Turto Iššvaistymas: Senaties Terminas ir Teisiniai Aspektai Lietuvoje

Lietuvos teisėje, kaip ir daugelyje kitų šalių, egzistuoja senaties terminai, kurie riboja laiką, per kurį asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už padarytą nusikaltimą. Ši nuostata reiškia, kad jeigu nuo nusikaltimo padarymo momento praeina tam tikras įstatyme numatytas laikotarpis, baudžiamoji byla negali būti iškelta arba, jei ji jau buvo iškelta, turi būti nutraukta.

Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip senaties terminai veikia turto iššvaistymo bylas Lietuvoje, kokie veiksniai lemia senaties termino trukmę, ir kokios pasekmės kyla, jei terminas praleidžiamas.

Senaties Termino Dydį Lemia Sankcija Už Padarytą Nusikaltimą

Lietuvos generalinio prokuroro pavaduotojo Gintaro Jasaičio teigimu, dabartinis Baudžiamasis kodeksas numato apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį, todėl asmuo, kuris yra padaręs nusikalstamą veiką, negali būti nuteistas, jeigu nuo nusikaltimo momento yra praėję tam tikri terminai.

Tų terminų dydis priklauso nuo to, kokia yra numatyta maksimali sankcija (laisvės atėmimo bausmė) už padarytą nusikaltimą.

Sakykim, asmuo kaltinamas sunkiu nusikaltimu, tad jeigu nuo jo padarymo momento praėjo 10 metų, o pareigūnai nesugebėjo minėtos bylos ištirti arba netgi jeigu ją ištyrė ir perdavė į teismą, o teismas nespėjo jos išnagrinėti, vadinasi, jau praėjo terminas, kad būtų galima priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Tokiu atveju byla turi būti nutraukiama. Ir, kaip numatyta Baudžiamojo proceso kodekse, suėjus senaties terminui baudžiamasis procesas negalimas apskritai.

Senaties Eigos Sustabdymas

Vis dėlto yra keletas taisyklių, kurioms esant senaties eiga sustoja. Pirmoji - jeigu nusikaltimą padaręs asmuo pasislepia nuo ikiteisminio tyrimo arba teismo.

Šis terminas atsinaujina nuo tos dienos, kai įtariamasis yra sulaikomas arba kai jis pats atvyksta pas pareigūnus ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą.

Kaip žinome, ne vieną mūsų pilietį užgraužė sąžinė, tad vieni anksčiau, kiti vėliau vis dėlto prisipažino nužudę ar apiplėšę giminaitį, artimą žmogų ar visiškai nepažįstam asmenį...

Tačiau bendroji taisyklė skelbia, jog apkaltinamojo nuosprendžio negalima priimti, jei nuo sunkaus, apysunkio, neatsargaus nusikaltimo padarymo momento yra praėję 15 metų (nesvarbu, ar įtariamasis slapstėsi, ar ne).

Na, o teisininkų kalba tariant, jeigu nusikaltimas susijęs su žmogaus gyvybės atėmimu, tokiais atvejais senaties terminas pailgėja iki 20 metų (esant vienintelei sąlygai - jei ta senatis nenutrūksta dėl naujo nusikaltimo padarymo)...

Ne taip retai, vengdami kalėjimo, įtariamieji pasirenka "savanorišką tremtį" ir pabėga į užsienį, nes keliolikai metų pasislėpti Lietuvoje tikrai neįmanoma.

Būna atvejų, kai nusikaltėliai gerai įsitvirtina kurioje nors Vakarų valstybėje ir amžiams atsisveikina su savo tėvyne arba laukia "visų terminų" pabaigos, kol tampa seneliais...

Atvejų, kuomet įtariamieji tokiu būdu išvengė bausmės, yra buvę, nors ir ne tiek daug.

Tačiau iki pat gyvenimo pabaigos negalės ramiai gyventi tie, kurie vykdė genocidą, buvo kaltinami įvairiais kariniais nusikaltimais, agresija ir t. t. Už tokius nusikaltimus (įstatyme iš viso numatyta 11 punktų) senatis netaikoma...

Įtariamųjų Paieška

Beje, kol asmuo nepripažįstamas įtariamuoju (na, sakykim, tiktai spėjama, jog galbūt jis galėjo nusikalsti), konkreti jo paieška nevykdoma.

