civilinio proceso požymių. Tačiau praktiškai šio modelio įvardijimas nepateikia atsakymų, pavyzdžiui, dėl to, kokio gi įrodinėjimo standarto turi būti laikomasi tokiame procese. Šie klausimai ypač svarbūs, kadangi greta pagrindinio Įstatymo tikslo nederėtų pamiršti, kad civilinio turto konfiskavimu yra radikaliai ribojama viena esminių asmens teisių į nuosavybę, įtvirtinta Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnyje.

EŽTT praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. Galima būtų tikėtis, kad praktikoje šie principai bus operatyviai ir profesionaliai išgryninti. Tačiau ar iš tiesų galima pasikliauti tik teisės praktikų - teisėjų, prokurorų ir kitų valstybės pareigūnų teisine sąmone, parodys gyvenimas.

S.Levitskis ir D.Ziblatas knygoje „Kaip miršta demokratijos“ bando perspėti visuomenę, kad demokratija nėra duotybė ir kad kiekvieną kartą reikia stengtis siekiant ją išlaikyti. Anot šių autorių, tarpusavio pakantumas ir institucinis santūrumas - tai procedūriniai principai, kurie politikams nurodo, kaip elgtis už įstatymais nustatytų situacijų ribų, kad mūsų institucijos galėtų funkcionuoti.

Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkas dr. S. Bikelis savo pranešime akcentavo tai, kad taikant turto civilinį konfiskavimą bet kuriuo atveju esminiu klausimu išlieka intervencijos į nuosavybės teisę proporcingumas. Aptardamas civilinio turto konfiskavimo privalumus ir rizikas, S. Bikelis kaip privalumus nurodė įrodinėjimo standartą ir turto neteisėtumo prezumpcijų leistinumą. Siekdamas atskleisti turto civilinio konfiskavimo pridėtinę vertę, dr. S. Bikelis pažymėjo, jog reikia ieškoti efektyvaus instrumento kovojant su neteisėtais būdais gautomis pajamomis.

tags: #turto #konfiskavimas #kaip #baudziamojo #poveikio #priemone