Kitas atvejis - jei pakanka ikiteisminio tyrimo duomenų, kad galima pranešti apie įtarimą, ir tada toks asmuo jau ieškomas kaip įtariamasis - per Interpolą, Europolo kanalais, prašant kitos tarptautinės pagalbos ir t. t.

Žinoma, pareigūnai tikrai netelks ypatingų pajėgų, jei paaiškės, tarkim, jog nuo atsakomybės pasislėpė piktybiniu vaiko išlaikymo vengimu įtariamas tėvas ar motina, bet jei tokie asmenys padarys kokį nors administracinės teisės pažeidimą, papuolus į policijos akiratį jiems bus "priminti" ir "alimentai".

Visai kitoks pareigūnų dėmesys skiriamas išžaginimais, plėšimais ir kitais sunkiais nusikaltimais kaltinamų įtariamųjų paieškai.

Kodėl Tyrėjams Ar Teismui Pritrūksta Laiko?

Natūraliai kyla klausimas - kodėl pareigūnai nespėja laiku atlikti ikiteisminį tyrimą arba dėl kokių priežasčių pritrūksta laiko teismui priimti nuosprendį?

Generalinio prokuroro pavaduotojas, prieš atsakydamas į šį klausimą, pripažino, jog pastarojo meto baudžiamąsias bylas linkęs suskirstyti į dvi grupes - bankines ir finansines (nusikalstamos veikos, padarytos finansų srityje).

Jo teigimu, jeigu padaromi turtiniai nusikaltimai, plėšimai, vagystės, išžaginimai, problemų dėl senaties terminų nėra.

Aišku, jei nusikaltimas neišaiškinamas, jam taip pat galioja senatis ir baudžiamasis procesas nutraukiamas ikiteisminio tyrimo stadijoje.

Na, tad kaip vystosi nusikaltimų finansų sistemoje (svetimo turto iššvaistymas ar pasisavinimas, neteisėtos bankinės operacijos, mokesčių vengimas ir t. t.) tyrimas?..

Dažniausiai pats ikiteisminis tyrimas nėra pradedamas tą pačią dieną, kai padaroma nusikalstama veika. Praeina tam tikras terminas, kai pagaliau paaiškėja, jog padaryta kažkoks nusikaltimas. Taigi tyrimas komplikuojamas jau nuo pat jo pradžios.

Paprastai tokie nusikaltimai yra intelektualūs, susiję su įvairiais skaičiavimais, revizijomis, patikrinimais, priešpriešiniais patikrinimais, galbūt tuose mechanizmuose dar būna įsivėlę užsienio bankai, ofšorinės, užsienio valstybių kompanijos ir t. t.

Tada, savaime suprantama, tyrėjui nepakanka specialių žinių, kad jis galėtų savarankiškai, be specialistų pagalbos ištirti tą bylą. Tad tokiais atvejais yra skiriama revizija, įmonės ūkinės veiklos patikrinimas ir t. t.

Suprantama, revizoriai arba specialistai, finansininkai irgi dirba ne vieną dieną - kartais metų metais. Tai priklauso nuo to, kokia kompanija tikrinama, kokios veiklos zonos turi būti ištirtos ir t. t.

Gavus finansinės veiklos patikrinimo rezultatus, tyrėjas praneša apie įtarimą konkrečiam asmeniui ir tada prasideda baigiamasis bylos tyrimo etapas.

Bylos Vilkinimas

Pagal senąjį BPK, asmuo supažindinamas su bylos medžiaga. t. Tą pačią susipažinimo teisę turi ir advokatas. Nei jam, nei ginamajam niekas negali apriboti laiko, per kurį jie gali susipažinti su ta medžiaga.

Tiesa, įtarus vilkinimą, buvo galima pareikalauti tai padaryti greičiau. Tačiau įtariamasis tokiais atvejais aiškina, jog vieną bylos puslapį jis perskaito per 2 minutes, kitą - per 10 minučių, arba tikina norįs pasidaryti 1 000 puslapių kopijas (paprastai jas persirašo ranka).

Šia prasme ikiteisminio tyrimo stadija - susipažinimo su medžiaga procesas - irgi leisdavo vilkinti tyrimo baigtį.

G. Jasaičio teigimu, nereti atvejai, kuomet atliekant ikiteisminį tyrimą ima ir suserga įtariamieji, jų gynėjai... Tačiau tai dar nėra didelė problema, nes galima lanksčiai reaguoti į tą situaciją - pavyzdžiui, sergantį gynėją pakeisti kitu, atlikti kitą tyrimo veiksmą ir t. t.

Generalinio prokuroro pavaduotojas patikino, jog pagrindinė problema, kuri yra būdinga praktiškai visoms baudžiamosioms byloms, yra bylos nagrinėjimo teisme stadija, kai į posėdžius dėl pateisinamos priežasties neatvyksta kaltinamieji, gynėjai, jų atstovai.

Vadinasi, tą dieną procesas neįvyksta ir teisėjas jį turi perkelti į kitą dieną, derintis prie kitų proceso dalyvių...

Įstatymo leidėjas bandė kovoti su tokiu vilkinimu. Buvo priimtas įstatymo pakeitimas (paskutinė redakcija įsigaliojusi 2001 metais), kai, tarkim, advokatas, neatvykęs į ikiteisminį tyrimą arba į teismą, galėjo būti nubaustas bauda iki 1 000 litų.

Be advokatų tai buvo taikoma liudytojams, ekspertams ir vertėjams. Aišku, Lietuvoje buvo tokių bylų, kuomet advokatai buvo nubausti, tačiau šie tokias nutartis apskųsdavo apeliacine tvarka ir realiai vargu ar nors vienas advokatas tą baudą sumokėjo.

Skirti panašias baudas kaltinamiesiems nebuvo galima, nes paprastai jiems būdavo paskirtos įvairios kardomosios priemonės, todėl visai nenuostabu, kad pastarieji pasirinkdavo vieną iš vilkinimo būdų - ligą...

Taigi susirgdavo ir įtariamasis, ir jo advokatas. Be to, teisiamas asmuo galėjo turėti ne vieną, o kelis gynėjus...

Klasikinis pavyzdys, kaip tokiu būdu buvo vilkinamas tyrimas - jau minėta EBSW byla. Apygardos teisme ji buvo nagrinėjama apie 5 metus. Be jos, dar buvo kelios panašios bylos.

Na, o nuo 2003 metų gegužės 1 dienos numatytos didesnės baudos. Dabar maksimali bauda už bylos vilkinimą visiems procese dalyvaujantiems asmenims gali būti net 3 750 litų dydžio. Deja, praktikoje ji nėra dažnai skiriama.

Liberalizavus baudžiamąjį kodeksą, atsirado alternatyvios bausmės - baudos, areštai ir t. t. ir kai kurių sankcijų už atskiras nusikalstamas veikas dydis yra sumažėjęs.

Todėl senaties terminai kai kuriais atvejais sutrumpėja, kitais - pailgėja (pavyzdžiui, už psichotropinių medžiagų laikymą, platinimą ir t. t.).

Grįžtant prie finansinių bylų - tiek A. Stašaičio, tiek "Williams", tiek bet kurios bankinės, tenka pripažinti, kad jos buvo vilkinamos, laukiama, kol sueis senaties terminai. Na, o kur slypi ši problema?

A. Jasaičio teigimu, Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijoje, kurią ratifikavo Lietuva, numatyta daug reikalavimų dėl teisės į gynybą užtikrinimo.

Todėl kaltinamieji, vilkindami procesą, gali veikti kartu su advokatais ir siekiant, kad ta teisė nebūtų pažeista, teisėjai arba ikiteisminio tyrimo tyrėjas su prokuroru neturi tokių galingų įrankių, kuriais būtų galima paveikti nesąžiningai procese dalyvaujančius kaltinamuosius ir gynėjus.

Vis dėlto nereikėtų pamiršti, kad naujajame BPK atsirado straipsnis dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dėl pernelyg ilgos tyrimo trukmės.

Aišku, ši nuostata daugiau nukreipta į įtariamojo teisių gynimą, nes jeigu per 6 mėnesius nuo įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nepabaigiamas, jis ar gynėjas gali paduoti skundą teisėjui.

Teisėjas gali skundą atmesti arba įpareigoti prokurorą per tam tikrą terminą tyrimą pabaigti, arba ikiteisminį tyrimą nutraukti.

Kitaip tariant, šis straipsnis garantuoja greito proceso eigą ikiteisminio tyrimo stadijoje. Bet tokio mechanizmo, kuris veiktų bylos nagrinėjimą teisme, nėra. Ir šia prasme vienintelis terminas yra senaties terminas.

Generalinio prokuroro pavaduotojo teigimu, kokių nors poveikio mechanizmų, kurie galėtų labai aiškiai sureguliuoti šią problemą, baudžiamojo proceso įstatyme ir negali būti.

Nes jei įstatymų leidėjas pradėtų tą vilkinimą labai griežtai reguliuoti, vadinasi, iš karto atsirastų problemos su asmens konstitucine teise į gynybą, į jo interesų ir teisių užtikrinimą ir t. t.

Na, o pagal dabartinį baudžiamąjį procesą visi nusikaltimai turi būti ištirti, tad nutraukti ikiteisminį tyrimą nėra paprasta.

Yra vienintelis straipsnis, kuris leidžia prokurorui nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl baudžiamųjų nusižengimų ir nesunkių nusikaltimų, jeigu vienas ir tas pats asmuo yra padaręs kelias nusikalstamas veikas, iš kurių vienas yra sunkus ir labai sunkus nusikaltimas, o kiti, tarkim, yra baudžiamieji nusižengimai ar nesunkūs nusikaltimai.

Šiuo atveju prokuroras turi teisę nuspręsti, ar įrodinėdamas asmens kaltę dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų dar įrodinės ir tai, kad tas asmuo padarė nesunkų nusikaltimą.

Konkretūs Atvejai

Tokią nutartį teismas priėmė praėjusį penktadienį, kai kaltinamasis nepasirodė numatytame teismo posėdyje, kuriame jau trejus metus nagrinėjamas "Tauro" banko turto iššvaistymas ir pasisavinimas.

E.Grakauskas žinojo apie bylos posėdį, tačiau į jį neatvyko, pranešdamas, kad serga. Medikų pažymoje buvo rašoma, kad kaltinamajam taikomas ambulatorinis režimas - tai yra gydymas namuose.

Valstybinį kaltinimą palaikantis Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras Egidijus Motiejūnas nusprendė tuo įsitikinti savo akimis pats ir pasidomėti, ar kaltinamasis iš tikrųjų blogai jaučiasi ir ar jo nėra darbovietėje.

E.Grakauskas dirba lektoriumi Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės ir administracinės teisės katedroje. Per savo darbo pietų pertrauką prokuroras E.Motiejūnas nuvyko į Saulėtekio alėjoje esantį Teisės fakultetą, kur išvydo einantį E.Grakauską.

"Aš jus mačiau", - įspėjo pareigūnas ir paprašė "sergančio" kaltinamojo atvykti į teismo posėdį. Pasak prokuroro, kaltinamasis su juo kalbėjo žvaliu balsu.

E.Grakauskas vėliau ėmė teisintis, kad tuo metu jis buvo atėjęs tik atnešti nedarbingumo pažymėjimą į savo darbovietę.

E.Grakauskui nepasirodžius teisme, valstybės kaltintojas paprašė teismo pakeisti E.Grakauskui taikomą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - į suėmimą.

Teismas šį kaltintojo prašymą patenkino. Tačiau policijos konvojui suimti E.Grakausko niekaip nepavyko.

Kaltinamasis nutartį skirti jam suėmimą apskundė Vilniaus apygardos teismui.

Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad apylinkės teismo išvada, kad E.Grakauskas vengia atvykti į posėdžius, vilkina bylos nagrinėjimą, nepagrįsta ir nutartį suimti kaltinamąjį panaikino.

Vilniaus apygardos teismo manymu, teismas turėjo aiškintis, ar E.Grakauskas gali atvykti į teismo posėdį, o ne į darbą, be to, kaltinamasis laiku informavo teismą, kad dėl ligos negalės dalyvauti posėdyje.

Baudžiamojo proceso kodeksas numato eilę svarbių priežasčių, dėl kurių asmuo gali nedalyvauti teismo posėdyje - viena jų medikų nustatyta liga.

Vilniaus apygardos teismas mano, jog būtent dėl tokios priežasties E.Grakauskas ir neatvyko į savo bylos posėdį.

Po tokios galutinės ir neskundžiamos teismo nutarties prokuratūros pareigūnams beliko tik skėsčioti rankomis.

"Ką darysi", - žurnalistams po teismo nutarties sakė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras E.Motiejūnas. Jis apgailestavo, kad įstatymai neleidžia teisminio nagrinėjimo metu naudoti operatyvinių priemonių.

E.Grakauskas, kuris nuo 1997 metų pats verčiasi advokato praktika ir turi savo biurą, į Vilniaus apygardos teismo posėdį neatvyko. Jo interesams atstovavo E.Grakausko kolegė ir buvusi kurso draugė advokatė Liudmila Karvelienė.

Posėdyje, kai buvo nagrinėjamas skundas, prokuroras pateikė duomenis, esą E.Grakauskas ir dar vienas kaltinamasis prašė jų byloje dalyvavusio advokato Antano Jono Stungio padėti jiems simuliuoti ligas, atsisakyti juos ginti, kad taip ilgiau būtų galima užtęsti teismo procesą, sulaukti senaties termino ir išvengti turto konfiskavimo, jei būtų pripažinti kaltais.

Sulaukęs tokių kaltinamųjų prašymų, advokatas A.J.Stungys šiemet birželio 29 dieną kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Tačiau advokatas sulaukė nemalonės iš savo kolegų - Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininkas Rimas Andrikis A.J.Stungiui iškėlė drausmės bylą.

"Tauro" Banko Bylos Detalės

"Turto" banko byla Vilniaus teisme nagrinėjama jau treji metai - prokurorai ją teismui perdavė 2002-ųjų birželio 7 dieną.

Šiemet gruodį sueis baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. Gali būti, kad ši byla šio termino sulauks ir tuomet nebus nustatyta, kas kaltas dėl 4 milijonų litų iššvaistymo ir beveik 1 milijono litų banko lėšų pasisavinimo.

Pasak prokuroro E.Motiejūno, vienintelė priežastis, dėl ko nevyksta teismo posėdžiai - kaltinamiesiems ir jų gynėjams nustatytos ligos, dėl kurių jie neatvyksta į teismo posėdžius.

Prokuroras Vilniaus apygardos teismui pranešė, kad savo iniciatyva išsiaiškinęs, jog nuo 2002-ųjų pabaigos iki 2003-ųjų pradžios E.Grakauskas 149 dienas buvo nedarbingas.

Sergantiems asmenims yra išmokamos ligos pašalpos. Tačiau Valstybinio socialinio fondo valdyba ("Sodra") prokurorui pranešė, kad ligos pašalpų minėtu laikotarpiu nemokėjo.

"Teismui pažymas pateikia, o į darbą eina. Ar tai neakivaizdus bylos vilkinimas?", - kalbėjo kaltintojas.

"Tauro" banko turto iššvaistymo ir pasisavinimo byloje kaltinimai pareikšti devyniems asmenims - banko valdybos pirmininkui Gintarui Terleckui, valdybos nariams Viliui Baldišiui, Edmundui Žukauskui, tarybos nariui E.Grakauskui, mirusio bankininko Genadijaus Konopliovo žmonai Aldonai Konopliovienei ir dar keturiems su banku susijusiems asmenims.

Teismo procesas vyksta iki šiol, nors įrodymai jau baigti tirti ir dabar proceso dalyviams - prokurorui, advokatams, kaltinamiesiems - yra likę pasakyti tik baigiamąsias kalbas.

Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme trečiadienį po pietų buvo numatytas šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas. E.Grakauskas į posėdį atvyko.

Valstybės kaltintojas, prokuroras E.Motiejūnas paprašė teismo patikrinti kaltinamojo pateiktą nedarbingumo pažymėjimą, prokurorui kilo abejonių, kodėl kaltinamasis gulėjo ligoninėje tik 2 dienas.

Posėdžių datos paprastai derinamos vienam - dviem mėnesiams į priekį. Kaltinamieji paprastai suserga likus dienai-dviem iki numatytų teismo posėdžių datų.

Teismas rengti teismo posėdžius kitu metu nei iš anksto suderintą dieną negali, nes kaltinamųjų gynėjai motyvuoja, kad jie yra užsiėmę kitose bylose.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje, kuri 1997 birželio 23 dieną buvo iškelta Generalinėje prokuratūroje dėl "Tauro" banko turto pasisavinimo ir iššvaistymo stambiu mastu.

2001-2004 m. laikotarpiu iš bylos buvo išskirtos ir perduotos į teismą penkios atskiros baudžiamosios bylos, kuriuose nusikalstamų veikų padarymu kaltinama penkiolika asmenų, kurie buvo "Tauro" banko valdybos, tarybos nariais arba su "Tauro" banku susijusių bendrovių vadovai.

Teismui perduotose bylose kaltinamieji yra kaltinami kartu "Tauro" bankui padarę per 48 milijonus litų žalos. Nė vienas iš kaltinamųjų neprisipažįsta padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Viena iš perduotų bylų, kurioje buvo kaltinama trylika asmenų, teisme, siekiant užtikrinti greitą, nešališką ir išsamų nagrinėjimą, buvo iškirta į dvi atskiras baudžiamosiass bylas.

Dviejose teismui perduotose baudžiamosiose bylose yra priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, kuriais nuteisti šeši asmenys.

2004-ųjų vasario 9 dieną Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas dėl 700 tūkstančių litų iššvaistymo pripažino kaltais ir nuteisė buvusį "Tauro" banko valdybos pirmininką Gintarą Terlecką ir buvusio banko prezidento G.Konopliovo sūnų Darių Konopliovą.

Teismas jiems skyrė realias laisvės atėmimo bausmes, G.Terleckui - pusketvirtų metų, o D.Konopliovui - 2 metus nelaisvės.

Šiemet sausio 31 dieną Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas kaltais dėl beveik 21 milijonų litų pripažino penkis asmenis - banko valdybos pirmininką G.Terlecką, jo pavaduotoją Rasą Šerėnienę, finansų direktorių V.Vitkūną ir su bankų susijusių bendrovių "Kasta" ir "Uninei" direktorius Vytautą Zaliecką bei Antaną Narušį.

Visiems kaltinamiesiems teismas skyrė laisvės atėmimo bausmes nuo pusantrų iki 4 metų.

1997-ųjų birželio 20 dieną Generalinės prokuratūros, Valstybės kontrolės ir Ekonominių nusikaltimų tyrimo policijos pareigūnai, padedami "Aro" pareigūnų, padarė kratą "Tauro" banko pastate Vilniuje, K.Kalinausko gatvėje. Kratos buvo daromos bankininko ir jo vaikų butuose, paimta nemažai dokumentų, papuošalų, pinigų, šeimos turtas buvo areštuotas.

Tų metų birželio 23 dieną Generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl "Tauro" banko turto pasisavinimo arba iššvaistymo dideliu mastu. Tą patį vakarą G.Konopliovas nusišovė savo bute, kuris buvo įrengtas banko patalpose.

Apeliacinis teismas kovo 14 dieną atmetė J. Babarsko ir M. Buvę paskolų komiteto nariai kaltinami, kad 2011 metų rudenį V. Romanovo netiesiogiai valdomai neįvardijamai įmonei neteisėtai padėjo gauti 14,6 mln. Eur paskolą - be pagrindo, neatlikę analizės, kartu su kitais komiteto nariais padidino kredito linijos limitą nuo 275.200 iki 14,9 mln.

Jų advokatai teismui teigė, jog tiriami 2011 metų veiksmai, kai tuo metu galiojęs Baudžiamasis kodeksas nenumatė tokio požymio, kaip labai didelės vertės svetimo turto iššvaistymas.

Ikiteisminį tyrimą dėl didelės vertės Ūkio banko turto iššvaistymo baigę prokurorai 2020 metų sausio pabaigoje pareiškė kaltinimus 13-ai asmenų, tarp jų - V. Romanovui, buvusiems stebėtojų tarybos ir valdybos nariams - ši organizuota grupė įtariama iššvaisčiusi daugiau nei 40 mln.

Tuo metu skelbta, kad įtariamieji, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, suteikė banko paskolas jų valdomoms bendrovėms, o nusikalstamu būdu įgytos lėšos buvo legalizuotos pasitelkiant 80 juridinių ir fizinių asmenų sąskaitas.

2013 metais prokurorai teigė, kad preliminariais skaičiavimais, iššvaistyto banko turto vertė siekia 370 mln. V. Romanovas valdė 65% Ūkio banko kapitalo.

Ši lentelė apibendrina senaties terminus pagal nusikaltimo sunkumą:

tags: #turto #issvaistymas #senatis